Baltarusijos URM pastatas

Lietuva atšaukė penkis diplomatus ambasados ​​Minske

(atnaujinta 14:41 2020.10.10)
Lietuva išreiškė viltį, kad dialogas bus palaikomas, ir pareiškė, kad pasilieka teisę į atsakomuosius veiksmus

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Lietuva iš Minsko atšaukė penkis diplomatinius ambasados ​​Minske darbuotojus, praneša TASS.

Praha, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Apie tai penktadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kaip sakė Jakilaitienė, šiuo metu Lietuva nusprendė atšaukti penkis diplomatus. Pasak jos, taip tikimasi "išsaugoti tarpusavio dialogą".

Anksčiau Lietuva konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių iš Minsko.

Jakilaitienė pabrėžė, kad įvykių fone Vilnius pasilieka teisę į atsakomuosius veiksmus.

Taip pat ji sakė, jog Baltarusijos užsienio reikalų ministerijoje buvo pažymėta, kad bus imtasi tinkamų atsakomųjų priemonių, jei Minskas neatsisakys tolesnio įtampos eskalavimo.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus savo ruožtu teigė, kad Minsko reikalavimas sumažinti Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių misijų skaičių yra "išimtinai atsakomoji priemonė" ir jokiu būdu nėra nukreiptas prieš Europos Sąjungą.

Kaip praneša Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, penktadienį Makėjus telefonu kalbėjosi su ES diplomatijos vadovu Žozepu Boreliu.

"Savo kolegos iš Europos prašymu Vladimiras Makėjus taip pat paaiškino, kad Baltarusijos požiūris į Lenkijos ir Lietuvos diplomatų skaičiaus Baltarusijoje nustatymą bei Baltarusijos misijas šiose šalyse yra išimtinai atsakomoji priemonė, jokiu būdu nenukreipta prieš ES ar dialogą, ir šiuos veiksmus lemia ypatingas neigiamas vaidmuo, kurį šių šalių vadovybė nusprendė atlikti Baltarusijos atžvilgiu", — rašoma įstaigos tinklalapyje.

Spalio 2 dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lenkijai ir Lietuvai siūloma iki spalio 9 dienos sumažinti jų diplomatų skaičių šalyje — atitinkamai nuo 50 iki 18 ir nuo 25 iki 14 darbuotojų. Baltarusijos ambasadoriai Lenkijoje ir Lietuvoje buvo atšaukti konsultacijoms į Minską.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, taip yra dėl šių dviejų ES šalių "atvirai nedraugiškų gestų" Minsko atžvilgiu, dėl atviro kišimosi į vidaus reikalus ir pagrindinės suverenios Baltarusijos teisės ignoravimo. Tą pačią dieną Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė, kad neatšauks savo ambasadorių Minske konsultacijoms. Vilnius taip pat pareiškė, kad nesumažins diplomatų skaičiaus.

Spalio 5 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė atšaukęs ambasadorių Baltarusijoje konsultacijoms. Po to šį pareiškimą padarė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau. Yra žinoma, kad pirmadienį Baltarusiją paliko Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriai.

Spalio 6 dieną pranešta, kad Vokietijos ambasadorius Baltarusijoje Manfredas Hutereris antradienį laikinai išvyko iš Minsko į Vokietijos Federacinę Respubliką. Spalio 7 dieną Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius taip pat paskelbė atšaukęs Latvijos ambasadorių iš Baltarusijos. Po to buvo atšauktas Estijos ambasadorius.

Anksčiau Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje koordinuojamos iš užsienio. Valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesiogiai kišantis į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus valdo JAV, o europiečiai "žaidžia kartu". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Protesto akcijos prasidėjo Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų — juose, VRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs daugiau nei 80 % balsų.

Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
ambasadoriai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Latvijos ambasadorius Baltarusijoje atšauktas į Rygą
Ekspertas: Baltijos šalių diplomatai yra atsinaujinantis resursas Baltarusijai
Lietuva pristabdė dokumentų dėl vizų išdavimo baltarusiams priėmimą
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 09:01 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Be to, Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Elektros tinklai

Rusija sumažino elektros energijos eksportą į Lietuvą beveik perpus

(atnaujinta 08:27 2020.10.30)
Elektros energijos importas į Lietuvą, priešingai, padidėjo 21,4 proc. — iki 0,053 mlrd. kilovatvalandžių  

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Per devynis šių metų mėnesius Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" elektros eksportą į Lietuvą sumažino 44,9 proc. Apie tai pranešė įmonės spaudos tarnyba.

Per devynis 2020 metų mėnesius "Inter RAO" eksportavo 8,445 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, tai yra 38,7 proc. mažiau nei pernai.

Tuo pat metu į Lietuvą buvo eksportuota 2,405 milijardai kilovatvalandžių. Pernai šis skaičius siekė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.

Labiausiai eksportas sumažėjo Suomijos kryptimi. Per devynis šių metų mėnesius Rusijos įmonių grupė į Suomiją eksportavo 1,812 mlrd. kilovatvalandžių, tai yra 65,4 proc. mažiau nei pernai.

Tuo tarpu eksportas į Kiniją augo 0,9 proc. (iš viso eksportuota 2,398 mlrd. kilovatvalandžių), o eksportas į Gruziją padidėjo 2,3 karto (iki 0,462 mlrd. kilovatvalandžių).

Elektros energijos importas iš Lietuvos, priešingai, padidėjo 21,4 proc. — iki 0,053 mlrd. kilovatvalandžių.

Eksporto-importo dinamiką lėmė keli veiksniai, įskaitant kainų kritimą "NordPool" rinkoje 2020 metais. Dėl pandemijos įtakos pasaulio ekonomikai, taip pat šiltas žiemas ir didelį vandens kiekį.

Tegai:
elektra, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Austrijos "OMV" pareiškė, kad pritaria "Nord Stream-2" projektui
Pirmą kartą po penkerių metų. Prasidėjo Vilniaus TE-3 elektrinės bandymai