Svetlana Tichanovskaja

"Verkė ant peties": Lukašenka papasakojo, kaip padėjo Tichanovskajai atvykti į Lietuvą

(atnaujinta 17:47 2020.10.09)
Baltarusijos lyderis teigė, kad "niekas moters neišvarė į užsienį". Pasak jo, tai "buvo gyvybės ir mirties klausimas", ir tai buvo jos noras

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo apie buvusios kandidatės į šalies prezidentus Svetlanos Tichanovskajos išvykimo į Lietuvą detales, apie tai pranešė "BelTA" agentūra.

Baltarusijos lyderis pažymėjo, kad "Baltarusijos pilietė ir namų šeimininkė Tichanovskaja" pamiršo, kad jis "ją išgelbėjo". Aleksandras Lukašenka papasakojo, kaip vėlai vakare jis iškvietė KGB pirmininką Valerijų Vakulčiką (vėliau jis buvo paskirtas Saugumo tarybos valstybės sekretoriumi) pas save ir nurodė "patraukti iš gatvių kovingiausią dalinį ir įvesti kontrolę opozicijos būstinėje". Priešingu atveju būtų kilę bėdų, sakė prezidentas.

Pasak Lukašenkos, protestuotojams reikėjo "šventos aukos", tam jie norėjo padegti būstinę ir dėl to apkaltinti valdžią.

Kitą dieną, kaip sakė valstybės vadovas, Tichanovskaja paprašė, kad ją priimtų į susitikimą su Baltarusijos vidaus reikalų ministru Jurijumi Karajevu. Užsienio reikalų ministras apie tai pasakė Lukašenkai.

"Aš ten išsiunčiau du žmones: jo pirmąjį pavaduotoją ir OAC [Operatyvinio analitinio centro — Sputnik] vadovą. Buvo tik vienas prašymas: "Prašau, perduokite prezidentui, aš noriu išvykti iš Baltarusijos: bus problemų". Mes supratome, kad gali būti problemų. Ir aš daviau įsakymą: mes jos prašymu su apsauga ir žmonėmis, kad ją palydėtų, išvežėme pas vaikus į Lietuvą. Kai ji pasakė, kad neturi pinigų, kad ten pragyventų, aš daviau įsakymą ir valstybės įmonės paėmė 15 tūkstančių ir atidavė jai. "Labai ačiū jums", — pasakė verkdama ant paties. Išvažiavo", — sakė Baltarusijos lyderis.

Baltarusijos ambasadai Lietuvoje buvo nurodyta padėti moteriai su atvykimu ir buto paieškomis.

Tačiau Lietuvoje, kaip sakė Lukašenka, Tichanovskaja "yra kontroliuojama Lietuvos specialiųjų tarnybų".

"Ši šventa auka neįvyko, bet įsivaizduokite, jei tai įvyktų. Todėl niekas jos neišvarė į užsienį. Tai buvo gyvybės ir mirties klausimas, ir tai buvo jos noras", — sakė jis.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka — VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų. Pastaruoju metu protesto akcijos vyksta daugiausia savaitgaliais, o platesnio masto — sekmadieniais.

Po rinkimų Tichanovskajos iniciatyva opozicija įkūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija laiko Tichanovskają išrinktąja lydere, reikalauja surengti naujus rinkimus šalyje ir derybas su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, pradėjo baudžiamąją bylą dėl raginimų užgrobti valdžią. Šiuo metu šeši iš septynių Koordinacinės tarybos prezidiumo narių areštuoti arba yra užsienyje. Beveik iš karto po balsavimo dienos Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur, pasak jos, yra jos vaikai.

Tegai:
Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (464)
Dar šia tema
Tichanovskaja įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje
Nežinomas asmuo apsimetė Tichanovskaja internetiniame pokalbyje su Danijos deputatais
"Reikia patikrinti paštą": Tichanovskaja sureagavo į ieškomų asmenų sąrašą
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimo narys Simulik užsikrėtė COVID-19

(atnaujinta 08:56 2020.10.25)
Politikas patikino, kad kalbėjo su šeimos gydytoja ir žino simptomus, kuriems pasireiškus tikriausiai bus vežamas į ligoninę

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Valerijus Simulik pranešė užsikrėtęs koronavirusu. Šią informaciją jis patvirtino Facebook, pasidalindamas testo rezultatų nuotrauka.

"Gavau atsakymą. Mano koronaviruso testas — teigiamas. Iki paskutinės minutės tikėjausi, kad to nebus. Vyliausi, jog tai tik peršalimas ar kas nors panašaus. Nieko nepadarysi, yra kaip yra", — rašo politikas.

Vyras pabrėžia, kad kol kas izoliuojasi namuose ir laukia, kas bus toliau.

"Kalbėjau su šeimos gydytoja, žinau simptomus, kuriems pasireiškus tikriausiai būčiau vežamas į ligoninę. Kol kas tokių nejaučiu, gal ir nepajusiu. Esu paskambinęs visiems, su kuriais pastaruoju metu bendravau, perspėjau dėl situacijos", — paaiškino Simulik.

Lietuvoje keletą dienų iš eilės fiksuojami nustatytų per parą naujų koronaviruso atvejų antirekordai. Šeštadienį nustatytas didžiausias užsikrėtusių žmonių skaičius — 474. Per visą pandemijos laiką Lietuvoje susirgo 9578 gyventojai, mirė 129 gyventojai.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Seimas, Seimo nariai
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje