ES vėliava

Lavrovas: ES politika Rusijos atžvilgiu neatrodo labai optimistiškai

(atnaujinta 12:55 2020.10.14)
Pasak jo, nemažai analitikų ir politologų, artimų Vokietijos vyriausybei, siūlo atsisakyti strateginių partnerystės su Rusija planų

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Kol kas ES politika Rusijos atžvilgiu neatrodo labai optimistiškai, interviu Rusijos radijo stotims sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša RIA Novosti.

Pasak jo, nemažai analitikų ir politologų, artimų Vokietijos vyriausybei, siūlo atsisakyti strateginių partnerystės su Rusija planų.

"Šie mąstytojai kaip savo naujo požiūrio dalį taip pat pateikia tokią paradigmą, kad selektyvus bendradarbiavimas — net ir jis — bus įmanomas tik tada, kai rusai pakeis savo elgesį", — sakė Lavrovas.

"Kai tokio pobūdžio dalykai sakomi politinių analitikų sluoksniuose, tai, žinoma, kalba apie valdančiosios elito nuotaikos pasikeitimą. Pažiūrėkime, kaip tai pasireikš praktinėje politikoje, tačiau kol kas Europos Sąjungos lyderių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, praktinė politika, deja, nėra labai optimistinė", — sakė ministras.

Tuo pačiu metu, jo nuomone, Paryžius labiau linkęs išsaugoti santykius su Maskva.

"Bent jau tokia yra prezidento Makrono pozicija, kuri jo susitarimų su prezidentu Putinu kontekste yra įgyvendinama pagal daugelį mechanizmų, kurie buvo sukurti tarp Maskvos ir Paryžiaus", — pridūrė jis.

Anksčiau Lavovas pareiškė, kad Rusijos ir ES santykiai sparčiai blogėja dėl labai agresyvios rusofobiškos mažumos.

Tegai:
santykiai, ES, Rusija
Dar šia tema
Priežiūros tarnyba nenustatė Rusijos kišimosi į "Brexit"
Lavrovas pažymėjo, kad sąžiningam Rusijos ir ES dialogui nėra alternatyvos
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba