Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva įvertino galimybę išplėsti ES sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 10:15 2020.10.07)
Rengdamas sankcijas Vilnius pasiūlė Briuseliui vadovautis Lietuvos sąrašu, tačiau skirtingų šalių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Įvairių šalių ir ES sudaryti sankcijų sąrašai Baltarusijos pareigūnams nėra galutiniai, sakė Asta Skaisgirytė, Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais.

"Sąrašai negali būti laikomi nekintamais, jie gali būti tikslinami. Manau, kad įmanoma, kad po kurio laiko Europos sąrašas bus papildytas įtraukiant į jį [Baltarusijos prezidentą Aleksandrą] Lukašenką", — TASS cituoja jos žodžius su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

Skaisgirytė pažymėjo, kad rengdamas sankcijas Vilnius pasiūlė Briuseliui vadovautis Lietuvos sąrašu, kuriame buvo Baltarusijos lyderis, tačiau skirtingos šalys turėjo savo požiūrį, todėl nuomonės išsiskyrė.

"Tada Europos Sąjunga pasakė, kad galbūt nereikėtų jo įtraukti, kad geriau palikti duris atviras", — sakė ji.

Anksčiau Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis sakė, kad Europos Sąjunga taiko sankcijas dėl padėties Baltarusijoje, ir yra įtraukta į sankcijų sąrašą maždaug 40 asmenų. Lukašenka nėra įtrauktas į šį sąrašą, nes tai pakenktų Briuselio reikalavimui pradėti dialogą su opozicija, tarpininkaujant Europos Sąjungai.

Baltarusijos prezidentas yra įtrauktas į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir JAV sankcijų sąrašus.

Savo ruožtu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Minskas reaguos į ES ribojamąsias priemones, tačiau pagal nusistovėjusią civilizuotą diplomatinę praktiką pavardės nebus skelbiamos. Baltarusija perspėjo, kad tolesnis ES "sankcijų smagračio" skatinimas gali sukelti dar rimtesnes pasekmes, pavyzdžiui, Baltarusijos pasitraukimą iš bendrų programų ir projektų, diplomatinių ryšių lygio ir modalumo peržiūrą iki sprendimo dėl diplomatinių santykių palaikymo tikslingumo.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. 

Savo ruožtu Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Tegai:
sankcijos, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (463)
Dar šia tema
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
Nausėda paragino įtraukti Lukašenką į ES sankcijų sąrašą
ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda
Makronas įvardijo Lukašenkos neįtraukimo į ES sankcijų sąrašą priežastis
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 20:09 2020.10.23)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo procesas, kai Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Rolandas Paksas

"Apmaudu dėl Lietuvos": Paksas pakomentavo teismo nuosprendį

(atnaujinta 18:26 2020.10.23)
Anot buvusio valstybės vadovo, jis nėra naudingas tiems politikams, kurie įpratę manyti, kad "Lietuva — jų nuosavybė"

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad ketina apskųsti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 15 dienos išteisinamojo nuosprendžio dalis ir buvęs Lietuvos prezidentas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

"Bausti buvusius prezidentus tapo labai madinga. Kažkokia mada į pasaulį atėjo. Kitose šalyse iššaudomi, [buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolui] Sarkozy siūloma dešimt metų ir taip toliau. Tikriausiai kažkas su tuo susiję", — sakė Paksas.

"Čia [kaltinimuose — Sputnik] nėra nė lašo tiesos, ir aš apskųsiu šį nuosprendį. Bet tiesiog apmaudu dėl Lietuvos", — pažymėjo buvęs prezidentas.

Pasak jo, kai kurios jėgos Lietuvoje vis dar bijo jo ir kategoriškai nenori jo grįžimo į politiką.

"Tam sluoksniui, kuris įpratęs manyti, kad Lietuva — jų nuosavybė, aš nesu pelningas, nes žiūriu kita kryptimi: kad Lietuva turi būti laisva, nepriklausoma, kad ji turi būti praktiška, draugautų su kaimynais, kliautųsi savo protu, o ne taptu kažkieno vasalu. Keista — tiek daug laiko praėjo ir dar tokia baimė", — sakė Paksas.

Kaip pabrėžė politikas, realiai neįmanoma įsivaizduoti, kad jis galėtų pasiimti įvardytą sumą už kokį nors objektą, tačiau būtent tokius faktus ir sugalvojo.

"Manau, kad apskųsiu, kaip tai buvo prieš 15 metų, po prezidento apkaltos. Apygardos teismas taip pat nusprendė teigiamai, apeliacinis — neigiamai, o tada aukščiausiasis — teigiamai. Kai kurie klausimai buvo apskųsti Strasbūro teisme. Sprendimas taip pat buvo teigiamas mano atžvilgiu. Aš neketinu nuleisti rankų", — sakė buvęs prezidentas.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, prezidentas, Rolandas Paksas, Lietuva
Dar šia tema
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Laboratorija, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai rado silpnąją koronaviruso vietą

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
Tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 PLpro fermentas ne tik skatina viruso replikaciją, bet ir blokuoja daugybę su organizmo imuniniu atsaku susijusių baltymų

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Grupė Lenkijos ir JAV mokslininkų rado naują būdą "užblokuoti" koronavirusą, rašoma žurnale "Science Advances" paskelbtame straipsnyje.

Mokslininkų duomenimis, vienas iš kovos su infekcija metodų — poveikis SARS-CoV-2 PLpro fermentui. Pažymima, kad jis ne tik skatina viruso replikaciją, bet ir blokuoja daugybę su organizmo imuniniu atsaku susijusių baltymų.

Paaiškėjo, kad efektyviausią poveikį šiam fermentui daro du inhibitoriai — VIR250 ir VIR251. Jie sugeba rasti ir blokuoti tik koronaviruso fermentą, nepaveikdami kitų baltymų.

Pažymima, kad tokios SARS-CoV-2 PLpro savybės daro jį taikiniu daugeliui antivirusinių vaistų.

Panašią išvadą padarė grupė Amerikos mokslininkų. Jie nustatė, kad SARS-CoV-1, SARS-CoV-2 ir MERS-CoV koronavirusai turi vienodą pažeidžiamumą. Mokslininkai atkreipė dėmesį į fermentą Tom70, kuris taip pat stimuliuoja viruso replikaciją, tačiau praranda atsparumą vaistams sąveikaujant su koronaviruso genu Orf9b.

Tegai:
mokslininkai, mokslas, tyrimas, koronavirusas
Dar šia tema
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas