Astravo AE

Vaičiūnas paprašė EK padėti atidėti BelAE paleidimą

(atnaujinta 10:24 2020.10.07)
Energetikos ministras tvirtina, kad Baltarusijos pusė esą spartina atominės elektrinės paleidimą. Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad objekto paleidimas numatomas lapkričio 7 dieną

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Europos Komisijos (EK) energetikos komisarę Kadri Simson dėl ES streso testų, susijusių su branduoline sauga BelAE rekomendacijų įgyvendinimo, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, kad EK raginama dėti visas pastangas, jog viešai skelbiamas BelAE energetinis paleidimas būtų atidėtas, kadangi tik kitų metų sausį numatoma branduolinės saugos reguliavimo institucijos (ENSREG) ataskaita dėl branduolinės saugos situacijos Baltarusijoje. 

Pažymima, kad šį klausimą Vaičiūnas iškėlė ir šiandien vykstančioje nuotolinėje neformalioje ES energetikos ministrų taryboje.

Jis atkreipė dėmesį į EK politinės lyderystės svarbą, nes Baltarusijos vieši pareiškimai apie pirmojo reaktoriaus energetinį pirmojo reaktoriaus paleidimą lapkričio 7 dieną, jeigu jie būtų įgyvendinti, reikštų, kad iki šios AE paleidimo nebus įgyvendintos ES ekspertų su branduoline sauga susijusios rekomendacijos.    

"Baltarusija planuoja atominę elektrinę paleisti neįgyvendinusi ES streso testų rekomendacijų ir jų įgyvendinimą atidėdama neapibrėžtam laikui, kas iš esmės reiškia ES streso testų proceso paneigimą ir ES politinės lyderystės regione sumenkinimą. Baltarusijos pozicija gali tapti blogu precedentu ignoruojant ES ekspertų rekomendacijas ir kartu diskredituoti tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės saugos klausimais", — teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.    

Tuo pačiu jis pažymėjo, kad bet kokie tolesni žingsniai BelAE paleidimo procese turi būti siejami su ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo peržiūros procesu bei peržiūros rezultatais, nes tai yra neatsiejama branduolinės saugos užtikrinimo ir pačių ES streso testų instrumento dalis.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Energetikos ministerija, ES, Europos Komisija, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (425)
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Ekspertas: Lietuva kovoja su Astravo AE kaip Don Kichotas su vėjo malūnais
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius
Seimo rinkimai

Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje

Paaiškėjo galutiniai Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje rezultatai užsienyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Suskaičiavus rinkėjų balsus pirmąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, užsienyje surinkę 35,25 proc. (iš viso – 24,86 proc.) Po šio turo jie užsitikrino 23 mandatus, praneša vyriausybinė organizacija Globali Lietuva Facebook paskyroje.

Antrojoje vietoje – Laisvės partija, surinkusi 23,69 proc. (iš viso – 9,11 proc., 8 mandatai). Trečiojoje vietoje liko Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis – 7,02 proc. (iš viso – 6,79, 6 mandatai).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 6,07 proc. (iš viso – 17, 43 proc., 16 mandatų). Lietuvos socialdemokratų partija surinko 5,71 proc. balsų(iš viso – 9,25 proc., 8 mandatai) ir liko penkta.

Šeštojoje vietoje – Darbo partija su 4,49 proc. balsų (iš viso – 9,43 proc., 9 mandatai).

Vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), surinkusi 35,87 proc. ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), surinkusi 26,11 proc.

Antrasis turas Lietuvoje vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
užsieniečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje