Rusijos Federacijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Lavrovo ir Maso susitikimas, archyvinė nuotrauka

"Ne vien Navalnas svarbus". Kaip pasikeis Rusijos ir Vakarų santykiai

(atnaujinta 11:45 2020.10.15)
Pastaruoju metu vėl daug kalbama apie sankcijas Rusijai, tačiau kaip tai paveiks būsimus tarpvalstybinius santykius ir ar Vakarai siekia išlaikyti dialogą su Maskva, aiškinosi politologai

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Berlyno retorikoje apie Maskvą nuskambėjo taikinamosios natos — Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Heikas Masas pasisakė už dialogo tęsimą. Sąveikos su Rusija palaikymo svarbą pripažįsta ir kitų ES šalių politikai. Kaip Vakarai ketina derinti kaltinimus su bendradarbiavimu, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Geografijos nekintamumas

"Berlyną domina abipusis supratimas su Maskva. Padėtis su Aleksejumi Navalnu geografijos nekeičia, todėl norime palaikyti gerus kaimyninius santykius", — RIA Novosti sakė Heikas Masas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Vokietijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais jis dažniau susitiko su Sergejumi Lavrovu nei su bet kuriuo kitu kolega iš užsienio. Jis priminė ilgalaikį šalių bendradarbiavimą "pilietinės visuomenės, studentų, mokslininkų, menininkų lygiu ekonominėje sferoje".

Kalbėdamas apie Navalną, Masas pakartojo oficialią Berlyno nuomonę: opozicionierius buvo apnuodytas "Novičok" grupės nuodais, tai patvirtino Cheminio ginklo draudimo organizacija.

"Rusija mažai ką padarė tyrimui. Pateikiamos naujos versijos, o tai rodo nesuinteresuotumą išsiaiškinti įvykio aplinkybes", — sakė ministras. Ir jis paragino ištirti įvykį. Jei Maskva nereaguos, Europos Sąjunga priims naujas sankcijas.

Nepaisant to, Masas ne kartą pabrėžė, kad Vokietija ketina baigti "Nord Stream-2" statybas. Tačiau Berlynas neatmeta galimybės, kad sankcijos atidės dujotiekio paleidimą.

Nepajudinamas dialogas

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis taip pat padarė netikėtai prorusišką pareiškimą.

"Pasaulyje ne vien Navalnas svarbus. Rusija yra viena iš ESBO Minsko grupės, kuri užsiima Kalnų Karabacho konflikto sprendimu, pirmininkė", — priminė jis.

Europos diplomatijos vadovas paragino Emanuelį Makroną tęsti dialogą su Vladimiru Putinu. Ir jis pabrėžė, kad be Rusijos tarpininkavimo bus sunku pasiekti susitarimą Karabache.

"Neketiname nutraukti bendravimo su Rusija dėl sankcijų, susijusių su Navalnu", — užbaigė Borelis.

Pastaraisiais mėnesiais Makronas kelis kartus skambino Putinui. Prezidentai aptarė situaciją Vidurio Rytuose, protestus Baltarusijoje, Navalno incidentą.

Dabar visas dėmesys sutelktas į Karabachą. Dėl Maskvos diplomatinių pastangų jau trečią dieną mūšio zonoje buvo palaikomas santykinis paliaubų susitarimas.

Pagrindiniai kontaktai

JAV taip pat pripažįsta dialogo su Rusija svarbą. Pasveikęs nuo COVID-19, Donaldas Trampas padarė keletą pareiškimų, įskaitant ketinimą pratęsti START III.

"Šiuo klausimu iš esmės susitarta su Maskva", — sakė Baltųjų rūmų administracija.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Rusijos valdžia dar kartą priminė, kad visada pasisakė už susitarimo pratęsimą, nurodydama Maskvos ir Vašingtono atsakomybę pasaulio bendruomenei strateginių ginklų klausimais.

Sąveika tęsiasi ir Vidurio Rytuose. Nepaisant požiūrių į Sirijos susitarimą skirtumų, Rusija ir JAV koordinuoja savo kariškių veiksmus šioje šalyje. Vašingtonas iš anksto perspėja apie planuojamas operacijas prieš ekstremistus. Maskva daro tą patį.

Pavasarį JAV ir Rusijos kariškiai diskutavo, kaip kartu kovoti su teroristinėmis grupuotėmis.

Bendradarbiavimas nenutrūko net per koronaviruso pandemiją. "Mes vis dar dalinamės duomenimis apie būsimus teisėsaugos agentūrų ir specialiųjų tarnybų teroro išpuolius", — gegužę sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Olegas Syromolotovas.

Trečią mėnesį trunkančios paliaubos Libijoje yra Maskvos ir Vašingtono derybų su konfliktuojančiomis šalimis rezultatas. Dabar tiek Rusija, tiek Vakarų tarpininkai bando pritraukti ilgalaikio karo dalyvius prie derybų stalo ir susitarti dėl reformų etapų.

Kita netiesioginės sąveikos sritis yra Afganistanas. Prieš Donaldui Trampui sudarant susitarimą su Talibanu*, Maskvoje vyko derybos su Kabulo valdžia ir talibais. Ir nors Kremliaus ir Baltųjų rūmų nuomonės apie pokonfliktinį Afganistaną nėra vienodos, užbaigti konfliktą yra bendras interesas.

Žmogiškasis faktorius

MGIMO Europos studijų centro tyrėjas Artiomas Sokolovas interviu RIA Novosti pažymi, kad "didelių lūkesčių faktorius" prisidėjo prie abipusio Rusijos ir Vakarų nusivylimo. Nepaisant to, ekspertas įsitikinęs, kad Rusijos ir Vokietijos santykiai vis dar turi didelę saugumo ribą.

"Neteisinga būtų vertinti situaciją, susiklosčiusią dėl Navalno, visiškos krizės pradžia. Iš tiesų, po Ukrainos įvykių pasitikėjimas tarp Maskvos ir Berlyno susilpnėjo. Tačiau didelė rusakalbė bendruomenė Vokietijoje ir išsišakojusi ekonominių kontaktų struktūra niekur nedingo. Taigi, dialogas tęsis ir toliau", — svarsto Sokolovas.

Žinoma, Rusija ir toliau bus kritikuojama, patikslina politologas. Tačiau šalyje yra pakankamai politinių jėgų, kurios pasisako už ryšių gilinimą.

"Ir valdančiojoje koalicijoje, ir tarp opozicinių partijų yra konstruktyvaus Rusijos ir Vokietijos dialogo šalininkų. Verslas, vykdantis verslą Rusijoje ir rytinėse federalinėse žemėse, yra su jais solidarus. Apie 14 procentų Vokietijos gyventojų palaiko ryšius su rusais, o tai galima laikyti gana gerais rodikliais", — aiškina Sokolovas.

Laukimo taktika

Džordžo Maršalo Europos saugumo studijų centro specialistas Palas Dunajus (Pál Dunay) pabrėžia, kad Rusijos ir Europos ryšiai yra susiję ne tiek su geopolitika, kiek su geografija. Kaimynystė suponuoja bendradarbiavimą.

Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad Briuselis pastaraisiais metais priešinosi Vašingtono kišimuisi į Europos reikalus, įskaitant dialogą su Maskva. Tai taip pat reiškė "Nord Stream-2" projektą.

"Heikas Masas ne kartą sakė, kad tai Europos, o ne Amerikos klausimas. ES verslo atstovai nesutaria, kad SP-2 kelia grėsmę Ukrainos energetiniam saugumui. Priešingai, dujotiekis dujas tieks ne tik Europos, bet ir Ukrainos vartotojams", — pastebi analitikas.

Dunajus mano, kad Berlynas, Paryžius, Viena dabar laikosi laukimo pozicijos. Manoma, kad Trampas sausio mėnesį paliks didžiąją politiką, ir Amerikos politinis elitas nustos daryti spaudimą ES. Kartu ekspertas tikisi, kad po rinkimų JAV Rusijos ir Amerikos kontaktai plėsis bent jau Vidurio Rytų ir strateginių ginklų kalusimais.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
Emanuelis Makronas, Vokietija, tarptautiniai santykiai, ES, Rusija
Dar šia tema
Apie Karabachą, Baltarusiją ir ES: pagrindiniai Lavrovo pareiškimai dideliame interviu
Žiniasklaida sužinojo, ką gali paveikti sankcijos Rusijai dėl Navalno
Kremlius dialogo su ES stygių palygino su "vienišu tango"
Ekspertas: Baltijos šalys tampa ES balastu be normalių santykių su Rusija
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Galėjo būti dešimtys tūkstančių: Lietuvos premjeras atsakė į kritiką dėl COVID-19

(atnaujinta 13:01 2020.10.30)
Kartu Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad rinkimus į Seimą laimėjusios jėgos ir toliau kritikuoja konkurentus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, jog Seimo rinkimus laimėjusios jėgos ir toliau kritikuoja Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu, tačiau nerodo noro išsamiai susipažinti su situacija. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Rinkimus laimėjusios jėgos iš inercijos tebekritikuoja buvusius konkurentus. Tačiau gavusios kvietimą sėsti prie stalo ir išsamiai susipažinti su situacija — neria į šešėlį. Turbūt tai nauja tos stipresnės Lietuvos mada. Tačiau aš negaliu sutikti su tokia taktika, nes kalbame apie COVID-19 valdymą, siekiame apsaugoti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių", — pasakė premjeras.

Skvernelis pažymėjo, jog šiuo metu šalyje susiklostė rimta padėtis — užsikrėtusių asmenų per parą skaičius priartėjo prie 1000, tačiau, jei Vyriausybė nebūtų ruošusis ir ėmusis rimtų sprendimų, "šiandien užsikrėtusius skaičiuotume ne šimtais, o galbūt net dešimtimis tūkstančių".

Kritikuojantiems Vyriausybės darbą Skvernelis pasakė, jog kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir kaimyninėje Lenkijoje, užsikrėtusiųjų skaičiai po dešimt ar daugiau kartų viršija tuos, kurie yra Lietuvoje. Ir taip atsitiko, premjero teigimu, ne todėl, kad šių valstybių Vyriausybės nieko nedarė ir nesiruošė, o todėl, kad situacija blogėja visur.

Premjeras pažymėjo, jog niekada jo Vyriausybė nesakė, kad situaciją jie valdo fantastiškai. Tačiau, jo teigimu, jie dieną ir naktį stengėsi ją suvaldyti, sprendimus priiminėjo ne "iš lempos", o tik analizuodami turimus duomenis, stebėdami tendencijas, įsiklausydami į specialistų rekomendacijas bei patarimus.

Premjeras priminė, jog dar kovo 26 dieną sudaryta medikų darbo grupė sutelkė 22 Lietuvos mokslininkus ir medikus iš Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kembridžo universiteto, Santaros klinikų ir Kauno klinikų. Šie medikai analizuoja, domisi pasauline praktika, dirba, teikia pasiūlymus ir sprendimus, kuriuos įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, ligoninės ir kitos įstaigos.

Kita vertus, premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad po rinkimų į valdžią atėję politikai nesigilina į situaciją.

"Operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viešai pasiūlė naujai atėjusiems savo pagalbą pereinamuoju laikotarpiu. Perduoti darbus, kuo detaliau supažindinti su esama situacija, turimais resursais ir pan. Nes mes neturime ką slėpti. Kokį gavo atsakymą? Viešus pasamprotavimus apie tai, kad čia ministras taip bando perkelti atsakomybę! Toks būsimųjų sprendimas ir pasirinkimas. Matyt, tai irgi Lietuvą daro stipresne. Aš tik priminsiu vieną dalyką: visi suprantame, kad naujasis SAM ministras, deja, tikrai neturės 100 "laisvės nuo kritikos" dienų", — parašė premjeras.

Skvernelio teigimu, šiuo metu vėl atėjo laikas gelbėti gyvybes, ir "ne deklaracijomis, o realiais veiksmais".

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 09:01 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Be to, Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Medicininės kaukės

Lietuvė, serganti COVID-19, vaikštinėjo po miestą žinodama apie diagnozę

(atnaujinta 12:51 2020.10.30)
Medicinos darbuotojai moteriai pranešė, kad ji užsikrėtusi koronavirusu, tačiau ji vis tiek pažeidė saugos taisykles

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Joniškio rajono gyventoja sukėlė pavojų savo kraštiečiams užsikrėsti koronavirusu, pranešė Lietuvos policija.

Praėjusią savaitę Žagarės mieste vietinė gyventoja nesilaikė saviizoliacijos, būdama medicinos įstaigos informuota, kad serga COVID-19. Pranešama, kad ji laisvai judėjo po miestą, sukeldama pavojų kitiems užsikrėsti pavojinga liga.

Visi užsikrėtę COVID-19, turėję kontaktą su sergančiaisiais, ir žmonės, atvykę iš koronaviruso paveiktų šalių, turi laikytis saviizoliacijos. Šiuo metu saviizoliuojasi daugiau nei 28 tūkst. žmonių.

Už saviizoliacijos nesilaikymą Lietuvoje gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150 pacientų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Galėjo būti dešimtys tūkstančių: Lietuvos premjeras atsakė į kritiką dėl COVID-19