LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis

Tomaševskis papasakojo, kodėl lietuviai pasirengę balsuoti lenkų partiją

(atnaujinta 19:25 2020.10.05)
Pasak politiko, lenkų partiją palaiko ir vietiniai lietuviai, kurie ją vertina kaip "sąžiningą politinę jėgą"

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad jo politinė jėga gina visų tautinių mažumų Lietuvoje interesus. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Lenkijai.

"Puikiai suprantame, kad mūsų problemos yra panašios, pavyzdžiui, išsilavinimas gimtąja kalba, tautinių mažumų kalbos vartojimas viešajame gyvenime, kultūroje, todėl veikiame kartu, nes esame stiprūs tik vienybėje", — pasakė jis.

Pasak Tomaševskio, už lenkų partiją vis dažniau balsuoja vietiniai lietuviai, kurie LLRA-KŠS vertina kaip "sąžiningą politinę jėgą", taip pat kaip grupę su aiškiomis krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis. Jis pažymėjo, kad partijos rinkimų programoje didelis dėmesys skiriamas paprastam žmogui ir socialiniam teisingumui, todėl vis daugiau Lietuvos piliečių siūlomas iniciatyvas vertina teigiamai.

Komentuodamas Lenkijos ir Lietuvos santykius, Tomaševskis pareiškė, kad šiandien nėra rimtų problemų, nors kartais, ieškodamos sąjungininkų ES, šalys laikosi skirtingų nuomonių.

Lenkų partijos lyderis palietė ir Baltarusijos klausimą. Jis pareiškė, kad partijos LLRA-KŠS atstovai nebalsavo už rezoliuciją dėl Baltarusijos, nes šį dokumentą laiko Lietuvos konservatorių, partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) rinkimų kampanija.

"Mes taip pat suprantame, kad kaimyninės Baltarusijos prezidento paskyrimas — ne mūsų prerogatyva. Tai turėtų padaryti patys Baltarusijos žmonės", — pasakė Tomaševskis.

Pasak lenkų partijos lyderio, santykiuose su artimiausia kaimyne svarbus santūrumas vertinimuose ir dialogas, kurio šiandien trūksta.

Anot Tomaševskio, Lietuvos santykiai su Rusija "galėtų būti geresni".

"Žinomos rezoliucijos greičiausiai yra kliūtis palaikyti normalius santykius. Reikia ieškoti kontakto taškų, nes esame kaimynai, o kaimynų negali pasirinkti. Abi šalys neabejotinai turės naudos iš bevizio režimo su Kaliningrado sritimi, nes tai žymiai sustiprins ekonominius ryšius ir atneš apčiuopiamą naudą mūsų pasienio regionų gyventojams", — pareiškė politikas.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protesto akcijos prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Rugpjūtį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje nepripažįstami Baltarusijos prezidento rinkimai, o Aleksandras Lukašenka — Baltarusijos teisėtu vadovu. LLRA-KŠS nedalyvavo balsavime dėl šio dokumento priėmimo. Tomaševskis pasakė, kad "negalima pasirinkti kaimyno", o jo partijai prioritetas yra geri santykiai su visais kaimynais.

Tai sukėlė išpuolius politiko atžvilgiu. Visų pirma, atvirai konservatorius palaikantis žurnalistas Andrius Tapinas paragino visus vienytis prieš lenkų partiją artėjančiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks spalio 11 d. Be to, deputatas Žygimantas Pavilionis (TS-LKD) Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu" ir apkaltino tuo, kad jo veiksmai yra "naudingi Kremliui".

Tegai:
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Valdemaras Tomaševskis, Lietuva, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (218)
Dar šia tema
Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus
Rinkis šūkį lietuvišką — prekę gausi lenkišką. Kaip taupo lėšas kandidatai į Seimą?
VRK: prasideda išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose
Tylus protestas: Vilniuje įvyko mitingas, skirtas rinkimams į Seimą
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius
Seimo rinkimai

Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje

Paaiškėjo galutiniai Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje rezultatai užsienyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Suskaičiavus rinkėjų balsus pirmąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, užsienyje surinkę 35,25 proc. (iš viso – 24,86 proc.) Po šio turo jie užsitikrino 23 mandatus, praneša vyriausybinė organizacija Globali Lietuva Facebook paskyroje.

Antrojoje vietoje – Laisvės partija, surinkusi 23,69 proc. (iš viso – 9,11 proc., 8 mandatai). Trečiojoje vietoje liko Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis – 7,02 proc. (iš viso – 6,79, 6 mandatai).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 6,07 proc. (iš viso – 17, 43 proc., 16 mandatų). Lietuvos socialdemokratų partija surinko 5,71 proc. balsų(iš viso – 9,25 proc., 8 mandatai) ir liko penkta.

Šeštojoje vietoje – Darbo partija su 4,49 proc. balsų (iš viso – 9,43 proc., 9 mandatai).

Vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), surinkusi 35,87 proc. ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), surinkusi 26,11 proc.

Antrasis turas Lietuvoje vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
užsieniečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (218)
Dar šia tema
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Gėlės ir žvakė

Mirė Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Michailas Makarovas

(atnaujinta 21:09 2020.10.20)
Po ilgai trukusios ligos, eidamas 83 gyvenimo metus, mirė garsus Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Michailas Makarovas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Su giliu liūdesiu pranešame, kad spalio 20-ąją, eidamas 83-iuosius gyvenimo metus, mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Michailas Makarovas, rašoma teatro Facebook paskyroje.

Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar — Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Michailas Makarovas 55 metus dirbo LRDT ir atliko daugiau kaip 150 vaidmenų režisierių Romano Viktiuko, Dalios Tamulevičiūtės, Sauliaus Šaltenio, Jono Vaitkaus, Algirdo Latėno ir kitų pastatymuose. Kaip scenografas Michailas Makarovas sukūrė keturis LRDT spektaklius. 

Lietuvos rusų dramos teatro kolektyvas liūdi dėl kolegos mirties ir reiškia nuoširdžią užuojautą Michailo Makarovo artimiesiems.

Atsisveikinimo su aktoriumi laikas ir vieta bus paskelbti vėliau.

Tegai:
mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020