Andrius Tapinas

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas paprašytas įvertinti Tapino veiksmus

(atnaujinta 16:13 2020.10.15)
Pareiškėjai mano, kad žiniasklaidos atstovas nesilaikė žurnalistikos etikos ir visuomenės informavimo įstatymų reikalavimų

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Buvę Pirmojo Baltijos kanalo žurnalistai Romualda Poševeckaja ir Dmitrijus Ikonikovas kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovą Dainių Radzevičių dėl Lietuvos žiniasklaidos atstovų veiklos per dabartinius Seimo rinkimus. Atvirą laišką paskelbė portalas Obzor.lt.

Jų nuomone, šį kartą nebuvo laikomasi žurnalistų etikos ir visuomenės informavimo įstatymų. Visų pirma, jie paprašė Radzevičiaus įvertinti žurnalisto Andriaus Tapino, kuris "ne tik kišasi į politiką, bet ir nebaudžiamai leidžia sau beprecedentį respublikinio masto individualių politinių jėgų persekiojimą", veiksmus.

"Norėtume jūsų paklausti, kodėl tai atliekama Jūsų tyliu sutikimu? Kaip nutiko, kad jūsų skelbiami aukšti žurnalistikos nepriklausomumo, nešališkumo ir objektyvumo standartai šiuo atveju lieka nuošalėje, ignoruojami ir akivaizdžiai trypiami? Ar jūs sutinkate su dvigubų standartų politika?" — rašoma laiške.

Poševeckaja ir Ikonikovas teigia, kad prieš rinkimus Tapinas naudojo "juodąsias rinkimų technologijas", kurios laikomos nepriimtinomis, nes prieštarauja įstatymams ir neatitinka visuomenės etinių ir moralinių standartų.

"Sąmoningai ir atvirai kenkti vieno iš kampanijos dalyvių, jo lyderio ir sąraše esančių kandidatų reputacijai yra tiesioginis rinkimų įstatymo ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas, nes žiniasklaida turi laikytis trijų pagrindinių principų: sąžiningumo, objektyvumo ir nepažeisti lygių kandidatų teisių", — sakoma laiške.

Buvę žurnalistai primena, kad pagal įstatymą informacija apie kandidatus ar politines partijas turi būti pateikiama subalansuotai ir nešališkai. Tačiau Tapinas skleidė melą ir taip pažeidė žurnalistikos principus. Be to, jie teigia, kad "Laisvės TV", kuriai priklauso žurnalistas, negavo pagrindinės rinkimų komisijos leidimo vykdyti reklaminę kampaniją.

"Šioje rinkimų kampanijoje Tapinas taip pat atvirai ragino sabotuoti rinkimus, siūlydamas kaip alternatyvą visoms politinėms jėgoms, atstovaujamoms rinkimuose... Harį Poterį. Ar šis "pokštas" su išsamiais nurodymais atitinka valstybės, valstybės saugumo interesus, o kur yra garantija, kad tokia veikla nėra kieno nors politinis užsakymas?" — klausia laiško autoriai.

Poševeckaja ir Ikonikovas prašo Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovo atsakyti, ar nėra pažeidžiami vietiniai įstatymai, ir įvertinti Lietuvos žiniasklaidos atstovų veiklą.

Pirmasis Seimo rinkimų turas vyko spalio 11 dieną. Poševeckaja ir Ikonikovas dalyvavo su partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri nesugebėjo įveikti 5 % barjero, kad patektų į Seimą.

Vienmandatėje Naujamesčio-Naujininkų apygardoje Ikonikovas surinko 8,22 proc. Savo ruožtu Poševeckaja pateko į antrąjį rinkimų turą Naujosios Vilnios rajone. Ji sulaukė 14,24 procentų rinkėjų palaikymo ir varžysis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstove Monika Navickiene.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Andrius Tapinas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (255)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

Pasienis
© Sputnik / Андрей Александров

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Aleksandras Lukašenka

"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

(atnaujinta 15:56 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes, praneša "BelTA". 

Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką joms besakytum".

Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo "Telegram" kanaluose, nėra tiesa.

"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau: "Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta." Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra), — na, mes atsakysime", — sakė jis.

Lukašenka pažymėjo, jog atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.

"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.

Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.

"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO stos prieš Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirtume dėl savo šalies. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — teigė Lukašenka.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Andrzejus Duda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka atskleidė, kas finansuoja streikų gamyklose "branduolį"
Politologas: už Lietuvos stovi šalys, finansuojančios protestą Baltarusijoje

"Raudonojoje" zonoje: Vilnius po naujo karantino įvedimo

(atnaujinta 18:03 2020.10.29)
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
Lietuvos sostinė pateko į "raudonąjį" sąrašą. Tuščių senų gatvių grožis, įvedus karantiną — Sputnik Lietuva nuotraukose

Vilniuje nuo spalio 28 dienos dėl blogėjančios epidemiologinės padėties paskelbtas karantinas. Kartu su sostine į karantino zoną buvo įtraukti tokie dideli miestai kaip Kaunas ir Klaipėda.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį nustatyta daugiau nei 13 tūkstančių koronavirusinės infekcijos atvejų, mirė 150 žmonių. Daugiau nei 28 tūkstančiai žmonių izoliuojasi.

Vilniaus gatvės ištuštėjo, padaugėjo tik informacinių pranešimų, susijusių su COVID-19.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Didžiuosiuose Lietuvos miestuose trečiadienį, blogėjant epidemiologinei padėčiai, buvo įvestas vietinis karantinas.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas sakė, kad karantinas įvestas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose penkiose savivaldybėse.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau Lietuvos vyriausybė spalio 26–lapkričio 9 dienomis paskelbė karantiną 12 savivaldybių.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau karantinas buvo įvestas Elektrėnuose, Marijampolėje, taip pat Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Pasvalio, Plungės, Skuodo, Šiaulių, Švenčionių rajonuose.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Karantinas Raseiniuose taip pat buvo pratęstas iki lapkričio 6 dienos.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Be to, valdžia patvirtino savivaldybių skirstymą į tris zonas: raudonąją, geltonąją ir žaliąją.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Zonos skiriasi epidemiologiniais rodikliais — atvejų skaičiumi 100 tūkstančių gyventojų.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Daugelis įstaigų nebepriima lankytojų asmeniškai. Nuotraukoje: skelbimas ant Socialinio draudimo fondo ("Sodros") durų apie priėmimo nutraukimą.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Šalyje daugelis tinklo parduotuvių ryto laiką specialiai skiria senjorams. Nuotraukoje: kaukę dėvinti pensininkė grįžta iš rytinės kelionės į parduotuvę.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Didėjant atvejų skaičiui, buvo pranešta, kad sostinės Santaros klinikose netrukus gali prasidėti lovų pacientams trūkumas.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Dėl tokios padėties vis mažiau žmonių gatvėje.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: paprastai judri Vokiečių gatvė dabar tuščia.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Beveik savaitę iš eilės Lietuvoje vis atnaujinamas kasdienis sergamumo koronavirusu "rekordas". Didžiausias užregistruotų atvejų skaičius per dieną yra 950.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Pranešimai ir priminimai apie atsargumo priemones pandemijos metu skelbiami visame mieste. Nuotrauka: elektroniniai ekranai šalia Sveikatos apsaugos ministerijos.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kartu su COVID-19 atvejų skaičiumi auga ir mirčių skaičius. Respublikoje užregistruota 150 mirčių per visą pandemijos laiką.

Tegai:
koronavirusas, Vilnius, karantinas
Dar šia tema
Ilgas pasivaikščiojimas: kaip atrodo rudeninis Vilnius
Karštos nuotraukos: 12 populiariausių moterų Rusijoje, pagal "Maxim" versiją