Svetlana Tichanovskaja

Svetlana Tichanovskaja: kas ji yra ir kas jos laukia toliau. Svarbiausi faktai

(atnaujinta 13:26 2020.10.09)
Į Lietuvą pabėgusi buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus nenustoja dominti visuomenės — ji tai bendrauja su JAV politikais, tai atidaro "Baltarusijos namus" Lenkijoje, tai susitinka su Prancūzijos prezidentu. O dar neseniai Svetlana buvo paprasta moteris

Kas yra Svetlana Tichanovskaja, kaip per tokį trumpą laiką jai pavyko užkariauti kai kurių rinkėjų pasitikėjimą, kokių tikslų ji siekia šiandien ir — pagrindinis klausimas — kas jos laukia toliau?

Pasak pačios Tichanovskajos, jos atėjimas į politiką buvo priverstinis ir jei ne jos vyras, tinklaraštininkas ir verslininkas Sergejus Tichanovskis, greičiausiai to nebūtų atsitikę.

Anksčiau Tichanovskiui nepavyko užregistruoti iniciatyvinės parašų rinkimo grupės jo kandidatūrai į prezidentus palaikyti, nes tuo metu jis atliko administracinį areštą ir negalėjo asmeniškai pasirašyti dokumentų, kad pateiktų juos VRK. Kandidatuoti į pagrindinį postą šalyje tada nusprendė jo žmona. Svetlana spėjo kreiptis dėl registracijos ir atsidūrė tarp kandidatų.

"Tichanovskajos efektas"

Tichanovskaja, anksčiau neketinusi užsiimti politika, tapo viena iš pretendentų į aukščiausią Baltarusijos postą ir, pasak kai kurių ekspertų, iš pradžių užėmė palankesnę poziciją. Jai nereikėjo daug kalbėti ir žadėti aukso kalnų, o atsakydama į sunkius klausimus ji nuoširdžiai prisipažindavo, kad to nesupranta.

Pasak istoriko ir publicisto Armeno Gaspariano, tai buvo nepralošiamas elgesio modelis, kuris veikė net be buvusio "Belgazprombank" vadovo Viktoro Babarikos ir diplomato, buvusio Aukštųjų technologijų parko direktoriaus Valerijaus Cepkalos, kurie anksčiau pateikė savo kandidatūras į Baltarusijos prezidento postą, palaikymo.

"Jos technologai sugalvojo genialią pagal paprastumą schemą, kuri visada veikia. Ji tylėjo, o [Baltarusijos prezidentas] Aleksandras Lukašenka visiškai susipainiojo visuose savo divertismentuose, o technologai nežinojo, kaip elgtis prieš Tichanovskają, nes nebuvo jokių kompromituojamų įrodymų. Be to, ji dar ir tyli", — paaiškina Gasparianas.

Taigi, naudodamasi paprastos moters įvaizdžiu, kuri, palikusi savo namų ūkį ir vaikus, puolė ginti savo sutuoktinį, Tichanovskaja įgijo šalininkų. Tačiau kiek nuoširdi ir sąžininga yra buvusi kandidatė į prezidentus prieš savo rinkėjus — atviras klausimas. Tuo tarpu spauda seka opozicijos lyderės veiksmus, politologai ir ekspertai tvirtina, kad Tichanovskają palaiko konkretūs žmonės iš Vakarų politikos, kurie bando sužaisti šia korta jos rankomis.

Aplinka

Tichanovskajos aplinka susiformavo tiesiogine to žodžio prasme priešais mūsų akis. Kai kandidatas į prezidentus Valerijus Cepkala nebuvo įregistruotas dėl to, kad trūko parašų jam palaikyti, o Viktoras Babarika buvo sulaikytas pagal tris straipsnius, iniciatyvos ėmėsi moterys.

Tichanovskajos, Cepkalos (atstovaujamo jo žmonos Veronikos) ir Viktoro Babarikos (atstovaujamo Marijos Kolesnikovos) būstinės prieš rinkimus nusprendė suvienyti jėgas. Moterų teigimu, joms pavyko susitarti per 15 minučių.

Taigi, pagrindinėmis Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovėmis rugpjūčio 9 dienos rinkimuose tapo trys "nelaimingos moterys" iš niekur, kurioms vadovavo Svetlana Tichanovskaja.

Įvykių eiga: kas toliau bus su Tichanovskaja?

Netrukus po VRK preliminarių rinkimų rezultatų paskelbimo, Tichanovskaja nusprendė palikti šalį, jos pavyzdžiu pasekė ir Veronika Cepkala. Vėliau paaiškėjo, kad Tichanovskaja yra Lietuvoje, ir netrukus Lietuvos politikai ją pavadino "Baltarusijos nacionaline lydere". Buvusios kandidatės į prezidentus pasirodymas Lietuvoje nieko ypač nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje tradiciškai randa prieglobstį Baltarusijos opozicionieriai nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia pristato save kaip pagrindinę "Baltarusijos demokratijos" gynėją.

Tichanovskajai atvykus į Vilnių, netrukus su ja telefonu kalbėjosi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pažadėjęs buvusiai kandidatei į prezidentus politinį prieglobstį, jei prireiks.

Pirmasis Lietuvos valdžios atstovas, susitikęs su moterimi, buvo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pokalbio metu Vyriausybės vadovas pareiškė, kad Lietuva visada palaikė Baltarusijos žmones, kurie "siekia laisvės ir demokratijos". Jis pažymėjo, kad kaimyninėje šalyje šiuo metu pastebimas tautos pabudimas, o Vilnius tai palaiko.

Lietuvos sostinėje Tichanovskaja taip pat susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stivenu Biganu (Stephen Biegun), kad aptartų situaciją savo šalyje. Pasak JAV Valstybės departamento spaudos tarnybos, Biganas su Tichanovskaja aptarė, "kaip pilietinė visuomenė gali sustiprinti demokratiją ir žmogaus teises šalyje".

Rugsėjo pradžioje Tichanovskaja lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su šalies ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu ir pilietinės visuomenės atstovais. Priėmimas buvo daugiau nei šiltas, Lenkijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad visa Lenkija yra "atviri namai baltarusiams, kuriems reikia pagalbos". Ir patvirtindamas savo žodžius, jis įteikė Tichanovskajai raktus nuo naujos rezidencijos "Baltarusijos namai".

O rugsėjo pabaigoje moteris susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, kuris su vizitu atvyko į Vilnių. Po susitikimo Tichanovskaja pareiškė, kad Prancūzijos lyderis pažadėjo jai padėti sureguliuoti situaciją Baltarusijoje. Buvusi kandidatė padėkojo Makronui už dėmesį ir pareiškė, kad jis yra "gerai informuotas apie situaciją Baltarusijoje" ir seka įvykius jos šalyje.

Anksčiau, kad neprarastų situacijos kontrolės, opozicijos lyderė inicijavo Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos sukūrimą. Tichanovskajos patikėtine tapo Olga Kovalkova. Tarybos prezidiume taip pat buvo septyni žmonės, įskaitant bendros būstinės narę Mariją Kolesnikovą.

Rugpjūčio 18 dieną Minske įvyko pirmoji Koordinacinės tarybos spaudos konferencija, kurioje buvo paskelbti tarybos tikslai — naujų prezidento rinkimų surengimas ir taikus valdžios perėmimas. Jokios kitos politinės ar reformų programos Taryba neturi. Tarybos nariai pareiškė, kad neketina užgrobti valdžios.

Dabar Tichanovskaja aktyviai dalyvauja Baltarusijos politikoje, nors ir iš užsienio, iš Lietuvos ragindama bendrapiliečius rengti protestus ir streikus. Tačiau lieka atviras kitas klausimas — kas bus su ja toliau? Gaspariano manymu, dabar Baltarusijoje galimi du situacijos raidos scenarijai, ir nė viename iš jų nėra vietos Tichanovskajai.

"Akivaizdu, kad ji dar tam tikrą laiką Rytų Europoje atliks Chuano Gvaido [Venesuelos valstybininko, politiko, Venesuelos opozicijos lyderio] vaidmenį. Tačiau jos bėda ta, kad bet kokiu atveju ji yra tarsi vaidybinė figūra. Jei po kurio laiko iš šio protesto gelmių iškils naujas lyderis, tada Tichanovskaja bus visiškai nereikalinga", — paaiškina Gasparianas.

Pagal antrąją įvykių raidos liniją, mitingai netrukus nurims. Pasak eksperto, vienas dalykas — išeiti į gatves esant gerai temperatūrai, o kitas dalykas, kai lauke šalta. Tokiomis sąlygomis akcijose dalyvaus žmonės, kurie siekia rezultato ir yra ideologiškai motyvuoti.

"O ką mes matome dabar Baltarusijoje? Rinkimai baigėsi, ir, pagal logiką, ponia Tichanovskaja turėjo vadovauti revoliucinei stichijai. Ir buvo tikimasi, kad tai bus asmuo, kurį bus galima apšviesti Vakarų žiniasklaidoje. O Tichanovskaja paėmė ir išvažiavo į Lietuvą. Ir istorija užstrigo, tuo ji padarė gigantišką dovaną Lukašenkai", — paaiškino Gasparianas.

Iš suvienytos opozicijos atstovų šalyje liko tik Kolesnikova. Ir ta po istorijos su pabėgimu link Ukrainos sienos atsidūrė tardymo izoliatoriuje. Baltarusijos tardymo komiteto duomenimis, moteris buvo apkaltinta raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui.

Ar bus Maidanas Baltarusijoje?

Daugumos ekspertų nuomone, Baltarusijos protestų metu naudojamos standartinės "spalvotųjų revoliucijų" schemos, kurios neseniai buvo išbandytos Ukrainoje. Tačiau išmokyti karčios ukrainiečių patirties, baltarusiai neskuba eiti Maidano keliu.

Kaip rašė Sputnik Lietuva kolumnistas Jurgis Nevėžietis, Ukraina patikėjo pažadais ir pasakomis apie Vakarų klestėjimą, tačiau iš tikrųjų ukrainiečiai tik papildė pigią ES darbo jėgą, o jų šalis ir toliau skursta, ją drasko vietos ir užsienio oligarchai.

"Tai žinodami, daugelis baltarusių supranta, kokias "puikias perspektyvas" jiems atvertų Baltarusijos Maidanas, todėl, kad ir koks ydingas būtų Lukašenka, jie vis tiek remia Batką. Ir ši parama, kaip matote, buvo išreikšta rinkimuose", — apibendrina autorius.

Pasak Gaspariano, pagrindinis dabartinės situacijos Baltarusijoje skirtumas nuo situacijos Ukrainoje (2010 ir 2014 metais) yra tas, kad Baltarusijos revoliucinis judėjimas liko be lyderių.

"Kad Maidanas įvyktų Baltarusijoje, reikalingi lyderiai, kurių dabar ten faktiškai nėra. Schema dėl to sugedo. Ukrainos Maidane, kad ir kaip vertintumėme jo lyderius, jie visi buvo ten, ir juos buvo galima pamatyti", — sako Gasparianas.

Be to, pasak Gaspariano, norint, kad Maidanas pavyktų Baltarusijoje, reikia įgyvendinti tris svarbius komponentus: pirma, turi būti lyderystės aktyvas, kuris ideologiškai maitins protesto rinkėjus, ir, antra, turi būti rėmėjų, pageidautina, vietinių, nes didelės finansinės injekcijos iš Vakarų turės priešingą efektą ir sužais veikiančios Lukašenkos valdžios naudai. Trečia, reikia kovotojų, kurie prireikus bus pasirengę smogti ir eiti į priekinę liniją.

Kam tai naudinga?

Pirmoji prie žaidimo prisijungė Lietuva ir Lenkija, kurios pasiūlė visų lygių savo pagalbą protestuotojams. Ekspertų teigimu, dėl to Vilnius ir Varšuva atsidūrė nepatogioje padėtyje. Kaip paaiškina Gasparianas, šios šalys padarė niekstartį, nes nuoširdžiai tikėjo, kad dabar Lukašenkos valdžia sugrius ir kiekviena iš jų galės gauti preferencijas.

"Lietuva manė, kad ji sutriuškins labai erzinamą Baltarusijos atominę elektrinę, be to, gaus "minkštosios jėgos" įsiskverbimo galimybę ir Baltarusijos posūkį LDK ideologijos link. O lenkai manė, kad tai padės jiems pradėti susigrąžinti savo teritorijas — Gardiną, Brestą ir taip toliau. Kaip prisimenama, Didžioji Lenkija driekėsi nuo jūros iki jūros", — paaiškino ekspertas.

Pasak Gaspariano, dėl Lenkijos ir Lietuvos politikų trumparegystės šalys patirs didelių ekonominių nuostolių. Juk santykiai su kaimynine Baltarusija sugadinti, o išrinktas prezidentas Aleksandras Lukašenka taip greitai nepamirš nuoskaudos.

Politikos ekspertas, "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas taip pat vadina Lenkiją ir Lietuvą pagrindiniais išorės žaidėjais, kurie yra suinteresuoti sujudinti situaciją Baltarusijoje ir tuo pačiu metu bando į šią krizę įtraukti visą ES. Tam jis pateikia tris svarias priežastis.

"Pirmoji — geopolitinė, jie save laiko jaunesniais JAV partneriais "spalvotųjų revoliucijų" eksporte. Antroji — ekonominė. Ukrainos pavyzdžiu matome, kad naudos gavėjos buvo Lenkija ir Lietuva. Tai ir darbo migrantų srautas, ir konkurentų sunaikinimas, ir patekimas į rinką padedant euroasociacijoms ir daugybė kitų šalutinių efektų", — sako Uralovas.

Pasak Uralovo, trečioji priežastis — istorinė ir politinė, ji susijusi su "fantominiu Lenkijos ir Lietuvos troškimu su išorine parama įgyvendinti projektą "Žečpospolita", kur Baltarusijai ir Ukrainai yra paskirtas vidinių kolonijų vaidmuo".

Pasak Jurgio Nevėžiečo, dėl dabartinės situacijos daugiausia kaltas pats Lukašenka.

"Čia nėra iliuzijų: nei dėl Baltarusijos vidaus situacijos, nei dėl oportunistinio, netgi šlykštaus pastarosios elgesio Rusijos atžvilgiu. Ir vis dėlto vienintelė alternatyva Lukašenkai — tai Ukrainos scenarijaus pakartojimas, Baltarusijos valstybės nusavinimas ir baltarusių deportavimas į ES pigios darbo jėgos pavidalu", — pažymėjo kolumnistas.

Anot Nevėžiečio, Vakarų susidomėjimas slypi šiuose dalykuose: dar vienos bananų respublikos sukūrimas ant Rusijos slenksčio, kur būtų galima dislokuoti dar didesnes NATO pajėgas galimai karinei avantiūrai prieš Rusiją, šalį, kuri bet kokiu atveju nepasiduos JAV terorui.

"Atsižvelgiant į tai, žinoma, reikia galvoti realistiškai, būtent: suprasti, kad ir koks būtų Lukašenka, jis, ir tik jis gali išgelbėti Baltarusiją nuo žūties, jis, ir tik jis gali atkurti tvarką ir stabilumą šalyje. To ir reikia palinkėti jam ir Baltarusijos žmonėms", — padarė išvadą ekspertas.

Faktai iš nepolitinės Tichanovskajos biografijos

Svetlana Tichanovskaya (Pilipčiuk) gimė 1982 metų rugsėjo 11 dieną nedideliame Mikaševičių mieste, netoli Lunineco (Bresto sritis), jai yra 38 metai.

2000 metais su aukso medaliu baigė Mikaševičių 2-ąją vidurinę mokyklą. Baigė Mozyrio valstybinio pedagoginio universiteto Filologijos fakultetą, įgijusi užsienio kalbų (anglų, vokiečių) specialybę.

Ji dirbo vertėja įvairiose organizacijose, įskaitant labdaros organizaciją "Chernobyl Life Line" (Airija).

Ji yra ištekėjusi už Sergejaus Tichanovskio ir turi du vaikus.

Tegai:
prezidento rinkimai, Svetlana Tichanovskaja, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (451)
Varšuva

Istorikas pareiškė, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu"

(atnaujinta 20:39 2020.10.19)
Suversdama visą kaltę Rusijos Federacijai, Varšuva atleidžiama nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus, pareiškė profesorius Andrzejus Valickis

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lenkijai trukdo "nepilnavertiškumo kompleksas Vakarų atžvilgiu, kuris kompensuojamas pranašumo komplekso Rytų atžvilgiu",  interviu lenkų savaitraščiui pasakė istorikas Andrzejus Valickis. Vertimą skelbia laikraštis "Kommersant".

Pasak jo, Lenkija užsiima saviapgaule, įtikindama save, kad ji yra Vakarų dalis, o tuo metu ji yra pusiau rytinė, pusiau vakarietiška.

"Lenkija, kuri kadaise jau išgelbėjo pasaulį nuo komunizmo, turi būti pasirinkta, strateginė JAV partnerė, kaip ir anksčiau ginanti pasaulį nuo komunizmo ir kairiųjų idėjų, kurių įkūnijimas yra Rusija. Tokiu būdu mes laisvės troškimo mitą pakeitėme rusofobiškos sąjungos po reakcijos vėliavomis mitu. Ir mes tuo labai didžiuojamės. Žmonės, turintys tokių svajonių, santykius su pasauliu išgyvena didžiulės baimės pavidalu. Todėl mes ir toliau siekiame pagyrų ir pritarimo", — pareiškė jis.

Pasak Valickio, Lenkija kaip šalis gyvena "jausdama siaubingą apmaudą" dėl to, kad jai nepavyko "įstumti Rusijos į Aziją". Tuo pačiu metu Lenkijos Respublika, pasak istoriko, nenori būti "prie Vakarų sienų", ji nori būti centre.

"Todėl stengiamės atsiskirti nuo Rytų valstybėmis, kurios taps sienomis. Todėl po Lietuvos, Latvijos, Estijos norime prijungti prie Vakarų Baltarusiją ir Ukrainą. Tai — mūsų oficiali valstybės doktrina", — pasakė profesorius pabrėžęs, kad tai rusofobinė idėja, kuri neturi jokių šansų būti realizuota.

Valickis pažymėjo, kad Lenkija negali kaip partnerė susitarti ne tik su rusais, bet ir su ukrainiečiais, baltarusiais ir lietuviais. Pasak jo, valdžia ir toliau vertina juos vartotojiškai, žiūri iš pranašumo pusės.

Istorikas mano, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu".

"Nes užuot racionaliai pagalvoti apie tai, kodėl mums nuolat taip daug nesiseka, mes suverčiame kaltę Rusijai. Tokiu būdu mes atleidžiami nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus. Užuot mokytis iš kitų klaidų, mes atkakliai įgrimztame jose", — pasakė jis.

Tegai:
Lenkija, Rusija
Lietuvos prezidentas susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret

Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai

(atnaujinta 20:51 2020.10.19)
Pasak Lietuvos vadovo, Koordinacinė taryba yra "esminė opozicijos institucija", galinti palaikyti dialogą, vedantį link "demokratiškų" rinkimų

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret, kad aptartų situaciją Baltarusijoje, Baltarusijos atomines elektrinės (BelAE) klausimą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat kovą su klimato kaita ir COVID-19 pasekmėmis.

"Baltarusijos likimą turėtų formuoti tik Baltarusijos žmonių valia. Baltarusijos koordinavimo taryba yra esminė opozicijos institucija, galinti palaikyti dialogą, vedantį į naujus, demokratiškus rinkimus", — prezidento žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuva palankiai įvertino Šveicarijos sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams ir pareiškė, jog plečia nacionalines sankcijas. Anksčiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija į sąrašą įtraukė dar 100 asmenų.

Nausėda taip pat įvertino dvišalio dialogo stiprinimo galimybes. Jis pabrėžė, kad abipusės perspektyvos nėra pilnai išnaudotos inovacijų ir ekonominio bendradarbiavimo, o taip pat  kovos su klimato kaita srityse.

Pasak valstybės vadovo, Lietuva šioje srityje žengia rimtus žingsnius: iki 26 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vilnius taip pat palaiko ES siekį iki 2030 metų 55 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą, tačiau tam, pasak Nausėdos, būtina užtikrinti ekonomikos ir pramonės konkurencingumą ir sąžiningą finansinės naštos pasidalijimą.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią. Iki šiol šeši iš septynių Konstitucinio Teismo prezidiumo narių yra areštuoti arba yra užsienyje. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje, tačiau šalyje jai nebuvo pradėta baudžiamoji byla, o ji ieškoma pagal Maskvos ir Minsko susitarimus dėl pagalbos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (451)
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
ES išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija dėl Baltarusijos atsakomųjų priemonių
Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai
Virėjas

Kokia šiandien diena: spalio 20-osios šventės

(atnaujinta 21:06 2020.10.19)
Spalio 20-ąją minima Pasaulinė statistikos diena, be to, Tarptautinė virėjų diena, savo vardadienius šiandien švenčia Rudolfas, Serapinas, Gantas, Deimintė, Salvinas

Spalio 20-oji yra 293-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 294-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 72 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Irena, Gedas, Deimina, Adelina, Adelė.

Šią dieną minima Pasaulinė statistikos diena.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Statistikos dieną mini ir švenčia daugiau nei 100 šalių statistikos tarnybos.

Ši diena skirta oficialiosios statistikos pasiekimams ir reikšmei paminėti. Akcentuojamos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi rengiant oficialiąją statistiką. Tai — paslaugų kokybė, profesionalumas, duomenų patikimumas ir prieinamumas. Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų. Vienas iš svarbiausių uždavinių — užtikrinti statistinės informacijos kokybę, patikimumą ir viešumą.

Be to, labai svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems vartotojams. Dėl šios priežasties kuriamos bendros duomenų bazės, paieškos sistemos. Vienas iš pavyzdžių — Jungtinių Tautų statistikos skyriaus sukurta priėjimo prie duomenų sistema "UNdata", apimanti 32 duomenų bazes, apie 60 milijonų įrašų. Į statistiką pradedama žvelgti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu.

Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį ir raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus.

Be to, šią dieną minima 1791 metų Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena.

Taip pat šiandien yra proga pasveikinti savo pažįstamus virėjus su profesine švente — šią dieną minima Tarptautinė virėjų diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1655 metais buvo pasirašyta Kėdainių sutartis, pagal kurią LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija.

1876 metais gimė eseistas, prozininkas bei kritikas Juozapas Albinas Herbačiauskas. Mirė 1944 metais.

1988 metais LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas Algirdas Brazauskas.

1906 metais gimė poetė Ona Lukauskaitė. Nuo 1976 metų buvo Helsinkio susitarimų rėmimo grupės narė. Mirė 1983 metais.

1907 metais gimė rašytojas Kazys Plačenis. Mirė 1970 metais.

1928 metais gimė žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis.

1992 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir patvirtino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus.

Ši diena pasaulio istorijoje

1632 metais gimė garsus anglų architektas ir astronomas seras Kristoferis Renas (Christopher Wren), Londone suprojektavęs daugiau nei pusšimtį bažnyčių, tarp jų — Šv. Povilo katedrą.

1944 metais Antrojo pasaulinio karo metais sovietai ir jugoslavai išvadavo Belgradą.

1969 metais Džonas Lenonas išleido savo antrąjį solo albumą "Cold Turkey".

2004 metais buvo išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai