Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

Rinkimai į Lietuvos Seimą nėra tokie skaidrūs, kaip atrodo. O gal neatrodo?

(atnaujinta 23:46 2020.10.15)
Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatai atskleidė įdomų modelį. Nugalėtoja "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" ir "rinkimų netikėtumas" — "Laisvės partija" — įgijo didžiulį pranašumą dėl išankstinio balsavimo (paštu). Ką tai reiškia?

Pirmosiomis išankstinio balsavimo dienomis rubrikos autorius atkreipė dėmesį į milžiniškas norinčiųjų balsuoti eiles. Didžioji dauguma šių aktyvių rinkėjų buvo jauni žmonės. Matyt, sostinės universitetų studentai, laikinai gyvenantys "dviejuose namuose" — Vilniuje ir "namuose", kaimuose ir mažesnėse savivaldybėse. O juk, kaip žinote, jaunimas yra potencialus liberalių pažiūrų partijų elektoratas.

Ir štai žiūrėdamas į šią eilę jaunų žmonių, kurie iki sutemų ir po skėčiais laukė eilėje prie mobiliųjų rinkimų apylinkių Vilniaus centre, autoriui kilo maištinga mintis. Ar ši veikla kartais neturi dvigubo dugno? Štai dabar šis jaunuolis, galbūt studentas, nubalsuos Vilniuje, o savaitgalį nuvažiuos pas "mamą ir tėtį" ir vėl balsuos "nuolatinėje gyvenamojoje vietoje".

Šią mintį iškart atmečiau. Mes gyvename demokratinėje valstybėje, kur tokios manipuliacijos rinkimuose yra neįmanomos! Tai ne kaimyninė Baltarusija, o ta vieta, kur "paskutinis Europos diktatorius" didžiuliu pranašumu nugali oponentus. Lietuvoje rinkimuose viskas sąžininga!

Bet kai ėmė rodytis balsavimo rezultatai, atsirado įdomus dėsningumas. Du ar tris kartus daugiau rinkėjų balsavo paštu už dvi politines partijas ir jų kandidatus nei už kitus rinkimų dalyvius. Šios dvi partijos yra konservatoriai (TS-LKD) ir... "Laisvės partija". Būtent juos aktyviausiai propagavo Andrius Tapino laisvosios žurnalistikos tribūna. Ar agresyvi kampanija už pražangos ribų yra tokia efektyvi?

Bet tiesiogine prasme kitą dieną per valstybinės rinkimų komisijos vadovės Lauros Matjošaitytės spaudos konferenciją vienas iš stebėtojų papasakojo keistą istoriją. Jis teigė, kad iš pradžių balsavo iš anksto, o vėliau bandė užsiregistruoti balsavimui dar kartą ir... balsavimo sistema suteikia jam galimybę balsuoti antrą kartą (!). Kaip tai tapo įmanoma?

VRK pirmininkės atsakymas pribloškė. Pasirodo, įstatymai leidžia (!) rinkėjui balsuoti du kartus — iš anksto ir rinkimų dieną. Ar apie tai žinojote, mieli skaitytojai-rinkėjai? Neva per kelias dienas piliečiai galėtų iš naujo apibrėžti savo pageidavimus, persigalvoti, už ką balsuoti, ir grįžti į rinkimų apylinkę.

O kiek yra tokių nestabilių savo politinių nuostatų rinkėjų, kurie šiandien balsuoja, pavyzdžiui, už socialdemokratus, o po dienos nori jau balsuoti už "besišypsančių partiją"? Kvailystė, sakote? Tačiau pasirodo, kad tai nėra kvailumas, o gana rimtas momentas, apie kurį, matyt, žino siauras ratas, o plačios rinkėjų masės nežino. Gal per antrąjį turą mes paeksperimentuokime, mielas skaitytojau-rinkėjau?

Rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė bandė greitai išsklaidyti stebėtojo abejones. Ji pareiškė, kad rinkimų įstatymas taip apibrėžia šią situaciją: ji pasakė, kad į tokio rinkėjo balsą atsižvelgiama tik per antrąjį balsavimą, o paštu atsiųstas vokas net neatpliečiamas, vadinasi, neatsižvelgiama į jo pirmąją nuomonę (išankstinio balsavimo metu). Na, tada jūs, mielieji, pagalvokite, ko norite.

Ir trečią kartą maištingos mintys aplankė rubrikos autorių, kai dieną prieš tai jis su vienu iš apylinkės rinkimų komisijos narių aptarė pirmojo turo rezultatus. Aišku, kad inkognito.

Aš paklausiau: "O kai atplėšiate išankstinio balsavimo vokus, ar tikrinate biuletenį atsiuntusio asmens vardą ir sąrašą tų, kurie balsavo pagrindinę balsavimo dieną šioje apylinkėje?"

Atsakymas pribloškė! "Vokus tiesiog atplėšė ir įdėjo šiuos biuletenius į bendrą krūvą su tais, kurie buvo išimti iš užplombuotos balsadėžės. Niekas nieko netikrino", — sakė mano pašnekovas.

Tai buvo paskutinis galvosūkis sudėtingame paveikslėlyje, kuris niekaip nenorėjo susidėlioti. Pasirodo, kad galite atiduoti savo balsą du kartus! Taigi, štai iš kur toks minėtų dviejų partijų balsų padidėjimas. Pakanka pamokyti jaunuosius šių partijų narius, "kaip tai padaryti", o vualia — tikra pergalė ir puikus rezultatas!

Tačiau dabar rimtos socialinių tyrimų kompanijos ir politinių santykių institutai, paskelbę jėgų pusiausvyrą savaitę prieš rinkimus, privalo pakabinti ant savo kabinetų spyną ir niekada nesiversti sociologija ir politikos mokslais.

Tose apklausose "Laisvės partija" net nepateko į sąrašą tų, kurios gali įveikti penkių procentų kartelę. Jai prognozavo kiek daugiau nei keturis procentus balsų. Ir še tau kad nori — daugiau nei devyni. "Trys muškietininkai" (Zuokas, Paulauskas, Žemaitaitis) iš "Laisvės ir teisingumo" partijos turėjo gauti panašų rezultatą. O "Darbo partijai" prognozavo tik šešis–septynis procentus. Bet, matyt, lošėjas-kandidatas iš Darbo partijos Antanas Guoga sumaišė kortas taip, kad pati partija pakilo ant prizininkų pakylos (trečioji vieta pirmajame ture), o Antanas po pirmojo turo vadovauja išrinktų "darbiečių" sąrašui. Ar nemanote, kad tarp sociologų prognozių ir rinkimų rezultatų yra daug skirtumų?

Ir kyla kitas klausimas. Kodėl toks momentas kaip išėjimo apklausos — apklausos, vykdomos išėjus iš rinkimų apylinkių, buvo pašalintos iš Lietuvos rinkimų proceso? Galų gale, jei rezultatai skiriasi nuo išėjimo apklausų, tada iškart kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo teisingumo. O tai gali nelemti ne tik bylinėjimosi, bet ir gali tapti pretekstu anuliuoti rinkimų rezultatus. Tokių precedentų buvo daugelyje šalių, įskaitant JAV. Taigi, Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas organizuoti apklausas išėjimuose iš rinkimų apylinkių taip pat kelia abejonių dėl balsų skaičiavimo teisingumo.

Beje, vienas atviriausių išankstinio balsavimo "paštu" kritikų yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (210)
Dar šia tema
Karbauskis papasakojo apie galimą centro kairės koalicijos sukūrimą
Nausėda pareiškė apie pasirengimą dirbti su visomis Seime esančiomis partijomis
Rinkimai baigėsi? Rinkimai tęsiasi!
Atėję į valdžią konservatoriai panaikins pašalpas, sako Lietuvos valdantieji
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis

Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą

(atnaujinta 15:45 2020.10.19)
Dėl Valinsko pareiškimo, jog tokius kaip Tomaševskis "reikėtų šaudyti", pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį, praneša spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu vienam informaciniam portalui, kur šis, pareiškė, jog tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėt nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro", – pareiškė Valinskas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tai ne pirmas kartas, kai per Seimo rinkimus užpuolama LLRA-KŠS. Anksčiau partijos atstovai teigė, kad prieš Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją žurnalistas Andrius Tapinas surengė kampaniją, kurį nulėmė partijos nesėkmę Seimo rinkimuose. Teigiama, kad kampanijos tikslas buvo paveikti rinkėjus, todėl ji turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama, o tai nebuvo padaryta.

Rinkimuose dalyvavę buvę žurnalistai Poševeckaja ir Dmitrijus Ikonikovas dėl Tapino veiksmų kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių ir paprašė juos įvertinti. Jų nuomone, nebuvo laikomasi žurnalistų etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo, o Tapinas leido sau "ne tik kištis į politiką, bet ir nebaudžiamai vykdyti precedento neturintį atskirų politinių jėgų respublikinio masto persekiojimą".

Lenkų partija per pastaruosius rinkimus nesugebėjo įveikti 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą. Tačiau du partijos nariai — Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič — laimėjo vienmandatėse apygardose — Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus atitinkamai, o Romualda Poševeckaja varžysis antrajame ture Naujosios Vilnios apygardoje.

Spalio 15 dieną partija kreipėsi į VRK su prašymu nepripažinti rinkimų į Lietuvos Seimą rezultatų daugiamandatėje apygardoje. Spalio 18 dieną VRK sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo atidėjo.

Tegai:
prokuratūra, Valdemaras Tomaševskis
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (210)
Dar šia tema
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Vilnius

VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose

(atnaujinta 14:33 2020.10.18)
Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose — Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardose. Apie tai buvo pranešta spaudos konferencijoje.

Vilniaus Antakalnio apygardoje laimėjo kandidatavusi konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai — Beata Petkevič Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis Medininkų apygardoje.

Pirmajame ture, kuris vyko sekmadienį, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 vietų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (210)
Dar šia tema
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje
Kur Kaune balsuoti saviizoliacijoje esantiems rinkėjams
Vaivorykštinio liberalizmo pergalė rinkimuose — kodėl ji įvyko ir ką ji reiškia?
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln