Лидер партии Избирательная акция поляков Литвы - Союз христианских семей (ИАПЛ-СХС) Вальдемар Томашевский

Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus

(atnaujinta 16:58 2020.10.19)
Praėjusiuose Seimo rinkimuose partija nesugebėjo įveikti 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" kreipėsi į VRK su prašymu nepripažinti rinkimų į Lietuvos Seimą rezultatų daugiamandatėje apygardoje. Tai per spaudos konferenciją pareiškė partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Lenkų partija per pastaruosius rinkimus nesugebėjo įveikti 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą. Tačiau du partijos nariai — Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič — laimėjo vienmandatėse apygardose — Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus atitinkamai, o Romualda Poševeckaja varžysis antrajame ture Naujosios Vilnios apygardoje.

LLRA-KŠS mano, kad jų nesėkmę nulėmė Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, ypač dėl "Laisvės TV" ir žurnalisto Andriaus Tapino kampanijos prieš Tomaševskį ir partiją. Teigiama, kad šios kampanijos tikslas buvo paveikti rinkėjus, todėl ji turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama, o tai nebuvo padaryta.

"Dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų LLRA-KŠS pateikė skundą VRK dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais daugiamandatėje apygardoje", — sakė Tomaševskis.

Anksčiau rinkimuose dalyvavę buvę žurnalistai Poševeckaja ir Dmitrijus Ikonikovas dėl Tapino veiksmų kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių ir paprašė juos įvertinti. Jų nuomone, nebuvo laikomasi žurnalistų etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo, o Tapinas leido sau "ne tik kištis į politiką, bet ir nebaudžiamai vykdyti precedento neturintį atskirų politinių jėgų respublikinio masto persekiojimą".

Pirmajame ture, kuris vyko sekmadienį, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 vietų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Interviu "Sputnik Lietuva" politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus pažymėjo, kad iki antrojo rinkimų turo neaišku, kas kurs koaliciją. Pasak jo, šiuo metu šansai suformuoti centro kairiųjų ir dešiniųjų koaliciją yra 50/50, o rezultatas priklauso nuo balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimo rinkimai, Andrius Tapinas, Valdemaras Tomaševskis
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 09:01 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Be to, Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Medininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją

(atnaujinta 12:22 2020.10.30)
Kol kas Lietuvos piliečiai, neturintys darbo vizos, darbo sutarties ar leidimo gyventi Baltarusijoje, nėra įleidžiami į šią šalį

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Baltarusijai apribojus asmenų atvykimą lengvaisiais automobiliais, Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kokių kategorijų keliautojams vis tiek leidžiama įvažiuoti iš Lietuvos.

Ketvirtadienį maždaug nuo 16 val. Baltarusijos pasieniečiai pristabdė lengvųjų automobilių vykimą iš Lietuvos per tarptautinius Šalčininkų, Medininkų, Lavoriškių ir Raigardo kontrolės punktus. Pasak pareigūnų, toks sprendimas susijęs su pandemijos grėsme. Jau nuo ketvirtadienio vakaro kai kurie lengvaisiais automobiliais vykę asmenys galėjo įvažioti į Baltarusiją per minėtus punktus.

VSAT duomenimis, tai buvo Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį. Taip pat sieną kirto į darbą ar iš darbo vykstantys krovininių automobilių vairuotojai bei kitų valstybių piliečiai, turintys Baltarusijos darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje.

Autobusai, jei jų keleiviai yra Baltarusijos piliečiai, taip pat gali kirsti sieną į šią šalį. Kitų valstybių piliečiai nėra praleidžiami, jie yra išlaipinami iš autobusų ir gražinami atgal į Lietuvą.

Tuo tarpu krovininių automobilių eismas neribojamas. Krovininiai automobiliai į Baltarusiją per Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų ir Raigardo kontrolės punktus įvažiuoja be ribojimų nepaisant to, kokių šalių piliečiai juos vairuoja.

Likusieji kitų valstybių piliečiai, taip pat ir Lietuvos, į Baltarusiją nėra įleidžiami.

Išvykti iš Baltarusijos, preliminariais duomenimis, apribojimai netaikomi.

Pasak Baltarusijos pareigūnų, apribojimai fiziniams asmenims atvykti į šią šalį nuo ketvirtadienio taip pat taikomi pasienyje su Latvija, Lenkija ir Ukraina.

Remiantis Baltarusijos valstybės sienos komiteto informacija, nustatyti apribojimai taip pat netaikomi diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, tarptautinio transporto vairuotojams, tarptautinio geležinkelio susisiekimo traukinių ir lokomotyvų įgulų nariams. Tuo pačiu be jokių sąlygų į Baltarusiją galima patekti per Minsko nacionalinį oro uostą — įvestos priemonės netaikomos oro keleiviams.

VSAT duomenimis, po ketvirtadienio Baltarusijos sprendimo lengvųjų automobilių eilės išvykti iš Lietuvos nesusidaro. Vairuotojai, ketinę važiuoti į Baltarusiją ir sužinoję apie įvestus apribojimus, apsisukdavo ir grįždavo į Lietuvą.

Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Vilnius negavo jokių oficialių pranešimų, kad Baltarusija uždarė sieną su respublika. Jis taip pat pridūrė, kad vargu ar koronaviruso padėtis yra "svarbiausia tokių veiksmų priežastis".

Ketvirtadienį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad siena turėtų būti uždaryta nepadarant jos "geležine uždanga". Anksčiau jis nematė tokių priemonių reikalingumo, o kovo mėnesį kaimyninių valstybių ribojančias priemones pavadino "visišku kvailumu".

Tegai:
Baltarusija, pasieniečiai, Lietuva
Dar šia tema
Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto