Sputnik Lietuva portalas

Konservatoriai įtariami reklama Sputnik Lietuva portale

(atnaujinta 13:22 2020.10.08)
Partijos buvo paprašyta atsakyti, kodėl jos priešrinkiminė reklama buvo paskelbta Rusijos naujienų agentūros portale

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) įtariama reklama Sputnik Lietuva portale, rašo "Alfa.lt".

Žiniasklaidos skaitytojas iš agentūros interneto svetainės atsiuntė ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuotas konservatorių Jurgitos Sejonienės ir Ingridos Šimonytės reklaminis skydelis. Manyta, kad jos pirko reklamos plotą iš agentūros.

Sejonienė pareiškė, kad jos reklama ten pateko atsitiktinai, ir žada išsiaiškinti. Kartu ji pridūrė, kad agitacijos sklaida rūpinasi TS-LKD rinkimų štabas.

Tačiau paaiškėjo, kad nesusipratimas susijęs su kai kuo kitu. Kaip portalui paaiškino socialinių tinklų specialistas, reklama galimai buvo pirkta iš "Google", kuri turi reklaminių juostų visuose įmanomuose portaluose.

"Įvairūs tinklalapiai, tarp kurių ir naujienų portalai, nuomoja plotus reklaminiams skydeliams Google sistemai. Perkant reklamą, nurodoma tikslinė auditorija, bet ne konkretūs portalai", — rašoma paaiškinime.

Pasak eksperto, konservatoriai padarė klaidą pasirinkdami tikslinę auditoriją. Kur tiksliai buvo klaida ir ką jis laiko "tiksline Sputnik auditorija", ekspertas nepaaiškino.

Konservatorių partija yra žinoma dėl rusofobiškos retorikos ir griežtų pareiškimų apie Rusiją. Pastebėta, kad politikai ne kartą užsipuolė "Sputnik Lietuvą". Jie ragino patikrinti portalo veiklą ir imtis priemonių uždrausti jį respublikoje.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad, visų pirma, Baltijos šalių valdžios iniciatyvos smogs rusakalbei auditorijai, jos "neapsaugotiems sluoksniams". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką ir skatino žiniasklaidos pliuralizmą bei visuomenės prieigos prie įvairių informacijos šaltinių užtikrinimą.

Tegai:
Seimo rinkimai, reklama, Sputnik Lietuva, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (225)
Dar šia tema
Svarbus kiekvienas balsas: VRK įrašė kvietimą į Seimo rinkimus gestų kalba
Nausėda atkreipė dėmesį į saviizoliacijoje esančių rinkėjų pasyvumą
Premjero žmona paragino balsuoti už Tamašunienę dėl nutiesto kelio
Buvusio viceprezidento Džo Baideno ir prezidento Donaldo Trampo debatai, nuotrauka iš įvykio vietos

"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai

(atnaujinta 10:39 2020.10.23)
Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Neapsieita ir be korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Paskutiniai Donaldo Trampo ir Džo Bideno debatai prieš JAV prezidento rinkimus vyko Našvilyje, Tenesio valstijoje. Politikai susitiko akis į akį ir kalbėjo kiek daugiau nei 1,5 valandos.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Abiejų kandidatų koronaviruso testai ketvirtadienį buvo neigiamas. Todėl organizatoriai pašalino permatomą plastikinį barjerą, kuris turėjo stovėti tarp jų. Tačiau šį kartą organizatoriai turėjo galimybę išjungti ir Trampo, ir Bideno mikrofonus, kad jie nepertraukinėtų vienas kito nesustodami, kaip buvo pirmose debatuose rugsėjo pabaigoje.

Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Paminėta ir korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Bideno sūnus Hunteris, tema.

Vakcina arba "tamsi žiema"

Viena pirmųjų debatų temų buvo pandemija. Trampas teigė, kad "vakcina ateis, ji bus paruošta, apie ją bus paskelbta per kelias savaites".

Paklaustas laidos vedėjo, jis pasakė, kad "tai nėra garantuota". Tačiau jis teigė, kad yra "didelė tikimybė", kad preparatas bus paruoštas iki metų pabaigos.

Bidenas atsakė, kad vakciną "pasakė asmuo, kuris anksčiau tikino, kad viskas baigsis iki Velykų, o paskui — vasarą".

"O mūsų laukia jau tamsi žiema, ir mes neturime plano ir perspektyvų, kad vakcina daugumai amerikiečių bus prieinama iki kitų metų vidurio", — sakė politikas.

Bidenas teigė, kad jei bus išrinktas, jis visų pirma "skatins visus nuolat dėvėti kaukes" ir pabrėžė būtinybę daugiau investuoti į greitus testus. Jis patikino, kad parengs nacionalinį planą, kaip atidaryti mokyklas ir verslą.

Pinigai iš Rusijos

Trampas teigė, kad Bidenas neva gavo pinigus iš Rusijos per prezidentą Vladimirą Putiną.

"Džo iš Rusijos gavo 3,5 milijono dolerių, jie atvyko per Putiną, nes jis labai gerai sutarė su buvusiu Maskvos meru", —  sakė Trampas. "Tau kada nors teks tai paaiškinti", — pridūrė jis.

Apie save Trampas pasakė, kad niekada negaudavo pinigų iš Rusijos.

Tokiu būdu jis užsiminė apie anksčiau paskelbtą respublikonų senatorių pranešimą, kuriame teigiama, kad Džo Bideno sūnus Hunteris ir jo partneris gavo milijonus dolerių iš abejotinos praeities užsienio piliečių. Be to, buvo sakoma, kad Bidenas uždirbo milijonus pelno iš bendradarbiavimo su Kinijos piliečiais, susijusiais su valdžia.

Bidenas tokius kaltinimus neigė.

"Aš nepaėmiau nė cento iš jokios valstybės", — apibendrino jis.

Vėl apie Rusiją

Atsakydamas į tai, Bidenas iškėlė kišimosi į Amerikos rinkimus temą. Jis perspėjo, kad kiekvienas, kuris jiems trukdo, "už tai sumokės".

Pasak Bideno, dabartiniuose rinkimuose "dalyvauja Rusija, tam tikru mastu dalyvauja ir Kinija, o dabar mes sužinojome, kad dalyvauja Iranas". Pasak jo, jei jis taps prezidentu, "jos sumokės už kišimąsi į Amerikos suverenitetą, kas būtent ir vyksta".

"Nežinau, kodėl šis prezidentas nenori pateikti Putinui, kai jis siūlo atlygį už Amerikos karius Afganistane, kai jis dalyvauja NATO destabilizavimo veiksmuose", — sakė demokratas.

Birželio pabaigoje "The New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas Trampas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino netikrais ir kvailais. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, teigė, kad šie teiginiai yra melagingi. Į žurnalistų klausimą, ar Trampas per šiuos metus kažkaip aptarė šią temą su Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Bidenas taip pat teigė, kad Rusija nenori, kad jis laimėtų rinkimus.

Kim Jong Unas

Bidenas nesustojo apkaltinęs Trampą neveikimu Rusijos valdžios atžvilgiu. Tada jis apkaltino savo oponentą įteisinus KLDR lyderį Kim Jong Uną, kuris yra "banditas".

Bidenas priminė, kad Trampas kalbėjo apie Kim Jong Uną kaip apie gerą draugą, o Šiaurės Korėja "turi daug daugiau raketų, kurios gali pasiekti JAV teritoriją daug lengviau nei bet kada".

Amerikos lyderis teigė, kad JAV nekariauja su KLDR, jis palaiko gerus santykius su Kim Jong Unu, o "geri santykiai su kitų šalių vadovais yra geras dalykas". Į tai Bidenas atsakė, kad Jungtinės Valstijos palaikė gerus santykius su Adolfu Hitleriu prieš jam pradedant Antrąjį pasaulinį karą.

Obama

Trampas pavadino Bideną korumpuotu politiku ir paragino neapsimetinėti "nekaltu vaiku". Pasak jo, už prezidento postą jis kovoja tik dėl dabartinio oponento ir Barako Obamos, kurios administracijoje Bidenas ėjo viceprezidento pareigas.

"Aš kandidatuoju dėl jūsų — dėl Barako Obamos, nes blogai atlikote savo darbą. Jei gerai dirbtumėte, aš niekada nesikandidatuočiau", — sakė Trampas.

Rinkėjams primindamas aštuonerių metų Bideno viceprezidentavimą,  Trampas apkaltino varžovą tuo, kad jis tik pasienyje statė narvus nelegaliems imigrantams, kad juose laikytų vaikus, ir nieko kito.

Kita vertus, Bidenas teigė, kad JAV yra "skolingos" vaikams ir tėvams, kurie buvo išskirti. Kalbėdamas apie Obamos imigracijos politiką, jis teigė, kad reikėjo daug laiko, kol viskas būtų padaryta teisingai.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Rinkimai JAV numatomi lapkričio 3 dieną, išankstinis balsavimas jau vyksta. Bus renkamas prezidentas, trečdalis Senato, Atstovų rūmai, taip pat keletas gubernatorių ir tūkstančiai vietos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios narių.

Remiantis JAV rinkimų projekto, kuriam vadovauja Floridos universiteto profesorius Michaelas McDonaldas, skaičiavimų rezultatais, jau balsavo daugiau nei 47 mln amerikiečių, o tai iki šiol reiškia 34,2% viso balsų, suskaičiuotų per 2016 metų JAV rinkimus. MacDonald prognozavo galimą rekordinį 150 milijonų rinkėjų aktyvumą — aukščiausias rodiklis nuo 1908 metų.

Remiantis naujausia "Gallup" apklausa, apie 56 procentai rinkėjų mano, kad Trampas nenusipelnė būti perrinktas, tuo tarpu 43 procentai mano, kad jis turėtų likti prezidento pareigas antrai kadencijai.

Kaip pabrėžta "Gallup", rinkėjų, kurie mano, kad Trampas vertas būti perrinktas, skaičius, palyginti su sausio mėnesio duomenimis, sumažėjo septyniais procentiniais punktais.

Tegai:
debatai, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Teismas, archyvinė nuotrauka

Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų

(atnaujinta 09:44 2020.10.23)
LLRA-KŠS atstovai prašė VRK panaikinti balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą, kuriuo prašyta panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje, praneša VRK spaudos tarnyba.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų siekis užginčyti įvykusio balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir panaikinti minėto VRK sprendimą turėjo būti pateikiamas iki balsavimo pabaigos ir nėra priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą. 

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų prašė VRK panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) minėtoje apygardoje pateko į antrąjį turą. Trečią vietą užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Tegai:
teismas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (225)
Dar šia tema
Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika
"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas už neapykantos kurstymą?