ES vėliavos Briuselyje

ES pareikšta, kad Minsko reikalavimas Lietuvai ir Lenkijai trukdo dialogui

(atnaujinta 20:21 2020.10.05)
Anksčiau Baltarusijos URM iškvietė Lietuvos ir Lenkijos ambasadorius ir pasiūlė jų diplomatinių atstovybių skaičių šalyje suderinti su Baltarusija

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Europos Sąjunga pasmerkė Minsko reikalavimą Lietuvai ir Lenkijai sumažinti diplomatų skaičių, taip pat sprendimą akredituoti užsienio žurnalistus, praneša RIA Novosti su nuoroda į oficialaus ES užsienio reikalų tarybos atstovo Piterio Stano (Peter Stano) spaudos konferenciją.

"Pats faktas, kad yra noras sumažinti diplomatų skaičių, tik apsunkina dialogą, tą patį galima pasakyti ir apie žurnalistų akreditacijų panaikinimą. Tai tik padidina šalies izoliaciją ir trukdo dialogui", — pareiškė jis.

Praėjusį penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lietuvos ir Lenkijos ambasadorius ir pasiūlė jų diplomatinių atstovybių skaičių šalyje suderinti su Baltarusija. Lietuvai buvo pasiūlyta sumažinti diplomatų skaičių nuo 25 iki 14, o Lenkijai — nuo 50 iki 18. Taip pat Minskas pranešė, kad Baltarusijos ambasadoriai abiejose šalyse atšaukiami konsultacijoms nuo spalio 5 dienos. Tai padaryti buvo pasiūlyta ir Lenkijos bei Lietuvos ambasadoriams.

Vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Vilnius neketina atšaukti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos konsultacijoms ir sumažinti diplomatų skaičių kaimyninėje šalyje. Panašų atsakymą pateikė ir Lenkija.

Penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė, kad pagal naujas taisykles akredituos visas respublikoje dirbančias užsienio žiniasklaidos priemones. Kol procedūra bus baigta, žurnalistai negalės apšviesti įvykių šioje šalyje.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (461)
Dalia Grybauskaitė

Tichanovskaja paskelbė vaizdo įrašą su buvusia Lietuvos prezidente

(atnaujinta 12:54 2020.10.23)
Vaizdo įraše taip pat yra buvusi JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jurova

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja svetainėje "Telegram" paskelbė vaizdo įrašą, kuriame buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškia "paramą Baltarusijos moterims", dalyvaujančioms opozicijos mitinguose.

"I stand with the women of Belarus. Aš palaikau Baltarusijos moteris", — vaizdo pranešime sako politikės.

Po dešimties prezidentavimo metų Grybauskaitė aktyviai dalyvauja savo šalies gyvenime ir tarptautinėje veikloje.

Pasibaigus antrajai jos kadencijai, daugelis šalies politikų manė, kad ji gaus aukštus postus ES, tačiau iki šiol taip neįvyko.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (461)
Dar šia tema
Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą atvyko 507 baltarusiai
Tichanovskaja paprašė, kad Lenkija pakeistų įstatymus dėl baltarusių migrantų
Buvusio viceprezidento Džo Baideno ir prezidento Donaldo Trampo debatai, nuotrauka iš įvykio vietos

"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai

(atnaujinta 11:14 2020.10.23)
Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Neapsieita ir be korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Paskutiniai Donaldo Trampo ir Džo Baideno debatai prieš JAV prezidento rinkimus vyko Nešvilyje, Tenesio valstijoje. Politikai susitiko akis į akį ir kalbėjo kiek daugiau nei 1,5 valandos.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Abiejų kandidatų koronaviruso testai ketvirtadienį buvo neigiami. Todėl organizatoriai pašalino permatomą plastikinį barjerą, kuris turėjo stovėti tarp jų. Tačiau šį kartą organizatoriai turėjo galimybę išjungti ir Trampo, ir Baideno mikrofonus, kad jie nepertraukinėtų vienas kito nesustodami, kaip buvo pirmuose debatuose rugsėjo pabaigoje.

Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Paminėta ir korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris, tema.

Vakcina arba "tamsi žiema"

Viena pirmųjų debatų temų buvo pandemija. Trampas teigė, kad "vakcina ateis, ji bus paruošta, apie ją bus paskelbta per kelias savaites".

Paklaustas laidos vedėjo, jis pasakė, kad "tai nėra garantuota". Tačiau jis teigė, kad yra "didelė tikimybė", jog preparatas bus paruoštas iki metų pabaigos.

Baidenas atsakė, kad apie vakciną "pasakė asmuo, kuris anksčiau tikino, kad viskas baigsis iki Velykų, o paskui — vasarą".

"O mūsų laukia jau tamsi žiema, ir mes neturime plano ir perspektyvų, kad vakcina daugumai amerikiečių bus prieinama iki kitų metų vidurio", — sakė politikas.

Baidenas teigė, kad jei bus išrinktas, jis visų pirma "skatins visus nuolat dėvėti kaukes", ir pabrėžė būtinybę daugiau investuoti į greituosius testus. Jis patikino, kad parengs nacionalinį planą, kaip atidaryti mokyklas ir verslą.

Pinigai iš Rusijos

Trampas teigė, kad Baidenas neva gavo pinigus iš Rusijos per prezidentą Vladimirą Putiną.

"Džo iš Rusijos gavo 3,5 milijono dolerių, jie atvyko per Putiną, nes jis labai gerai sutarė su buvusiu Maskvos meru", — sakė Trampas. "Tau kada nors teks tai paaiškinti", — pridūrė jis.

Apie save Trampas pasakė, kad niekada negaudavo pinigų iš Rusijos.

Tokiu būdu jis užsiminė apie anksčiau paskelbtą respublikonų senatorių pranešimą, kuriame teigiama, kad Džo Baideno sūnus Hanteris ir jo partneris gavo milijonus dolerių iš abejotinos praeities užsienio piliečių. Be to, buvo sakoma, kad Baidenas uždirbo milijonus pelno iš bendradarbiavimo su Kinijos piliečiais, susijusiais su valdžia.

Baidenas tokius kaltinimus neigė.

"Aš nepaėmiau nė cento iš jokios valstybės", — teigė jis.

Vėl apie Rusiją

Atsakydamas į tai, Baidenas iškėlė kišimosi į Amerikos rinkimus temą. Jis perspėjo, kad kiekvienas, kuris jiems trukdo, "už tai sumokės".

Pasak Baideno, dabartiniuose rinkimuose "dalyvauja Rusija, tam tikru mastu dalyvauja ir Kinija, o dabar mes sužinojome, kad dalyvauja Iranas". Pasak jo, jei jis taps prezidentu, "jos sumokės už kišimąsi į Amerikos suverenitetą, kas būtent ir vyksta".

"Nežinau, kodėl šis prezidentas nenori pateikti kaltinimų Putinui, kai jis siūlo atlygį už Amerikos karius Afganistane, kai jis dalyvauja NATO destabilizavimo veiksmuose", — sakė demokratas.

Birželio pabaigoje "The New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas Trampas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino netikrais ir kvailais. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, teigė, kad šie teiginiai yra melagingi. Į žurnalistų klausimą, ar Trampas per šiuos metus kažkaip aptarė šią temą su Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Baidenas taip pat teigė, kad Rusija nenori, jog jis laimėtų rinkimus.

Kim Čong Inas

Baidenas nesustojo apkaltinęs Trampą neveikimu Rusijos valdžios atžvilgiu. Tada jis apkaltino savo oponentą įteisinus KLDR lyderį Kim Čong Iną, kuris yra "banditas".

Baidenas priminė, kad Trampas kalbėjo apie Kim Čong Iną kaip apie gerą draugą, o Šiaurės Korėja "turi daug daugiau raketų, kurios gali pasiekti JAV teritoriją daug lengviau nei bet kada".

Amerikos lyderis teigė, kad JAV nekariauja su KLDR, jis palaiko gerus santykius su Kim Čong Inu, o "geri santykiai su kitų šalių vadovais yra geras dalykas". Į tai Baidenas atsakė, kad Jungtinės Valstijos palaikė gerus santykius su Adolfu Hitleriu prieš jam pradedant Antrąjį pasaulinį karą.

Obama

Trampas pavadino Baideną korumpuotu politiku ir paragino neapsimetinėti "nekaltu vaiku". Pasak jo, dėl prezidento posto jis kovoja tik dėl dabartinio oponento ir Barako Obamos, kurio administracijoje Baidenas ėjo viceprezidento pareigas.

"Aš kandidatuoju dėl jūsų — dėl Barako Obamos, nes blogai atlikote savo darbą. Jei gerai dirbtumėte, aš niekada nesikandidatuočiau", — sakė Trampas.

Rinkėjams primindamas aštuonerių metų Baideno viceprezidentavimą, Trampas apkaltino varžovą tuo, kad jis tik pasienyje statė narvus nelegaliems imigrantams, kad juose laikytų vaikus, ir nieko kito.

Kita vertus, Baidenas teigė, kad JAV yra "skolingos" vaikams ir tėvams, kurie buvo išskirti. Kalbėdamas apie Obamos imigracijos politiką, jis teigė, jog reikėjo daug laiko, kad viskas būtų padaryta teisingai.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Rinkimai JAV numatomi lapkričio 3 dieną, išankstinis balsavimas jau vyksta. Bus renkamas prezidentas, trečdalis Senato, Atstovų rūmai, taip pat keletas gubernatorių ir tūkstančiai vietos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios narių.

Remiantis JAV rinkimų projekto, kuriam vadovauja Floridos universiteto profesorius Maiklas Makdonaldas (Michael McDonald), skaičiavimų rezultatais, jau balsavo daugiau nei 47 mln. amerikiečių, o tai iki šiol reiškia 34,2 % viso balsų, suskaičiuotų per 2016 metų JAV rinkimus. Makdonaldas prognozavo galimą rekordinį 150 milijonų rinkėjų aktyvumą — aukščiausias rodiklis nuo 1908 metų.

Remiantis naujausia "Gallup" apklausa, apie 56 procentai rinkėjų mano, kad Trampas nenusipelnė būti perrinktas, tuo tarpu 43 procentai mano, kad jis turėtų eiti prezidento pareigas antrą kadenciją.

Kaip pabrėžta "Gallup", rinkėjų, kurie mano, kad Trampas vertas būti perrinktas, skaičius, palyginti su sausio mėnesio duomenimis, sumažėjo septyniais procentiniais punktais.

Tegai:
debatai, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Išankstinis antrojo Seimo rinkimų turo balsavimas

Įvardytas rinkėjų aktyvumas išankstiniame antrojo turo balsavime

(atnaujinta 13:53 2020.10.23)
Šiemet dėl ​​COVID-19 pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų dienų buvo vyko keturias

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Antrajame Lietuvos Seimo rinkimų ture iš anksto balsavo 169 616 žmonių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Kaip pažymėta, tai sudaro 7,34 proc. viso rinkėjų skaičiaus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per keturias išankstinio balsavimo dienas į rinkimų apygardas atvyko 158 121 žmogus, dar 11 368 atvyko į specialius rinkimų punktus, o namuose balsavo 127 piliečiai.

Šiais metais dėl COVID-19 pandemijos išankstinis balsavimas vyko keturias dienas vietoje įprastų dviejų. Tuo tarpu pagal pirmojo turo išankstinio balsavimo rezultatus, per keturias dienas balsavo 178 145 rinkėjai, arba 7,39 proc.

Iš anksto rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apygardoje. Pagrindinę rinkimų dieną atvykti bus galima tik į registracijos vietą.

Penktadienį Seimo rinkimų antrajame ture balsuoti gali tie, kas turi teisę tai daryti namuose, taip pat specialiuose punktuose — ligoninėse, globos įstaigose, bausmių atlikimo vietose.

Namuose galima balsuoti penktadienį ir šeštadienį. Tam reikėjo registruotis iš anksto rinkimų apygardoje.

Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas už neapykantos kurstymą?
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Blogiau už bolševikus — "Laisvės partija" sugriaus tradicinę Lietuvą?