ES vėliavos

Europarlamentaras: ES "žaidžia su ugnimi", provokuodama Rusiją atsisakyti dialogo

(atnaujinta 12:59 2020.10.14)
Kaip pažymėjo Marianis, ateina momentas, kai valstybė, susidurianti su nepagrįstomis sankcijomis, nebegali palikti jų be atsako

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Europos Sąjunga "žaidžia su ugnimi", įvesdama nepagrįstas sankcijas Rusijai ir provokuodama ją nutraukti dvišalį dialogą, RIA Novosti pasakė europarlamentaras iš frakcijos "Tapatybė ir demokratija" Tjeri Marianis (Thierry Mariani).

"Nėra jokių Rusijos valdžios kaltės įrodymų, ES taiko sankcijas, ir tarptautinėje teisėje kuriama nauja sąvoka: kaltės prezumpcija. Tai prieštarauja tarptautinei teisei. Matome, kad tai grynai politinis sprendimas", — mano europarlamentaras.

Pasak jo, Rusija negali nereaguoti į pakartotinį sankcijų įvedimą.

"Ateina laikas, kai valstybė, susidurianti su nepagrįstomis sankcijomis, jau nebegali palikti to be atsako ir tarsi nieko nebūtų nutikę toliau vesti dialogą. Todėl aš manau, kad Europa žaidžia su ugnimi", — pasakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad tarptautiniuose santykiuose pavojinga "atsukti kitą skruostą, jei tau jau trenkė į vieną". "Deja, dialogo nutraukimas tokioje situacijoje yra logiškas. Kai jūsų partneris įveda sankcijas be pagrindų ir ne kartą, prarandama priežastis tęsti bet kokį dialogą", — pasakė agentūros pašnekovas.

Pasak politiko, Europa santykiuose su Rusijos Federacija seka paskui Baltijos šalis ir Lenkiją. "Tai pavojingas žaidimas, kuris galiausiai apsisuks prieš mūsų pačių interesus", — užbaigė Marianis.

Pirmadienį Liuksemburge vykusiame susitikime ES šalių užsienio reikalų ministrai priėmė politinį sprendimą dėl antirusiškų sankcijų, susijusių su situacija su Aleksejumi Navalnu. Pasak vyriausiojo Sąjungos atstovo užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepo Borelio, procedūrą užbaigs techniniai Sąjungos organai.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, be kita ko, komentuodamas situaciją dėl incidento su Aleksejumi Navalnu, neatmetė galimybės, kad Rusija gali nustoti bendrauti su Europos Sąjunga. Tuo pat metu Borelis pasisakė už tai, kad, nepaisant sankcijų, būtų palaikomi atviri komunikacijos kanalai su Maskva ir išplėstas bendradarbiavimas abipusės svarbos srityse.

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai pasijuto blogai lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai pagrindine diagnoze pavadino medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau lėktuvu jis buvo nugabentas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo gydytojus, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas substancija iš nuodingų karo medžiagų grupės "Novičiok". Vėliau Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Aleksejaus Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausima dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, tačiau atsakymai nebuvo gauti.

Dar Navalno hospitalizavimo dieną savo patikrinimus pradėjo atlikti prokuratūra ir policija. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad de facto tyrimo veiksmai dėl situacijos su Navalnu vyksta, jei bus patvirtinta, kad yra nuodingos medžiagos, tyrimas bus pradėtas ir ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 d. pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta visiško pasveikimo galimybės.

Tegai:
sankcijos, Rusija, ES
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu (53)
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms

(atnaujinta 20:53 2020.10.26)
Partija taip pat tikisi paskirti savo atstovą į Seimo pirmininko postą. Pasak pirmininko pavaduotojos Editos Rudelienės, Seimo pirmininke galėtų tapti Viktorija Čmilytė-Nielsen

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad naujojoje vyriausybėje jos partija norėtų paskirti švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministrus, taip pat Seimo pirmininką. Ji apie tai pranešė spaudos konferencijoje.

"Liberalų sąjūdis" rinkimuose į Seimą gavo 13 mandatų ir derina koaliciją su konservatoriais ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Laisvės partija.

"Mums reikalingi postai yra susiję su mūsų programos prioritetais", — sakė Čmilytė-Nielsen.

Partijos pirmininko pavaduotoja Edita Rudelienė paaiškino, kad "Liberalų sąjūdis" Seimo pirmininke skirtų Čmilytę-Nielsen. Pati partijos vadovė teigė, kad svarbiausia "Liberalų sąjūdžiui" yra kuo sklandžiau perimti darbą, kuris stringa labiausiai.

Ingrida Šimonytė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak Čmilytės-Nielsen, tai situacija sveikatos priežiūros sistemoje, kuri kiekvieną dieną tampa vis sudėtingesnė, ir, žinoma, mūsų finansinės būklės įvertinimas.

Ji taip pat nustatė keturis pagrindinius liberalų prioritetus.

Pasak jos, tai, visų pirma, mokesčių bazės stabilumas, kita kryptis yra švietimas, trečioji kryptis yra aplinkos apsauga, ketvirtoji — regioninė politika.

Savo ruožtu "Liberalų sąjūdžio" frakcijos narys Simonas Gentvilas sakė, kad jei bus išrinktas į Aplinkos ministerijos vadovo postą, jis pakeis dabartinį automobilių registracijos mokestį.

Penkių procentų barjerą įveikė šešios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai
Nausėda pareiškė, kad baigėsi sudėtingiausi Seimo rinkimai
Megan Markl ir princas Haris

Megan Markl vyras gali prarasti princo titulą

(atnaujinta 12:20 2020.10.26)
Kodėl jauniausias Britanijos karalienės anūkas turėtų atsisakyti visų karališkų titulų, o jo sutuoktinė — ne, papasakojo leidinio "Express UK" šaltiniai

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Didžiosios Britanijos princas Haris sujaudino visuomenę: paaiškėjo, kad maištingos buvusios aktorės Megan Markl vyras gali netekti titulo dėl Amerikos pilietybės.

Karališkojo sosto atsisakymas ir galutinis Sasekso hercogų persikėlimas į JAV jau įžengė į Didžiosios Britanijos istoriją ir nuliūdino daugelį gerbėjų visame pasaulyje. Tačiau, atrodo, kad tai tik žiedai, ir maištinga pora paruošė naują smūgį karališkajai šeimai.

Kaip pranešė leidinys "Express UK", Haris turės atsisakyti princo ir hercogo titulo, nes jauniausias Elžbietos II anūkas ruošiasi gauti Amerikos pilietybę.

Sprendžiant iš aktyvių gandų žiniasklaidoje ir oficialių jo komentarų, jis tikrai pretenduoja tapti amerikiečiu. Kaip JAV pilietės vyras princas Haris turi visas galimybes gauti tai, ko nori.

Pasak karališkosios ekspertės Marlene Koening, Markl atveju viskas buvo ne taip, nes buvusi aktorė tapo Sasekso hercogiene su amerikietišku pasu rankose.

Primygtinis visuomenės noras atimti iš hercogų titulus sustiprėjo po "priešrinkiminių" Hario pareiškimų ir Markl sprendimo paversti savo gyvenimą realybės šou.

Tegai:
karališkoji šeima, Didžioji Britanija, JAV, Princas Haris, Megan Markle
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Megan Markl nuvylė kantrųjį princą Filipą
Pastebima, kad Megan Markl "pernelyg pasitiki savimi"
Megan Markl surengė princui Hariui slaptą kelionę