Seimo rinkimai

Atėję į valdžią konservatoriai panaikins pašalpas, sako Lietuvos valdantieji

(atnaujinta 15:44 2020.10.14)
"Valstiečiai" paragino Lietuvos rinkėjus aktyviau balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture, kad jie patys pasirinktų

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" mano, kad konservatoriai ir liberalai, jei laimės antrąjį Seimo rinkimų turą, pirmiausia įteisins tos pačios lyties asmenų santuokas ir pasisakys prieš lengvatas ir pašalpas.

"Valstiečiai" atkreipė dėmesį į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio Liudviko Andriulio įrašą, kur jis rašė, kad galima tikėtis "įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, pasipriešinimo išmokoms ir pašalpoms bei lengvesnės imigracijos". Jis taip pat pridūrė, kad "provincijos, nostalgijos sovietizmui ir populistų balsai nutildyti ir nebėra tokie girdimi".

"Kitaip tariant, imsis senų laiko patikrintų veiklos metodų — nurėš Sodros mokamas išmokas senjorams — pensijas, panaikins išmokas vaikams — vaiko pinigus bei socialiai remtinoms grupėms. Jei Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė dar atsargiai kalba apie tokius darbus, tik rugsėjo mėnesį iš anksto anonsuodami, jog lėšų pensijų indeksavimui nebus, p. G. Landsbergio svainis yra kur kas atviresnis — konservatoriai, vos gavę valdžią, su išmokomis kovos", — Facebook rašė LŽVS.

Valdančioji partija kreipėsi į rinkėjus ir paragino gyventojus atvykti į antrąjį rinkimų į Seimą turą, kad šie patys nuspręstų, kokios jie nori Lietuvos, o ne kad pasirinkimas būtų padarytas už juos.

Pirmasis rinkimų į Lietuvos Seimą turas įvyko spalio 11 dieną. Šešios partijos sugebėjo įveikti 5 % barjerą. Pirmąją vietą užėmė konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 vietų) — valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Manoma, kad pirmojo turo rezultatus gali pakeisti užsienyje balsavusių piliečių balsai.

Antrasis rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. Kandidatai varžysis dėl 68 vietų.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
pašalpa, konservatoriai, Seimo rinkimai
Dar šia tema
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Nausėda pareiškė apie pasirengimą dirbti su visomis Seime esančiomis partijomis
Ekspertas: be antrojo turo neaišku, kas sudarys koaliciją Seime
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys

(atnaujinta 12:01 2020.10.27)
Trys į naują Seimą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. 81 dabartinės kadencijos Seimo narys perrinktas naujai ketverius metus truksiančiai kadencijai skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

"Šie Seimo nariai rinkėjų sprendimu galės tęsti darbus ir 2020-2024 metų kadencijoje. Trys iš jų į naują parlamentą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų. Penki politikai Seime dirbs septintą kadenciją", — skelbia komisija.

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 (73,05 proc.) vyrai ir 38 moterys (26,95 proc.). Palyginti su baigiančiais kadenciją šiemet į Seimą pateko 5 procentiniais punktais daugiau moterų. 2016-aisiais į Seimą buvo išrinkta 111 (78,72 proc.) vyrų ir 30 (21,28 proc.) moterų.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, antroje vietoje atsidūrė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Konservatoriai Seime turės 50 mandatų iš 141. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, o Darbo partija – dešimt. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – tris mandatus. Lietuvos socialdemokratų darbo partija parlamente turės tris mandatus. Lietuvos žaliųjų partija ir Partija "Laisvė ir teisingumas" po vieną mandatą. Vienmandatėse apygardose pergalę iškovojo ir keturi išsikėlę patys kandidatai – Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas. 

Antrajame rinkimų ture dalyvavo 38,92 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. 

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
parlamentas, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis pranašauja naujai koalicijai įtemptą gyvenimą
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 11:13 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jo partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai tęsai savo liniją.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje.Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Bruyette'o, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto aukotojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. Kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Wozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Wozniak'as išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metus kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra absoliuti paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų nuosavoje šalyje buvo pastatyta lygiai nulis tokių reaktorių. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" sukinėjosi visame pasaulyje ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip jūs galite atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, turbinos rotorių kaltinius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsigyti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos