Выборы в Сейм Литвы 11 октября 2020 года

Lietuvoje rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose buvo didesnis nei 47 proc.

(atnaujinta 23:41 2020.10.11)
Aktyviausiai balsavo Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Verkių ir Nemenčinės apygardų rinkėjai

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Lietuvoje rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose buvo 47,16 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iš viso balsavo 2411617 žmonių.

Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7:00 ir baigėsi 20:00. Pagrindinę balsavimo dieną aktyvumas buvo 35,52 proc.

2020-ųjų Seimo rinkimai: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą >>

Aktyviausiai balsavo senamiesčio — Žvėryno, Antakalnio, Verkių ir Nemenčinės apygardų rinkėjai — aktyvumas juose viršijo 57 proc.

Pasyviausi inkėjai buvo Panerių-Grigiškių, Marių ir Šiaurinės Nalšios apygardose.

Lietuvos Seimo rinkimai-2020. Tiesiogiai >>

Lietuviai ateinantiems ketveriems metams renka 140 Seimo narių.

Iki pietų rinkėjų aktyvumo kartelė buvo didesnė nei 25 proc. Rinkimai buvo paskelbti įvykusiais.

Išankstinis balsavimas ir balsavimas namuose

Prieš pagrindinę balsavimo dieną buvo dar du etapai — išankstinis balsavimas ir balsavimas namuose.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metetais išankstinis balsavimas truko keturias dienas. Iš anksto pareiškė savo valią10,1 procentas rinkėjų.

Užsienyje gyvenantiems piliečiams buvo surengta galimybė balsuoti paštu. Taip pat namuose galėjo balsuoti rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19, taip pat vyresni nei 70 metų, kurie negali išeiti iš namų dėl sunkios ligos, ir neįgalieji.

Kaip pranešė organizacija "Baltosios pirštinės", kai kurie namuose balsuoti užsiregistravę Lietuvos gyventojai skundėsi, kad pas juos neatvyko rinkimų komisijų nariai. Šiuos atvejus nagrinės organizacijos teisininkai, o tada jie bus perduotiį VRK. Taip pat svarstoma galimybė pateikti prašymus teismui.

Apsaugos priemonės ir pažeidimai

Dėl padėties su koronavirusu rinkimų apylinkėse buvo sugriežtintos saugumo priemonės. Rinkėjų buvo prašoma atvykti su kaukėmis ir su savo rašikliu, laikytis higienos normų ir saugaus atstumo.

Tačiau, kaip tapo žinoma per VRK spaudos konferenciją, rinkėjai skundėsi, kad kai kurie komisijos nariai nedezinfekavo rankų, neprašė nuimti kaukių atpažinimui.

Per visą balsavimo laikotarpį policija gavo 120 pranešimų, iš kurių sekmadienį užfiksuota kiek daugiau nei 70. Pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Buvo pranešimai apie atvejus, kai rinkėjai paliko saviizoliacijos vietą, kad eitų balsuoti.

Policijos duomenimis, daugiausia pranešimų buvo gauta apie neteisėtą agitavimą, įtartinus asmenis ar automobilius prie rinkimų komisijų, viešosios tvarkos pažeidimus, saugumo priemonių nenaudojimą, girtus asmenis ar komisijų narius, saviizoliacijos pažeidimus.

Balsų skaičiavimas

Balsų skaičiavimas prasidėjo iškart po rinkimų pabaigos. Tačiau, kaip pranešė VRK vadovė Laura Matijošaitė, rezultatai gali būti paskelbti šiek tiek vėliau nei įprasta, nes daugelis žmonių iš anksto išreiškė savo valią, o balsų skaičiavimas reikalauja daugiau laiko.

Matijošaitė paragino neskubėti skaičiuoti, o viską daryti teisingai, ypač laikantis epidemiologinių taisyklių.

Rinkimų dalyviai

Deputatai ketveriems metams renkami vienmandatėse (71) ir daugiamandatėse apygardose (70).

Balsavime dalyvauja 17 politinių partijų. Kandidatuoja 1747 žmonės - 1724 partijų atstovai ir 23 nepriklausomi kandidatai. Kad patektų į parlamentą, partijos turi įveikti 5% barjerą. Koalicijos sąraše riba yra aukštesnė - septyni procentai.

Vidutinis kandidato į Seimą portretas - penkiasdešimtmetis aukštąjį išsilavinimą turintis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir lėšos siekia beveik 147 tūkstančius eurų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis kandidatų į vietą parlamente yra moterys.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Sputnik Lietuva taip pat atliko savo apklausą tarp vilniečių. Tačiau aiškios pirmenybės nebuvo išreikšta.

2020-2024 kadencijos Lietuvos Seimo rinkimai
© Sputnik
2020-2024 kadencijos Lietuvos Seimo rinkimai
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (227)
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 20:09 2020.10.23)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo procesas, kai Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Rolandas Paksas

"Apmaudu dėl Lietuvos": Paksas pakomentavo teismo nuosprendį

(atnaujinta 18:26 2020.10.23)
Anot buvusio valstybės vadovo, jis nėra naudingas tiems politikams, kurie įpratę manyti, kad "Lietuva — jų nuosavybė"

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad ketina apskųsti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 15 dienos išteisinamojo nuosprendžio dalis ir buvęs Lietuvos prezidentas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

"Bausti buvusius prezidentus tapo labai madinga. Kažkokia mada į pasaulį atėjo. Kitose šalyse iššaudomi, [buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolui] Sarkozy siūloma dešimt metų ir taip toliau. Tikriausiai kažkas su tuo susiję", — sakė Paksas.

"Čia [kaltinimuose — Sputnik] nėra nė lašo tiesos, ir aš apskųsiu šį nuosprendį. Bet tiesiog apmaudu dėl Lietuvos", — pažymėjo buvęs prezidentas.

Pasak jo, kai kurios jėgos Lietuvoje vis dar bijo jo ir kategoriškai nenori jo grįžimo į politiką.

"Tam sluoksniui, kuris įpratęs manyti, kad Lietuva — jų nuosavybė, aš nesu pelningas, nes žiūriu kita kryptimi: kad Lietuva turi būti laisva, nepriklausoma, kad ji turi būti praktiška, draugautų su kaimynais, kliautųsi savo protu, o ne taptu kažkieno vasalu. Keista — tiek daug laiko praėjo ir dar tokia baimė", — sakė Paksas.

Kaip pabrėžė politikas, realiai neįmanoma įsivaizduoti, kad jis galėtų pasiimti įvardytą sumą už kokį nors objektą, tačiau būtent tokius faktus ir sugalvojo.

"Manau, kad apskųsiu, kaip tai buvo prieš 15 metų, po prezidento apkaltos. Apygardos teismas taip pat nusprendė teigiamai, apeliacinis — neigiamai, o tada aukščiausiasis — teigiamai. Kai kurie klausimai buvo apskųsti Strasbūro teisme. Sprendimas taip pat buvo teigiamas mano atžvilgiu. Aš neketinu nuleisti rankų", — sakė buvęs prezidentas.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, prezidentas, Rolandas Paksas, Lietuva
Dar šia tema
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Mėlyna vėliava su JT emblema, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.10.23)
Nuo spalio 24 dienos iki metų galo lieka 68 dienos, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Spalio 24 yra 297-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 298-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 68 dienos.

2020 metų spalio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 18:01, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Jungtinių tautų organizacijos diena

1945 metų spalio 24 dieną buvo įkurta Jungtinių tautų organizacija. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys. Organizacija buvo įkurta po II-ojo pasaulinio karo, būtent todėl pagrindinis Jungtinių tautų organizacijos tikslas — bendradarbiaujant palaikyti pasaulyje taiką ir teikti humanitarinę pagalbą.

Šią dieną pasaulyje rengiamos konferencijos, parodos, kuriose pristatomi Jungtinių tautų organizacijos pasiekimai. 1971 metais Generalinė asamblėja paskatino šią dieną minėti visose šalyse, kurios yra Jungtinių tautų organizacijos narės.

Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena

1972 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas — informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas.

Šiuo metu nešiojamieji kompiuteriai užvaldo vartotojų namus — šį įrenginį naudoja 84 proc. lietuvių. Dažniausiai nešiojamus kompiuterius lietuviai pasitelkia darbui namuose arba pramogoms – skaityti naujienoms ir pirkti prekėms internetu, o mažiausiai — žaisti kompiuteriniams žaidimams.

Lietuviai įsigytus nešiojamus kompiuterius naudoja ypač aktyviai – beveik 70 proc. apklaustųjų teigė, kad tai daro dažniau nei kartą per dieną.

Spalio 24 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Lietuvoje 1994 metais buvo įkurta asociacija "Infobalt", kuri tais pačiais metais surengė informacinių technologijų parodą "Infobalt 1994". Asociacijos narės — Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, nuolat dalyvavusios kasmetinėje parodoje. Paroda būdavo rengiama spalio pabaigoje, neveltui ir Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos metu. Deja, nuo 2009 metų parodos reikšmė susilpnėjo.

Tarptautinė klimato kaitos diena

Spalio 24-ąją pasaulyje rengiama akcija, siekiant mažinti šiltnamio dujų koncentraciją, anglies dioksido kiekį nuo dabartinio rodiklio 387 (milijoninių dalelių) iki 350. Mokslininkų (Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD) skaičiavimais, viršijus 350 ribą, Žemėje esančiai gyvybei gresia pavojus. Deja, šiuo metu ši riba jau viršyta ir toliau didėja.

Tarptautinės klimato kaitos dienos proga visose pasaulio šalyse rengiama akcija, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą, skatinti kurti ir naudoti modernias technologijas, padėsiančias stabdyti žalingų dujų koncentraciją, keisti neatsakingo vartojimo įpročius.

Žmonės, įsitraukę į klimato kaitos akciją stengiasi tausoti vandens ir elektros išteklius, kuo rečiau važinėti automobiliais, keičiant juos į dviračius.

Šią dieną gimė tokie garsus lietuviai kaip gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, istorikas Stasys Matulaitis, Petras Variakojis — Lietuvos agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas; Gustavas Juozupaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas; Vincas Laurynaitis — Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras; Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Audra, Daubara, Daubaras, Daubarė, Dauga, Daugailas, Daugė, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai