ES vėliavos Briuselyje

Ekspertas: ES naudoja Lietuvos ir Lenkijos Minskui daromą "spaudimą" derėjimuisi

(atnaujinta 16:58 2020.10.06)
Briuselis kursto Vilnių ir Varšuvą prieš Baltarusiją, kad paliktų sau manevro galimybę, mano ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lenkija ir Lietuva — tai maža ES dalis, kuri spaudžia Minską, tuo tarpu kita ES dalis naudojasi šiuo spaudimu, kad išsiderėtų palankesnes derybines pozicijas, interviu Sputnik Lietuva pasakė visuomeninio ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas.

Europos Sąjunga pasmerkė Minsko reikalavimą Lietuvai ir Lenkijai sumažinti diplomatų skaičių, taip pat sprendimą akredituoti užsienio žurnalistus, spaudos konferencijoje pareiškė oficialus ES užsienio politikos tarnybos atstovas Piteris Stano (Peter Stano).

Pasak jo, Minsko veiksmai tik sustiprina šalies izoliaciją ir trukdo dialogui.

Ekspertas Eduardas Popovas pažymėjo, kad Baltarusija bando apginti savo suverenius interesus nuo kitų valstybių kišimosi. Kartu jis pridūrė, kad Minsko vietoje tą patį būtų padaręs ir Vilnius bei Varšuva.

"Tiesą sakant, Lenkija ir Lietuva yra Europos Sąjungos fronda, kuri atlieka tokio opozicionieriaus vaidmenį, tačiau, mano nuomone, šie vaidmenys yra nustatyti ES viduje. Yra blogas policininkas — Lenkija, Lietuva, yra geras policininkas — likusios ES šalys, kurios veikia ne taip radikaliai Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu. Taigi, ES, kurstydama Lenkiją ir Lietuvą prieš oficialų Minską, palieka sau erdvę manevrui — derėjimuisi užkulisiuose su prezidentu Lukašenka. Šis derėjimasis jau vyksta arba tuojau prasidės. Lenkija ir Lietuva atlieka iniciatorių, iš dalies net Europos Sąjungos provokatorių vaidmenį, tačiau realią ES politiką oficialaus Minsko atžvilgiu vykdo kitos valstybės ir ne viešai. Viena maža ES dalis — Lenkija ir Lietuva — spaudžia, o kita naudojasi šiuo spaudimu, kad išsiderėtų palankesnes derybines pozicijas", — pasakė ekspertas.  

Protestai Baltarusijoje ir kaltinimai

Protesto akcijos prasidėjo Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs daugiau nei 80 % balsų.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protestai koordinuojami iš užsienio. Prezidentas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į respublikos reikalus sakydamas, kad riaušėms vadovauja JAV, o koordinatoriai yra Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Čekijoje.

Spalio 2 d. Europos Sąjunga įvedė sankcijas Minskui ir paskelbė "juodąjį sąrašą", kuriame yra apie 40 Baltarusijos valdžios atstovų. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka į jį nepateko. Minskas ėmėsi atsakomųjų priemonių ES atžvilgiu.

Tada Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad atšaukia savo ambasadorius į Minską "konsultacijoms". Varšuvai ir Vilniui Baltarusija patarė padaryti tą patį ir pasiūlė iki spalio 9 d. sumažinti diplomatų skaičių respublikoje: Lenkijai — iki 18 diplomatų (iš 50), Lietuvai — iki 14 (iš 25).

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Lietuva, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Baltarusija atšaukė savo ambasadorius iš Lenkijos ir Lietuvos
Rusija prisijungė prie Baltarusijos sankcijų prieš Vakarus
Ekspertas: Lietuvos prezidentui rūpi pinigų klausimas, bet ne dėl Baltarusijos
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 08:03 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Tuo pačiu buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Tuo pačiu Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Pentagonas

Pentagonas įvertino hipergarsinių ginklų grėsmę Rusijoje

(atnaujinta 07:13 2020.10.30)
Teigiama, kad Priešraketinės gynybos agentūra ir JAV kosminės pajėgos kuria kosminius palydovus, kad būtų galima sekti hipergarsinius ginklus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Hipersoniniai ginklai iš konkuruojančių valstybių, įskaitant Rusiją, kelia iššūkį JAV išankstinio perspėjimo sistemoms, sakė oro pajėgų generolas Glenas Vancherkas, Šiaurės Amerikos aviacijos ir gynybos vadovybės (NORAD) ir JAV Šiaurės vadovybės (USNORTHCOM) vadovas, praneša RIA Novosti.

Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl hipergarsinių ginklų jis priminė, kad Rusija ir Kinija kuria hipergarsinius ginklus, o Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa "Avangard" jau buvo pradėta naudoti.

"Gynyba nuo hipergarsinių ginklų neatsilieka nuo gynybos potencialo tobulėjimo... Hiponeziniai oponentų ginklai, turintys savarankiško manevravimo potencialą, meta iššūkį ankstesnėms Gynybos departamento (JAV) išankstinio perspėjimo sistemų versijoms", — cituoja Pentagono spaudos tarnyba generolą.

Jo teigimu, branduolinė triada tebėra gynybos pagrindas, tačiau reikia galvoti ne tik apie atsakomąsias priemones, bet ir užkirsti kelią priešo prieigai prie operacijų teatro, — perspėjo NORAD vadas.

Tuo pačiu metu gynybai nuo hipergarsinių ginklų nereikia iš esmės naujų, pakankamai esamų technologijų, sakė jis.

NORAD vadas teigė, kad Pentagonas "eina teisinga linkme", sukurdamas horizonto radarus ir jutiklius, įskaitant kosmosą, kurie dirba su dirbtiniu intelektu ir mokosi mašinų.

Jis priminė, kad Priešraketinės gynybos agentūra ir JAV kosminės pajėgos kuria kosminius palydovus, kad būtų galima sekti hipergarsinius ginklus.

Tegai:
hipergarsinė raketa, Rusija, Pentagonas, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Putinas apie JAV rinkimus: "Kad ir ką sakyčiau, jie prie visko prikibs"