Seimo rinkimai

Pavyko balsuoti du kartus: stebėtojų klausimai dėl Seimo rinkimų rezultatų

(atnaujinta 16:20 2020.10.12)
Stebėtojus domino baudos už saviizoliacijos pažeidimą rinkimų metu, ar policijai pakaks pajėgumų įsitraukti į stebėjimą namuose, kokių problemų kilo užsieniečiams balsuojant

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) spaudos konferencijoje, skirtoje Seimo rinkimų rezultatams aptarti, buvo iškelti klausimai apie baudą už saviizoliacijos pažeidimą, galimas spragas elektroninėje balsavimo sistemoje ir apie Pasaulio lietuvių apygardos aktyvumą.

Konferencijos vaizdo įrašas paskelbtas VRK Youtube paskyroje. Į stebėtojų klausimus atsakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Stebėtojas Vytautas Navaitis pažymėjo, jog jis spalio 6-ąją balsavo išankstinio balsavimo būdu, o kitą dieną pabandė užsiregistruoti balsuoti dar kartą ir kompiuterinė programa jam suteikė galimybę dalyvauti rinkimuose antrą kartą. Todėl jis paklausė, kaip tas pats asmuo gali balsuoti du kartus.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė atsakė, jog jeigu asmuo balsavo iš anksto, jis gali pakeisti savo valią ir rinkimų dieną tokiu atveju bus užskaitomas paskutinis rinkėjo balsas. Anot Matjošaitytės, kadangi VRK turi savo informacinę sistemą, elektroninius rinkėjų sąrašus, ir jeigu rinkėjas atvyko į rinkimų apylinkę, balsavo rinkimų apylinkėje, tai tokiu atveju išankstinio balsavimo vokas nėra atplėšiamas, rinkėjo balsas nėra skaičiuojamas. VRK pirmininkė pažymėjo, jog Seimo rinkimų įstatymas tuos dalykus numato.

Kitą stebėtoją domino, ar policijai pakaks pajėgumų įsitraukti į stebėjimą namuose, anksčiau buvo paskelbta, kad yra tokia funkcija, nes, pasak stebėtojo, tokių žmonių yra šimtai.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymėjo, jog yra ir kitų dalykų, už kuriuos atsakinga policija, ką turi tikrinti policija, bet kadangi ši funkcija yra, policija stengiasi taip organizuoti darbą, kad pakaktų pajėgumų.

Į klausimą, kokia bauda gresia žmogui, kuris nuėjo balsuoti ir pažeidė saviizoliaciją, Požėla atsakė, kad minimali bauda siekia 250 eurų.

Paklausta apie Pasaulio lietuvių apygardos aktyvumą, iššūkius ir problemas, kurios kilo užsieniečiams balsuojant, Matjošaitytė papasakojo, jog per 90 proc. užsienyje esančių rinkėjų balsavo paštu, komisija jau suskaičiavo tuos biuletenius, kurie yra gauti, tačiau iki savaitės vidurio dar laukiami vokai su balsais, todėl situacija gali pasikeisti.

Pasak VRK pirmininkės, didžiausias iššūkis buvo pats rinkimų organizavimas, nes penkiose atstovybėse: Izraelyje, Šveicarijoje, San Paule, Niujorke ir Los Andžele — buvo organizuotas balsavimas tik paštu, o visose kitose atstovybėse balsavimas buvo organizuotas gyvai. Daugiausia rinkėjų buvo pastebima Britanijoje, tačiau, Matjošaitytės teigimu, atstovybė dėjo pastangas, kad nebūtų susibūrimų, nebūtų maišymosi, kad būtų išlaikyti visi tokiems renginiams iškelti reikalavimai. VRK pirmininkė papasakojo, jog keliose šalyse kilo sunkumų — dėl COVID-19 sulėtėjo pašto veikla. Problematiška situacija buvo Pietų Amerikoje, teko siųsti siuntas su brangesniu mokesčiu, tačiau visos siuntos pasiekė rinkimų komisiją ir balsai buvo suskaičiuoti laiku, pabrėžė VRK pirmininkė.

Rinkimai į Lietuvos Seimą vyko sekmadienį, spalio 11 dieną. Penkių procentų ribą peržengė šešios politinės partijos. Lyderiauja konservatorių partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (24,80 proc). Antrojoje vietoje atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17,50 proc). Darbo partija surinko 9,47 proc. Ribą taip pat peržengė Socialdemokratų partija (9,26), Laisvės partija (9,02) ir Liberalų sąjūdis (6,79).

Antrasis rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (225)
Buvusio viceprezidento Džo Baideno ir prezidento Donaldo Trampo debatai, nuotrauka iš įvykio vietos

"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai

(atnaujinta 11:14 2020.10.23)
Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Neapsieita ir be korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Paskutiniai Donaldo Trampo ir Džo Baideno debatai prieš JAV prezidento rinkimus vyko Nešvilyje, Tenesio valstijoje. Politikai susitiko akis į akį ir kalbėjo kiek daugiau nei 1,5 valandos.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Abiejų kandidatų koronaviruso testai ketvirtadienį buvo neigiami. Todėl organizatoriai pašalino permatomą plastikinį barjerą, kuris turėjo stovėti tarp jų. Tačiau šį kartą organizatoriai turėjo galimybę išjungti ir Trampo, ir Baideno mikrofonus, kad jie nepertraukinėtų vienas kito nesustodami, kaip buvo pirmuose debatuose rugsėjo pabaigoje.

Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Paminėta ir korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris, tema.

Vakcina arba "tamsi žiema"

Viena pirmųjų debatų temų buvo pandemija. Trampas teigė, kad "vakcina ateis, ji bus paruošta, apie ją bus paskelbta per kelias savaites".

Paklaustas laidos vedėjo, jis pasakė, kad "tai nėra garantuota". Tačiau jis teigė, kad yra "didelė tikimybė", jog preparatas bus paruoštas iki metų pabaigos.

Baidenas atsakė, kad apie vakciną "pasakė asmuo, kuris anksčiau tikino, kad viskas baigsis iki Velykų, o paskui — vasarą".

"O mūsų laukia jau tamsi žiema, ir mes neturime plano ir perspektyvų, kad vakcina daugumai amerikiečių bus prieinama iki kitų metų vidurio", — sakė politikas.

Baidenas teigė, kad jei bus išrinktas, jis visų pirma "skatins visus nuolat dėvėti kaukes", ir pabrėžė būtinybę daugiau investuoti į greituosius testus. Jis patikino, kad parengs nacionalinį planą, kaip atidaryti mokyklas ir verslą.

Pinigai iš Rusijos

Trampas teigė, kad Baidenas neva gavo pinigus iš Rusijos per prezidentą Vladimirą Putiną.

"Džo iš Rusijos gavo 3,5 milijono dolerių, jie atvyko per Putiną, nes jis labai gerai sutarė su buvusiu Maskvos meru", — sakė Trampas. "Tau kada nors teks tai paaiškinti", — pridūrė jis.

Apie save Trampas pasakė, kad niekada negaudavo pinigų iš Rusijos.

Tokiu būdu jis užsiminė apie anksčiau paskelbtą respublikonų senatorių pranešimą, kuriame teigiama, kad Džo Baideno sūnus Hanteris ir jo partneris gavo milijonus dolerių iš abejotinos praeities užsienio piliečių. Be to, buvo sakoma, kad Baidenas uždirbo milijonus pelno iš bendradarbiavimo su Kinijos piliečiais, susijusiais su valdžia.

Baidenas tokius kaltinimus neigė.

"Aš nepaėmiau nė cento iš jokios valstybės", — teigė jis.

Vėl apie Rusiją

Atsakydamas į tai, Baidenas iškėlė kišimosi į Amerikos rinkimus temą. Jis perspėjo, kad kiekvienas, kuris jiems trukdo, "už tai sumokės".

Pasak Baideno, dabartiniuose rinkimuose "dalyvauja Rusija, tam tikru mastu dalyvauja ir Kinija, o dabar mes sužinojome, kad dalyvauja Iranas". Pasak jo, jei jis taps prezidentu, "jos sumokės už kišimąsi į Amerikos suverenitetą, kas būtent ir vyksta".

"Nežinau, kodėl šis prezidentas nenori pateikti kaltinimų Putinui, kai jis siūlo atlygį už Amerikos karius Afganistane, kai jis dalyvauja NATO destabilizavimo veiksmuose", — sakė demokratas.

Birželio pabaigoje "The New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas Trampas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino netikrais ir kvailais. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, teigė, kad šie teiginiai yra melagingi. Į žurnalistų klausimą, ar Trampas per šiuos metus kažkaip aptarė šią temą su Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Baidenas taip pat teigė, kad Rusija nenori, jog jis laimėtų rinkimus.

Kim Čong Inas

Baidenas nesustojo apkaltinęs Trampą neveikimu Rusijos valdžios atžvilgiu. Tada jis apkaltino savo oponentą įteisinus KLDR lyderį Kim Čong Iną, kuris yra "banditas".

Baidenas priminė, kad Trampas kalbėjo apie Kim Čong Iną kaip apie gerą draugą, o Šiaurės Korėja "turi daug daugiau raketų, kurios gali pasiekti JAV teritoriją daug lengviau nei bet kada".

Amerikos lyderis teigė, kad JAV nekariauja su KLDR, jis palaiko gerus santykius su Kim Čong Inu, o "geri santykiai su kitų šalių vadovais yra geras dalykas". Į tai Baidenas atsakė, kad Jungtinės Valstijos palaikė gerus santykius su Adolfu Hitleriu prieš jam pradedant Antrąjį pasaulinį karą.

Obama

Trampas pavadino Baideną korumpuotu politiku ir paragino neapsimetinėti "nekaltu vaiku". Pasak jo, dėl prezidento posto jis kovoja tik dėl dabartinio oponento ir Barako Obamos, kurio administracijoje Baidenas ėjo viceprezidento pareigas.

"Aš kandidatuoju dėl jūsų — dėl Barako Obamos, nes blogai atlikote savo darbą. Jei gerai dirbtumėte, aš niekada nesikandidatuočiau", — sakė Trampas.

Rinkėjams primindamas aštuonerių metų Baideno viceprezidentavimą, Trampas apkaltino varžovą tuo, kad jis tik pasienyje statė narvus nelegaliems imigrantams, kad juose laikytų vaikus, ir nieko kito.

Kita vertus, Baidenas teigė, kad JAV yra "skolingos" vaikams ir tėvams, kurie buvo išskirti. Kalbėdamas apie Obamos imigracijos politiką, jis teigė, jog reikėjo daug laiko, kad viskas būtų padaryta teisingai.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Rinkimai JAV numatomi lapkričio 3 dieną, išankstinis balsavimas jau vyksta. Bus renkamas prezidentas, trečdalis Senato, Atstovų rūmai, taip pat keletas gubernatorių ir tūkstančiai vietos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios narių.

Remiantis JAV rinkimų projekto, kuriam vadovauja Floridos universiteto profesorius Maiklas Makdonaldas (Michael McDonald), skaičiavimų rezultatais, jau balsavo daugiau nei 47 mln. amerikiečių, o tai iki šiol reiškia 34,2 % viso balsų, suskaičiuotų per 2016 metų JAV rinkimus. Makdonaldas prognozavo galimą rekordinį 150 milijonų rinkėjų aktyvumą — aukščiausias rodiklis nuo 1908 metų.

Remiantis naujausia "Gallup" apklausa, apie 56 procentai rinkėjų mano, kad Trampas nenusipelnė būti perrinktas, tuo tarpu 43 procentai mano, kad jis turėtų eiti prezidento pareigas antrą kadenciją.

Kaip pabrėžta "Gallup", rinkėjų, kurie mano, kad Trampas vertas būti perrinktas, skaičius, palyginti su sausio mėnesio duomenimis, sumažėjo septyniais procentiniais punktais.

Tegai:
debatai, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Teismas, archyvinė nuotrauka

Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų

(atnaujinta 09:44 2020.10.23)
LLRA-KŠS atstovai prašė VRK panaikinti balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą, kuriuo prašyta panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje, praneša VRK spaudos tarnyba.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų siekis užginčyti įvykusio balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir panaikinti minėto VRK sprendimą turėjo būti pateikiamas iki balsavimo pabaigos ir nėra priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą. 

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų prašė VRK panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) minėtoje apygardoje pateko į antrąjį turą. Trečią vietą užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Tegai:
teismas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (225)
Dar šia tema
Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika
"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas už neapykantos kurstymą?
Raketa

Riabkovas papasakojo apie situaciją aplink START-III sutartį

(atnaujinta 12:13 2020.10.23)
Anksčiau JAV teigė, kad Rusija sutiko dėl abipusio branduolinių arsenalų įšaldymo ir sutarties pratęsimo laiko, tačiau Maskva tai paneigė

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Nuomonė, kad Rusija "pasidavė JAV" START-III sąlygoms, yra neteisinga, Maskva ir Vašingtonas dar nėra susitarę, RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"Jei kas nors mano, kad mes "pasidavėme" [tokioms sąlygoms — Sputnik], kai sakome, kad nesame ties susitarimo riba, tada, tikriausiai, tai yra tam tikras suvokimo nukrypimas. Bet pradėti ginčus su šiais analitikais vargu ar yra prasmės, nes jiems vis tiek neužteks", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kaip jis galėtų pakomentuoti vertinimus, kad Rusija "pasidavė", darydama nuolaidas JAV tam, kad START-III būtų pratęsta metams (o ne penkeriems) ir būtų "įšaldyti" branduoliniai ginklai.

"Net jei staiga pasakysime, kad traukiamės iš sutarties, aš asmeniškai to neįsivaizduoju, bet, pavyzdžiui, šie žmonės mus vis tiek apkaltins, kad mes "pasidavėme", nes mums neva pritrūko valios derėtis ir susitarti", — paaiškino aukšto rango Rusijos diplomatas.

Anksčiau JAV teigė, kad Rusija sutiko dėl abipusio branduolinių arsenalų įšaldymo ir START-III pratęsimo laiko, tačiau Maskva tai paneigė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Vašingtonui pratęsti START-III vieneriems metams be išankstinių sąlygų, tačiau Baltieji rūmai praėjusią savaitę pareiškė neketinantys aptarti šio pasiūlymo.

START-III yra vienintelė galiojanti ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV. Susitarimas nustos galioti 2021 metų vasario 5 dieną, ir jei jis nebus atnaujintas, pasaulyje neliks jokių įrankių, kurie apribotų didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

START-III įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Sutartyje numatyta, kad kiekviena pusė sumažina savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų bei nedislokuotų paleidimo įrenginių.

Branduolinis ginklas
© Sputnik
Branduolinis ginklas
Tegai:
ginkluotė, JAV, Rusija
Dar šia tema
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo JAV dialogo dėl START-III vilkinimo priežastį