Praha, archyvinė nuotrauka

Čekija atšauks ambasadorių Baltarusijos

(atnaujinta 17:13 2020.10.08)
Be to, anksčiau Lenkija pareiškė, kad atsakys į Baltarusijos reikalavimą sumažinti diplomatinį personalą "tinkamu laiku ir tinkama forma"

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Čekija ketina iki šios savaitės pabaigos atšaukti ambasadorių Minske konsultacijoms, ketvirtadienį žurnalistams sakė diplomatinės tarnybos atstovė spaudai Zuzana Štichova.

"Svarstėme klausimą, kaip išreikšti solidarumą su Lenkija ir Lietuva atsižvelgiant į veiksmus, kurių Baltarusija ėmėsi prieš juos. Todėl Užsienio reikalų ministerija nusprendė šią savaitę atšaukti Čekijos ambasadorių Minske konsultacijoms į Prahą. Konsultacijos truks apie savaitę", — cituoja Štichovą RIA Novosti.

Spalio 2 dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lenkijai ir Lietuvai siūloma iki spalio 9 dienos sumažinti jų diplomatų skaičių šalyje — atitinkamai nuo 50 iki 18 ir nuo 25 iki 14 darbuotojų. Baltarusijos ambasadoriai Lenkijoje ir Lietuvoje buvo atšaukti konsultacijoms į Minską.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, taip yra dėl šių dviejų ES šalių "atvirai nedraugiškų gestų" Minsko atžvilgiu, dėl atviro kišimosi į vidaus reikalus ir pagrindinės suverenios Baltarusijos teisės ignoravimo. Tą pačią dieną Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė, kad neatšauks savo ambasadorių Minske konsultacijoms. Vilnius taip pat pareiškė, kad nesumažins diplomatų skaičiaus.

Spalio 5 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė atšaukęs ambasadorių Baltarusijoje konsultacijoms. Po to šį pareiškimą padarė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau. Yra žinoma, kad pirmadienį Baltarusiją paliko Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriai.

Spalio 6 dieną pranešta, kad Vokietijos ambasadorius Baltarusijoje Manfredas Hutereris antradienį laikinai išvyko iš Minsko į Vokietijos Federacinę Respubliką. Spalio 7 dieną Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius taip pat paskelbė atšaukęs Latvijos ambasadorių iš Baltarusijos. Po to buvo atšauktas Estijos ambasadorius.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje koordinuojamos iš užsienio. Valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesiogiai kišantis į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus valdo JAV, o europiečiai "žaidžia kartu". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Protesto akcijos prasidėjo Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų — juose, VRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs daugiau nei 80 % balsų.

Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
ambasadoriai, Baltarusija, Čekija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (405)
Dar šia tema
Tichanovskaja įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje
Ekspertas: Baltijos šalių diplomatai yra atsinaujinantis resursas Baltarusijai
"Reikia patikrinti paštą": Tichanovskaja sureagavo į ieškomų asmenų sąrašą
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms

(atnaujinta 16:59 2020.10.26)
Partija taip pat tikisi paskirti savo atstovą į Seimo pirmininko postą. Pasak pirmininko pavaduotojos Editos Rudelienės, Seimo pirmininke galėtų tapti Viktorija Čmilytė-Nielsen

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad naujojoje vyriausybėje jos partija norėtų paskirti švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministrus, taip pat Seimo pirmininką. Ji apie tai pranešė spaudos konferencijoje.

"Liberalų sąjūdis" rinkimuose į Seimą gavo 13 mandatų ir derina koaliciją su konservatoriais ("Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai") ir Laisvės partija.

"Mums reikalingi postai yra susiję su mūsų programos prioritetais", — sakė Čmilytė-Nielsen.

Partijos pirmininko pavaduotoja Edita Rudeliene paaiškino, kad "Liberalų sąjūdis" Seimo pirmininke skirtų Čmilytėę-Nielsen. Pati partijos vadovė teigė, kad svarbiausia "Liberalų sąjūdžiui" yra kuo sklandžiau perimti darbą, kuris stringa labiausiai.

Ingrida Šimonytė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak Čmilytės-Nielsen, tai situacija sveikatos priežiūros sistemoje, kuri kiekvieną dieną tampa vis sudėtingesnė, ir, žinoma, mūsų finansinės būklės įvertinimas.

Ji taip pat nustatė keturis pagrindinius liberalų prioritetus.

Pasak jos, tai visų pirma, tai yra mokesčių bazės stabilumas, kita kryptis yra švietimas, trečioji kryptis yra aplinkos apsauga, ketvirtoji - regioninė politika.

Savo ruožtu "Liberalų sąjūdžio" frakcijos narys Simonas Gentvilas sakė, kad jei bus išrinktas į Aplinkos ministerijos vadovo postą, jis pakeis dabartinį automobilių registracijos mokestį.

Penkių procentų barjerą  įveikė šešios partijos: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai
Nausėda pareiškė, kad baigėsi sudėtingiausi Seimo rinkimai
Ingrida Šimonytė

Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę

(atnaujinta 15:04 2020.10.26)
Laimėjusios partijos vadovas sakė, kad dirbs visur, kur tik reikia. Apie dabartinių ministrų likimus niekas nežinoma

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Rinkimus į Seimą laimėjusios "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad dar nėra rezervuota nė viena ministro vieta. Ji apie tai kalbėjo pirmadienio spaudos konferencijoje.

Pati politikė ketina tapti respublikos pirmininke. Ji teigė galinti kelti kandidatus visose ministerijose.

"Yra sričių, kur tradiciškai "Tėvynės sąjungos" politikai ar su ja susiję ekspertai yra labai stiprūs, tačiau paliksime galimybę ir savo partneriams pasiūlyti savo — ieškosime geriausio kandidato Lietuvai", — teigia ji.

Konservatoriai ketina sukurti koaliciją su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Kalbėdama apie potencialią koaliciją, Šimonytė teigė, kad kai tik turės laiko, ji nedelsdama kalbės su partneriais.

"Kiek tai užtruks — dabar pasakyti būtų neatsargu ir sunku. Galiausiai naujasis Seimas į posėdį susirinks tik lapkričio viduryje, tada prasidės statutiniai terminai, kada kažkas turi būti įvykę. Reikia manyti, kad jei pavyks susitarti dėl esminių darbų, tai dėl žmonių, kurie gali tuos darbus įgyvendinti, susitarti, matyt, nebus sudėtinga", — sako ji.

Savo ruožtu konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sakė, kad dirbs ten, kur to reikia. Jis pridūrė, kad nekalbės su dabartiniais ministrais apie darbą naujojoje vyriausybėje.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, antrojoje vietoje atsidūrė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

5 % barjerą įveikė šešios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Tegai:
Lietuva, Seimas, konservatoriai, Ingrida Šimonytė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rinkimų dieną Lietuvoje pavogta valstybės vėliava
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis pranašauja naujai koalicijai įtemptą gyvenimą
Lietuvos policija, archyvinė nuotrauka

Per savaitę Klaipėdos policija nustatė daugiau nei 250 greičio viršijimo atvejų

(atnaujinta 16:04 2020.10.26)
Taip pat nubausti trys kelių eismo taisykles pažeidę pėstieji bei keturi dviratininkai, du iš jų buvo neblaivūs

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę Klaipėdos kelių policijos pareigūnai priemones eismo saugumui užtikrinti vykdė uostamiestyje, Palangoje bei Klaipėdos, Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonuose, apie tai pranešė Lietuvos policijos departamentas.

Rankiniu greičio matuokliu pareigūnai per savaitę užfiksavo 53, mobiliuoju matuokliu — 202 greičio viršijimo atvejus.

Per praėjusią savaitę pareigūnai nustatė 215 kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų. 52 vairuotojai kirto sankryžas degant draudžiamam šviesoforo signalui, 28 — neleistinai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais, 15 — transporto priemonių nebuvo apdraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 10 — nesegėjo saugos diržų.

Taip pat nubausti trys kelių eismo taisykles pažeidę pėstieji bei keturi dviratininkai, du iš jų buvo neblaivūs. 

Tegai:
greičio viršijimas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Paprašiusios atsigerti plėšikės apvogė pensininkę
Rinkimų dieną Lietuvoje pavogta valstybės vėliava