Brexit

Priežiūros tarnyba nenustatė Rusijos kišimosi į "Brexit"

(atnaujinta 18:03 2020.10.08)
Liepos pabaigoje Didžiosios Britanijos Parlamento žvalgybos komitetas paskelbė pranešimą apie tariamą Rusijos kišimąsi į Didžiosios Britanijos politiką ir apkaltino Rusiją bandymu pakenkti pasaulio tvarkai

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. "Cambridge Analytica" nepiktnaudžiavo savo duomenimis, norėdama paveikti 2016 metais įvykusio referendumo dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES rezultatą, o Rusijos kišimosi įrodymų nerasta — tokios išvados pateikiamos nepriklausomos priežiūros institucijos vadovės, informacijos komisarės Elizabeth Denham ataskaitoje.

"Cambridge Analytica" yra nebeveikianti JK įsikūrusi privati ​​analitikų įmonė, naudojusi duomenų gavybos technologijas kurdama strateginę komunikaciją rinkimų internete kampanijoms. 2018 m. kilo skandalas aplink įmonę: "Brexit" remianti Britanijos nepriklausomybės partija (UKIP) pateikė "Cambridge Analytica" apie 40 tūkstančių jos rėmėjų duomenis, po to šie duomenys pateko į kampanijos "Leave.EU" rankas.

Vienas pagrindinių "Brexit" kampanijos rėmėjų, "Leave.EU" įkūrėjas Aronas Banksas (Arron Banks) žiniasklaidoje buvo apkaltintas ryšiais su Rusija dėl to, kad tris kartus susitiko su Rusijos ambasadoriumi Londone. Vykdant parlamentinį tyrimą "Fake News", Banksą apklausė Bendruomenių Rūmų skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komiteto nariai. Jis teigė nematąs nieko smerktino susitikimuose su Rusijos ambasadoriumi ir visus kaltinimus pavadino "raganų medžiokle".

"Tyrimo metu išryškėjo susirūpinimas dėl Rusijos kišimosi į rinkimus pasauliniu mastu. Kaip 2019 metų balandžio mėnesį (Bendruomenių rūmų) pakomitečiui paaiškinau, Nacionalinei kovos su nusikaltimais agentūrai perdaviau išsamią informaciją apie Rusijos veiklą, susijusią su prieiga prie tyrimo informacijos. Šie klausimai nepatenka į komisaro pareigų sritį. Neradome jokių papildomų įrodymų apie Rusijos dalyvavimą medžiagoje, kurią turėjome", — sakoma pranešime.

Tyrimas truko trejus metus, per tą laiką "Denam" biuras 42 kompiuteriuose ir 31 serveryje apdorojo daugiau nei 700 terabaitų informacijos, ištyrė 300 tūkstančių dokumentų. Apklausos rezultatai rodo, kad "Camridge Analytica" nesikišo į "Brexit" referendumo procesą.

"Jei "Cambridge Analytica" būtų tęsusi savo veiklą, mes būtume apsvarstę galimybę imtis veiksmų dėl to, kaip jie tvarkė duomenis. Tačiau mes neradome jokių neteisėtos veiklos įrodymų, apie kuriuos buvo viešai pranešta. Dabar baigėme pagrindines tyrimo linijas... Taigi, tyrimas baigiasi", — teigiama pranešime.

Karinis konfliktas Karabache, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Įmonė kritikuojama tik dėl nepakankamų informacijos apsaugos priemonių ir pažymima, kad "Cambridge Analytica" vadovybė "mažai galvojo apie informacijos saugumo užtikrinimą", tuo tarpu visuomenėje buvo nerimaujama dėl technologijų įtakos politikai.

Liepos pabaigoje Didžiosios Britanijos Parlamento žvalgybos komitetas paskelbė pranešimą apie tariamą Rusijos kišimąsi į Didžiosios Britanijos politiką ir apkaltino Rusiją siekiu pakenkti pasaulio tvarkai. Iš dokumento matyti, kad Didžiosios Britanijos parlamentarai mano, jog teiginiai apie Rusijos kišimąsi į 2014 metų referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės yra patikimi, tačiau jie neturi to įrodymų.

Atsakydamas į pranešimą, Didžiosios Britanijos ministrų kabinetas atmetė parlamentarų teiginius apie Rusijos kišimąsi, sakydamas, kad šalies vyriausybė neturi Rusijos kišimosi į "Brexit" referendumo procesą įrodymų.

Anksčiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar eidamas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovo postą, interviu RIA Novosti sakė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus bandymais paveikti demokratinius procesus kitose ​​šalyse, o Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus užsienyje, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių faktų.

Jungtinė Karalystė išstojo iš ES sausio 31 dieną. Pereinamasis laikotarpis tęsis iki šių metų pabaigos. Iki tol šalys bando susitarti dėl savo būsimų santykių modelio. Šiuo metu šaliai ir toliau taikomos ES taisyklės, tačiau ji nedalyvauja priimant sprendimus Sąjungoje ir toliau moka įmokas į bendrą ES biudžetą.

Tegai:
Rusijos kišimasis, Rusija, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (179)
Dar šia tema
Kas gyvena vandenyno dugne? JAV vėl pasivaideno Rusijos povandeninis laivas
"Ir taip toliau". Kada jau Lietuvos politika sugebės peržengti savo pačios ribas?
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 20:09 2020.10.23)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo procesas, kai Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Rolandas Paksas

"Apmaudu dėl Lietuvos": Paksas pakomentavo teismo nuosprendį

(atnaujinta 18:26 2020.10.23)
Anot buvusio valstybės vadovo, jis nėra naudingas tiems politikams, kurie įpratę manyti, kad "Lietuva — jų nuosavybė"

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad ketina apskųsti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 15 dienos išteisinamojo nuosprendžio dalis ir buvęs Lietuvos prezidentas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

"Bausti buvusius prezidentus tapo labai madinga. Kažkokia mada į pasaulį atėjo. Kitose šalyse iššaudomi, [buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolui] Sarkozy siūloma dešimt metų ir taip toliau. Tikriausiai kažkas su tuo susiję", — sakė Paksas.

"Čia [kaltinimuose — Sputnik] nėra nė lašo tiesos, ir aš apskųsiu šį nuosprendį. Bet tiesiog apmaudu dėl Lietuvos", — pažymėjo buvęs prezidentas.

Pasak jo, kai kurios jėgos Lietuvoje vis dar bijo jo ir kategoriškai nenori jo grįžimo į politiką.

"Tam sluoksniui, kuris įpratęs manyti, kad Lietuva — jų nuosavybė, aš nesu pelningas, nes žiūriu kita kryptimi: kad Lietuva turi būti laisva, nepriklausoma, kad ji turi būti praktiška, draugautų su kaimynais, kliautųsi savo protu, o ne taptu kažkieno vasalu. Keista — tiek daug laiko praėjo ir dar tokia baimė", — sakė Paksas.

Kaip pabrėžė politikas, realiai neįmanoma įsivaizduoti, kad jis galėtų pasiimti įvardytą sumą už kokį nors objektą, tačiau būtent tokius faktus ir sugalvojo.

"Manau, kad apskųsiu, kaip tai buvo prieš 15 metų, po prezidento apkaltos. Apygardos teismas taip pat nusprendė teigiamai, apeliacinis — neigiamai, o tada aukščiausiasis — teigiamai. Kai kurie klausimai buvo apskųsti Strasbūro teisme. Sprendimas taip pat buvo teigiamas mano atžvilgiu. Aš neketinu nuleisti rankų", — sakė buvęs prezidentas.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, prezidentas, Rolandas Paksas, Lietuva
Dar šia tema
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Mėlyna vėliava su JT emblema, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.10.23)
Nuo spalio 24 dienos iki metų galo lieka 68 dienos, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Spalio 24 yra 297-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 298-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 68 dienos.

2020 metų spalio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 18:01, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Jungtinių tautų organizacijos diena

1945 metų spalio 24 dieną buvo įkurta Jungtinių tautų organizacija. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys. Organizacija buvo įkurta po II-ojo pasaulinio karo, būtent todėl pagrindinis Jungtinių tautų organizacijos tikslas — bendradarbiaujant palaikyti pasaulyje taiką ir teikti humanitarinę pagalbą.

Šią dieną pasaulyje rengiamos konferencijos, parodos, kuriose pristatomi Jungtinių tautų organizacijos pasiekimai. 1971 metais Generalinė asamblėja paskatino šią dieną minėti visose šalyse, kurios yra Jungtinių tautų organizacijos narės.

Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena

1972 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas — informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas.

Šiuo metu nešiojamieji kompiuteriai užvaldo vartotojų namus — šį įrenginį naudoja 84 proc. lietuvių. Dažniausiai nešiojamus kompiuterius lietuviai pasitelkia darbui namuose arba pramogoms – skaityti naujienoms ir pirkti prekėms internetu, o mažiausiai — žaisti kompiuteriniams žaidimams.

Lietuviai įsigytus nešiojamus kompiuterius naudoja ypač aktyviai – beveik 70 proc. apklaustųjų teigė, kad tai daro dažniau nei kartą per dieną.

Spalio 24 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Lietuvoje 1994 metais buvo įkurta asociacija "Infobalt", kuri tais pačiais metais surengė informacinių technologijų parodą "Infobalt 1994". Asociacijos narės — Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, nuolat dalyvavusios kasmetinėje parodoje. Paroda būdavo rengiama spalio pabaigoje, neveltui ir Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos metu. Deja, nuo 2009 metų parodos reikšmė susilpnėjo.

Tarptautinė klimato kaitos diena

Spalio 24-ąją pasaulyje rengiama akcija, siekiant mažinti šiltnamio dujų koncentraciją, anglies dioksido kiekį nuo dabartinio rodiklio 387 (milijoninių dalelių) iki 350. Mokslininkų (Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD) skaičiavimais, viršijus 350 ribą, Žemėje esančiai gyvybei gresia pavojus. Deja, šiuo metu ši riba jau viršyta ir toliau didėja.

Tarptautinės klimato kaitos dienos proga visose pasaulio šalyse rengiama akcija, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą, skatinti kurti ir naudoti modernias technologijas, padėsiančias stabdyti žalingų dujų koncentraciją, keisti neatsakingo vartojimo įpročius.

Žmonės, įsitraukę į klimato kaitos akciją stengiasi tausoti vandens ir elektros išteklius, kuo rečiau važinėti automobiliais, keičiant juos į dviračius.

Šią dieną gimė tokie garsus lietuviai kaip gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, istorikas Stasys Matulaitis, Petras Variakojis — Lietuvos agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas; Gustavas Juozupaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas; Vincas Laurynaitis — Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras; Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Audra, Daubara, Daubaras, Daubarė, Dauga, Daugailas, Daugė, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai