Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Ekspertas: Lietuvos prezidentui rūpi pinigų klausimas, bet ne dėl Baltarusijos

(atnaujinta 21:54 2020.10.02)
Gitanui Nausėdai nerūpi Baltarusijos žmonių gerovė, pirmiausia jam svarbu sustiprinti savo įtaką ir Vašingtono politiką, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos užduotis — tapti komunikatoriumi įgyvendinant Amerikos užsienio politikos liniją posovietinėje erdvėje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ES turėtų parengti priemones Baltarusijos žmonėms paremti po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos "pasitraukimo". Nausėda pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių kišimasis" į šią situaciją yra nepriimtinas.

Kaip pažymėjo Lietuvos lyderis, ES turi įtikinti baltarusius, kad Briuselis yra pasirengęs jiems padėti, paremti ekonomiką ir palengvinti patekimą į Europos rinką.

Ekspertas Nikolajus Meževičius pažymėjo, kad Lietuva nesiekia jokių kilnių tikslų.

"Lietuvos vadovas yra gana abejingas Baltarusijos Respublikos žmonių interesams. Lietuvos lyderį domina visai kas kita: jo užduotis — tapti komunikatoriumi įgyvendinant Amerikos užsienio politikos liniją posovietinėje erdvėje. Tai labai didelio masto užduotis nedidelei Lietuvos valstybei", — pasakė ekspertas.

Kaip pabrėžė Meževičius, be abejo, Vilnius negalvoja apie tai, kad tam tikra dalis pinigų iš ES atitektų Baltarusijai.

"Jei ir yra kažkokia problema, susijusi su europinių pinigų paskirstymu, tai Lietuvos prezidentas sprendžia europinių pinigų paskirstymo problemą tarp Lietuvos politikų ir verslininkų, o kas lieka — tarp Lietuvos pensininkų ir taip toliau", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (463)
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Kepti bulvytės, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama išgauti žaliąją energiją riebalų

(atnaujinta 14:50 2020.10.24)
Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių, tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vandentvarkos bendrovė "Vilniaus vandenys" planuoja  išgauti žaliąją energiją iš perdirbtų maistinių riebalų likučių, praneša Vilniaus savivaldybė.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

"Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio.

Per metus skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant "Vilniaus vandenims" priklausančių pastatų stogų.

Tegai:
energija, Vilnius
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
IAE pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai
Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją