Išankstiniai Seimo rinkimai

Vilniečiams, esantiems saviizoliacijoje, atsiras galimybė balsuoti

(atnaujinta 18:44 2020.10.06)
Naujame balsavimo punkte balsuoti bus galima viso išankstinio balsavimo metu — tiek pirmojo turo, tiek antrojo turo metu

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Siekiant užtikrinti daugiau alternatyvių ir saugių būdų balsuoti gyventojams, esantiems saviizoliacijoje, išankstiniam balsavimui bus įrengtas "drive-in" principu veikiantis balsavimo punktas, apie tai pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Toks balsavimo punktas veiks Savanorių prospekte 124 esančioje "Park and Ride" ("Statyk ir važiuok") aikštelėje. Čia balsuoti neišlipus iš automobilio bus galima jau nuo trečiadienio.

"Įvertinus gyventojų, einančių balsuoti, srautus, jau susidarančias eiles Lukiškių aikštėje esančiame punkte, taip pat situaciją su esančiais saviizoliacijoje, radome sprendimą. Balsavimo drive-in punktas, tikiu, sudarys sąlygas atlikti pilietinę pareigą esantiems saviizoliacijoje ir tai padaryti pirmiausia saugiai ir patogiai. Su šiuo punktu Vilniuje turėsime net šešias skirtingas vietas, kuriose šiuo metu galima balsuoti", — sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Naujame balsavimo punkte balsuoti bus galima viso išankstinio balsavimo metu — tiek pirmojo turo (iki spalio 8 dienos), tiek antrojo turo, kuris vyks spalio 19–22 dienomis, metu.

Balsuoti, numatoma, bus galima nuo 7:00 iki 20:00 valandos, tačiau laikas dar gali būti tikslinamas. Atvykus į šį balsavimo punktą, su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tušinuką, taip pat — dėvėti kaukę.

Kol Savanorių prospekte 124 esančioje "Statyk ir važiuok" aikštelėje veiks mobilusis punktas ir išankstinio balsavimo vieta, palikti savo automobilių vairuotojai kaip įprastai čia negalės.

Pagrindinė Seimo rinkimų balsavimo diena Lietuvoje yra spalio 11-oji.

Tegai:
balsavimas, Vilnius, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (253)
Dar šia tema
Uždaryta izoliacijai. Kai kuriems bus nelengva balsuoti Lietuvoje
Tomaševskis papasakojo, kodėl lietuviai pasirengę balsuoti už lenkų partiją
Rinkimų stebėtojai galės išsitirti greitaisiais testais
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Ukrainą palikti Porošenką laisvėje

(atnaujinta 07:58 2020.10.28)
Pasak Užsienio reikalų ministerijos vadovo, buvusio Ukrainos lyderio persekiojimas neturės veiksmingų pasekmių, tačiau sukurs Ukrainai šalies, "kurioje opozicija uždaroma į kalėjimą", įvaizdį, kas neigiamai paveiks jos reputaciją pasaulinėje arenoje

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Nepaisant to, kad esama pagrindo sulaikyti buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, jis turi būti paliktas laisvėje, kitaip tai atrodys kaip kerštas, interviu laikraščiui "Evropeiskaja pravda" sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos vadovo, buvusio Ukrainos lyderio persekiojimas neturės veiksmingų pasekmių, tačiau sukurs Ukrainai šalies, "kurioje opozicija uždaroma į kalėjimą", įvaizdį, kuris neigiamai paveiks jos reputaciją pasaulinėje arenoje.

"Mes taip pat turime opoziciją Lietuvoje. Vyksta ir politinė kova, o pasikeitus valdžiai kartais kyla pagunda ką nors pasodinti už grotų. Bet mes to nedarome! Vietoj to mes sėdame prie stalo, deramės su jais, bendradarbiaujame. Galbūt tai yra politinės kultūros dalis, bet man akivaizdu, kokia opi ši problema", — sakė Linkevičius.

Kita vertus, jis neneigė, kad Porošenką galima apkaltinti dėl tam tikrų veiksmų. Tačiau, pasak ministro, net atsižvelgiant į šį veiksnį, buvusį Ukrainos prezidentą reikėtų palikti laisvėje.

"Net jei yra pagrindas jų [opozicijos narių] persekiojimui, veikti reikia labai atsargiai, kad nesusidarytų įspūdis, jog toks persekiojimas turi politinių motyvų", — padarė išvadą Linkevičius.

Anksčiau Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, apkaltindama jį perversmų rengimu 2013–2014 ir 2020 metais. Pats Porošenka liepą sakė, kad jam iškeltos 24 baudžiamosios bylos. Jo nuomone, už to slypi dabartinio Ukrainos vadovo Vladimiro Zelenskio administracija.

Tegai:
Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
Lietuva atsisakė atšaukti savo ambasadorių iš Baltarusijos, pareiškė Linkevičius
Kas tas Linkevičius? Venesuelos užsienio reikalų ministras atsakė kolegai iš Lietuvos
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalną papuošė užrašas "Trump": kodėl lietuvių "patriotai" negali be pono?

(atnaujinta 10:56 2020.10.28)
Praėjusį savaitgalį Vilniuje buvo galima pamatyti, kaip ant Gedimino kalno — ilgamečio mūsų nacionalinio simbolio — viršūnės atsirado užrašas "Trump"

Jį ten užkėlė grupė piliečių, surengusių akciją esamam JAV prezidentui palaikyti. Ir, be to, šitai padariusieji — ne kokie nors liberalai, bet "patriotais" save laikantys nacionalistai. Tad kaipgi tai suprasti?

Juk pats faktas patriotiškumu nedvelkia nei iš tolo: štai kažkas ėmė ir ant Lietuvos simbolio pastatė tekstą su svetimos valstybės vadovo vardu...

Akcijos rengėjai — nacionalistai

Na, bet akcijos dalyviai šiuo atveju — juk ne kokie vaivorykštiniai liberalai, bet aršūs lietuvių nacionalistai: Kęstutis Tamašauskas ir Genovaitė Astra, abu anksčiau rengę demonstracijas už nacių bendrininkų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Vėtros "šviesų atminimą". Šie du siejasi su (neseniai N. Puteikio "centristų" perimtais) tautininkais — profašistinio nusistatymo net neslepiančia politine grupuote, kuri, vis dėlto, akcentuoja tariamą "lietuvybę" ir, atseit, tautinės "laisvės bei nepriklausomybės" siekį.

Betgi taip išeina, kad štai tokie "Lietuvos lietuviams" šalininkai turėtų, geruoju ar piktuoju, bet vis dėlto lemti Lietuvos savarankiškumą. O čia — atvirkščiai — matome, kaip Lietuvos valstybingumo simbolį šie tariami "patriotai" išpuošia svetimos valstybės lyderio pavarde. Ir kaip tada suprasti šitokį jų nukrypimą? Ar tai — kažkokia šizofrenija? Ar tiesiog nevykęs pokštas?

O, galbūt, už šito dalyko yra kažkokia logika?..

Protrampinės iliuzijos

Kad suprastume, reikia žinoti, kaip savo veiksmus motyvuoja aukščiau minėti veikėjai: anot jų, Donaldas Trampas kovoja prieš JAV Demokratų partiją, Baideną, Klinton, už jų visų stovintį Dž. Sorošą ir t. t., o, tai darydamas, atseit, atstovauja nacionalinių valstybių ir tradicinės moralės, o ne kosmopolitizmo ir vaivorykštinio liberalizmo idėjoms. Ir todėl, tikintų jie, reikia Trampą palaikyti. Juk JAV, galų gale, yra "geriausios" mūsų draugės, "saugumo garantas" ir t. t.

Ši "daina" skaitytojui tikriausiai yra žinoma. Ir, žinoma, būtų galima pagrįsti, kodėl toks Trampo vertinimas apskritai yra perdėm optimistinis (o tiksliau — iliuzinis), bet tai juk nėra šio straipsnio nagrinėjama tema.

Iš tiesų, čia labiausiai akis bado kitkas. O būtent tokių "patriotų" aklumas priešais faktą, kad šiandien pasaulyje — nesvarbu, ar valdytų Trampas ar Baidenas, respublikonai ar demokratai — būtent JAV yra toji jėga, kuri pamina šalių nacionalinį suverenitetą ir neša vadinamąsias "Vakarų vertybes", be to, kad Lietuva šiandien yra faktinis Jungtinių Valstijų vasalas. Na, ir pagaliau — nuo šio aklumo sunkiai atsiejamas polinkis netgi ne šiaip keliaklupsčiauti, bet tiesiog šliaužte šliaužioti ant pilvų priešais Vašingtoną kaip tariamąjį mūsų "geradarį" (taigi: "partnerį", "saugumo garantą" ir t. t. ir pan.).

Aišku, lygia greta šios amerikanofilijos, tokie štai "patriotai" (tiek minėtieji Trampo palaikymo akcijos "veidai", tiek atitinkamos politinės partijos) negaili nei laiko, nei jėgų išvedžiojimams apie tariamą "Rusijos grėsmę" ir, atseit, "sovietų okupacijos" baisumus — koneveikdami tą vienintelę jėgą, kuri šiandien realiai ir bando užstoti nacionalinį suverenitetą bei jų pačių tradicines vertybes prieš Amerikos vykdomą puolimą...

Kolonijinio mentaliteto problema

Ir tai, nors keista, vis dėlto dėsninga...

Juk jų tariami herojai — Noreika, Škirpa ir t. t. — savu laiku buvo nacistinio Reicho pakalikais. Nes jiems reikėjo, atseit, "užtarėjo" prieš tariamą "blogį iš Rytų" — "kacapą", "maskolių", "komuniagą", kaip jie tai vadina. O kad tasai Reichas ruošė pražūtį ne tiktai žydų ar, sakykime, romų, bet ir lietuvių tautai (ir, atitinkamai, daugumai Rytų Europos tautų), jiems buvo nė motais.

Taigi, obuoliai nuo obels toli nenuriedėjo: dabarties nacionalistai, šliaužiodami prieš JAV, tęsia savo pirmtakų istorines tradicijas. Nepasikeitė niekas, išskyrus šių šiaudinių "patriotų" šeimininkas: tada buvo Berlynas, dabar — Vašingtonas. Ir čia subjektyvūs tokių aktyvistų motyvai neturi esminės reikšmės: objektyviai viskas sueina į tai, kad jie remia imperiją, kuri laiko jų neva mylimą tėvynę "už tam tikros vietos".

Šiuo požiūriu, reikėtų kalbėti tiesiog apie kolonijinį tiek Lietuvos apskritai, tiek ypač apie lietuvių nacionalistų — tariamųjų "Lietuvos gynėjų" — mentalitetą, kuris tėra nykus atspindys to paties požiūrio, kurį iš kitos pusės demonstruoja sisteminės politinės jėgos valstybinio lygmens užsienio politikoje (tiek ES, tiek NATO ir tų pačių Jungtinių Valstijų atžvilgiu).

Iš tiesų, šie žmonės pripratę pataikauti, įsiteikti tam, kas galingesnis (arba bent toks atrodo), o ne siekti tikros teisybės ir, juo labiau, ne būti savo krašto šeimininkais, kokiais, bent jau teoriškai, šie ir panašūs nacionalistai norėtų būti...

Galbūt, visokių marginalinių, JAV specialiųjų tarnybų operacijomis formuojamų pseudojudėjimų (pavyzdžiui, "Q") požiūriu tokie gestai yra labai "kieti" ir patrauklūs. Tačiau kiek čia sveiko proto, politinės nuovokos ar, galų gale, tautinio ar elementaraus žmogiško orumo — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Lietuva, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys iš JAV
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Amerikos ekspertai apkaltino "Sputnik Lietuva" griaunant Vakarų vienybę