Seimo rinkimai Trakuose

Kad ir kas laimės rinkimus, pasaulis Lietuvoje neapsivers aukštyn kojomis, mano ekspertas

Kalbant apie užsienio politiką, labai įdomu, ar Vilnius sugebės pakoreguoti kursą transatlantine kryptimi ir palaikyti pusiausvyrą santykiuose su Europa ir JAV

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Nė vienos politinės jėgos pergalė Seimo rinkimuose Lietuvoje neatneš radikalių pokyčių respublikos vidaus ir užsienio politiniame gyvenime, interviu Sputnik Lietuva sakė Lietuvos politologas Vadimas Volovojus.

"Lietuva nėra valstybė, kurią galima palyginti su posovietinės erdvės valstybėmis — ta pati Kirgizija, kur dėl rinkimų gali įvykti superkardinalūs pokyčiai, kardinaliai pasikeisti kursas ar kas kito fundamentaliai pasikeisti. Kad ir kokia politinė jėga į valdžią ateitų, teoriškai galime paimti — konservatorius, liberalus, socialdemokratus — bus tam tikrų pokyčių, tačiau jie nėra labai sistemingi. Greičiau tai tik tam tikros korekcijos, bet ne fundamentalūs pokyčiai", — sakė Volovojus.

Kaip priminė ekspertas, 2016 metų rinkimai, kai į valdžią atėjo "valstiečiai", buvo labai parodomieji.

"Pasaulis po to Lietuvoje neapsivertė aukštyn kojomis. Taip, atsirado tam tikrų niuansų, kilo ūmi konfrontacija tarp "valstiečių" ir konservatorių, tačiau tai neįvedė tokio lygio Lietuvos politinės sistemos skilimo, kuris apskritai sukeltų abejonių konstitucine tvarka. Taigi, jei po dabartinių rinkimų "valstiečiai" liks — tikriausiai vienokia ar kitokia forma, toje ar kitoje koalicijoje, ar ateis konservatoriai, ar apskritai kokia nors kita koalicija, bus tam tikri pokyčiai arba ankstesnio kurso tęsinys, tačiau tai nebus sisteminiai pokyčiai", — pažymėjo politologas.

Kalbant apie staigmenas, pagrindinė šių rinkimų intriga yra klausimas, ar dešinieji sugebės paneigti daugumos ekspertų prognozes, kad centro kairės koalicija išliks vienokia ar kitokia forma ir suformuos savo koaliciją, galimai dalyvaujant ir palaikant prezidentui. Tačiau norint padaryti galutines išvadas pirmiausia reikia sulaukti, kol baigsis balsavimas, o tada — ir antrojo turo rezultatų vienmandatėse apygardose.

"Kalbant apie užsienio politikos kursą, jį galima suskirstyti į dvi kryptis — rytinę ir vakarinę. Kalbant apie rytinį kursą, čia greičiausiai niekas nepasikeis. Kaip buvo tradicinė konfrontacija su Rusija, Baltarusijos demokratizacija, parama Ukrainai — viskas, kas buvo anksčiau, tas ir išliks. Pirma, todėl, kad dėmesys sutelktas ne tiek į Amerikos užsienio politiką, kiek į demokratinę Amerikos užsienio politiką", — sakė ekspertas.

Anot jo, dar įdomiau, kas vyks transatlantine kryptimi ir ar Lietuva sugebės pakoreguoti savo kursą santykiuose su Europa ir JAV.

"Visiems akivaizdu, kad artėja transatlantinis susiskaldymas ir valstybės turėtų susimąstyti — galbūt, jei ne per stipriai atitolti nuo JAV, tai bent jau pradėti balansuoti savo pozicijas JAV ir Senosios Europos — Vokietijos, Prancūzijos — atžvilgiu. Tačiau ir čia Lietuva išlaiko aiškią transatlantinę demokratinę orientaciją. Greičiausiai tai susiję su dideliais Baideno pergalės lūkesčiais ir sugrįžimo prie status quo, įprastu NATO principu: išlaikyti Ameriką Europos viduje, Vokietiją — neišsivysčiusią ir Rusiją — už Europos ribų. Lietuvoje triumfuos lūkesčiai, kad visa tai bus atkurta, transatlantinė vienybė, todėl nieko nereikia keisti", — sakė Volovojus.

Šiandien balsavimas vyks iki 20:00 valandos. Balsai bus pradėti skaičiuoti iškart po to, kai užsidarys rinkimų apylinkės.

VRK pavirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai.

Prireikus gali būti surengtas antrasis Seimo rinkimų turas — po dviejų savaičių, spalio 25 dieną.

Tegai:
politika, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (255)
Dar šia tema
Įvardytos trys aktyviausios rinkimų apygardos Seimo rinkimuose
Paaiškėjo rinkėjų aktyvumas likus keturioms valandoms iki Seimo rinkimų pabaigos
VRK praneša apie galimą rinkimų rezultatų skelbimo vėlavimą
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 08:03 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Tuo pačiu buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Tuo pačiu Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Londonas

Didžioji Britanija įpareigoja keliautojus Lietuvos saviizoliuotis

(atnaujinta 22:00 2020.10.29)
Pastaruoju metu Lietuvoje sergamumas koronavirusu didėja. Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laiką atvejų skaičius viršijo 13 tūkstančių

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Didžioji Britanija išbraukė Lietuvą iš "oro koridoriaus" sąrašo. Apie tai savo Twitter rašė Jungtinės Karalystės transporto ministras Grantas Šapsas (Grant Shapps).

Kipras taip pat buvo išbrauktas iš sąrašo.

"Nuo sekmadienio 04:00 (6:00 Lietuvos laiku), lapkričio 1 dienos, jei atvykstate į Didžiąją Britaniją iš šių šalių, turite izoliuotis", — rašė jis.

Новый карантин в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos valdžia iš sąrašo išbraukė Daniją, Maldyvus, Kanarų salas ir Mikėnų salą.

Pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo sergamumas koronavirusu. Respublikoje reguliariai fiksuojami nauji dienos rekordai. Ketvirtadienį pranešta, kad Lietuvoje užregistruota beveik tūkstantis naujų koronaviruso atvejų.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150 pacientų.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 44 milijonai infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 milijonas žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Didžioji Britanija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Beveik tūkstantis COVID-19 atvejų per parą, trečdalis — Vilniaus apskrityje
"Maximos" darbuotojai Vilniuje, Kaune, Lentvaryje, Joniškyje ir Biržuose susirgo COVID-19