Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Estijos VRM palygino Putiną su vaistininku, sveriančiu viską ant svarstyklių

(atnaujinta 11:19 2020.10.16)
Pasak ministro, Rusijos lyderis turi subalansuoti visas didelės šalies dalis, kad galėtų vykdyti veiksmingą tarptautinę politiką

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino "vaistininku, kuris stebi jėgų pusiausvyrą savo jautriose svarstyklėse". Tai jis pareiškė interviu "Deutsche Welle".

Pasak VRM ministro, Rusija yra "nepaprasta" šalis, joje yra įvairių institucijų ir struktūrų, ir rasti pusiausvyrą tarp visų šių šalies dalių labai sunku.

"Šioje schemoje Putinas yra vaistininkas, kuris ant savo jautrių svarstyklių turi padaryti, kad viskas būtų subalansuota ir kad su šia pusiausvyra būtų galima įgyvendinti veiksmingą užsienio politiką", — paaiškino vidaus reikalų ministras.

Pasak Helmės, Rusijos prezidentas — pragmatikas, kuris, "jei reikės, bus priešas, jei reikės, bus draugas".

Vidaus reikalų ministras taip pat mano, kad Putinas Baltijos šalis laiko per mažomis.

"Jam reikia aktyviai bendradarbiauti su Amerika, Vokietija, Prancūzija, Kinija, su dideliais energetikos centrais, o Baltijos šalys — jam Europos provincijos", — sakė Helmė.

Pasak jo, per daug energijos įdėti į santykius su Baltijos šalimis Rusijos prezidentui tiesiog nėra prasmės. Tačiau Rusijos vadovas, pasak Helmės, vis tiek atkreipia dėmesį į Baltijos šalis.

"Norint kontroliuoti Baltijos jūrą, reikia kontroliuoti Baltijos šalis. Tas, kas valdo Baltijos jūrą, kontroliuoja visą Skandinaviją. Kas kontroliuoja Skandinaviją, kontroliuoja visą rytinę Atlanto vandenyno dalį", — sakė Helmė.

Anot jo, šiuo požiūriu, nors Baltijos šalys yra mažos ir neturi stiprios įtakos tarptautiniams santykiams, geopolitiniu požiūriu jos yra gana svarbios.

Baltijos šalių politikai paprastai yra linkę rusofobiškai vertinti Rusiją. Esmė ta, kad Baltijos šalių stojimo į TSRS laikotarpis tarp Baltijos šalių politikų paprastai vadinamas "okupacija".

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Estija
Dar šia tema
Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai dėl situacijos su Navalnu
Kodėl Lavrovas pažadėjo nustoti bendrauti su Europos lyderiais
Europa brangiai sumokės už naujas sankcijas Rusijai
Džo Baidenas

Baidenas pažadėjo Baltijos šalims pergalės JAV rinkimuose atveju stiprų atsaką Rusijai

(atnaujinta 08:23 2020.10.22)
Demokratų kandidato politiniame dokumente teigiama, kad nuolatinis Baltijos šalių palaikymas ir jo požiūris į NATO sąjungininkus labai prieštarauja Donaldo Trumpo politikai

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV kandidatas į prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus. Tai teigiama politiko politiniame dokumente, kurį Twitter paskelbė Pensilvanijos universiteto Bideno centro direktorius Maiklas Karpenteris.

"Džo Baideno ilgalaikė parama Baltijos šalims ir tikėjimas Amerikos įsipareigojimu mūsų sąjungininkėms sudaro ryškų kontrastą Trampui, abejojančiam NATO svarba, – rašoma dokumente. –Džo Baidenas tvirtai rems mūsų NATO sąjungininkes, kitaip nei Trampas, keliantis klausimą dėl Aljanso vertingumo ir kartą supainiojęs Baltijos šalis su Balkanais,"  —sakoma dokumente.   

Baideno komanda taip pat pabrėžia, kad buvęs viceprezidentas toliau nepritars Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą "Nord Stream-2" projektui. Anot demokrato, šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. 

Baideno varžovas JAV prezidento rinkimuose bus dabartinis šalies vadovas respublikonas Donaldas Trampas. Lietuvoje jo prezidentavimo metu buvo kilęs nerimas dėl kritikos NATO ir ginčų su sąjungininkais Europoje, tačiau kartu pabrėžiama, kad Trampo administracija nuolat siunčia amerikiečių karius į Lietuvą ir prisideda prie energijos šaltinių diversifikavimo.

JAV prezidento rinkimai numatomi lapkričio 3 dieną. Jie gali išrinkti 46-ąjį šalies vadovą, jei respublikonų kandidatas Trampas nebus išrinktas antrai kadencijai.

Nacionaliniame suvažiavime Demokratų partija paskyrė buvusį viceprezidentą ir senatorių Joe Bideną. Jei Bidenas taps prezidentu, jis nuo pat pirmos dienos taps seniausiu Amerikos lyderiu istorijoje.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Baltijos šalys, JAV, Džo Baidenas
Dar šia tema
Džo Baidenas žada nužudyti Amerikos ekonomiką
Baidenas apkaltino Trampą "paklusnumu" Rusijai
Žiniasklaida: Baidenas atsisakė kritikuoti koronavirusu susirgusį Trampą
NATO laivai Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos

(atnaujinta 20:03 2020.10.21)
Bet kokiu atveju, tai yra Vašingtono provokacija, kurią jis daro susiklosčius jam labai palankiai politinei situacijai, sako karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Jungtinės Valstijos svarsto galimybę išlaikyti mechanizuotąją brigadą šalia Rusijos Federacijos sienų ne rotacijos principu, bet nuolat, sakė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis. Tai 2-oji kavalerijos brigada.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad JAV naudojasi patogiu momentu, kol Europoje suirutė.

"Dabar jiems patogiausia perskirstyti savo karius arčiau Rusijos ir Baltarusijos sienų, kol Europoje kilęs sąmyšis dėl to, kas vyksta Baltarusijoje. Apskritai, tai yra nerimą kelianti situacija, bet kodėl tada nutylėti, kai amerikiečiai vis tiek padidins savo buvimą palei buvusias tarybines sienas. Jie tiesiog naudojasi šiuo momentu. Tai labai naudinga šioje politinėje situacijoje. Pavojaus laipsnis yra tas, kad tai bet kokiu atveju yra provokuojami veiksmai", — sakė ekspertas.

Liepos mėnesį pranešta apie dalies amerikiečių kariuomenės išvedimą iš Vokietijos ir dislokavimą kitose Europos šalyse. Pentagonas minėjo diskusijas apie šių dalinių dislokavimą toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos generalinis štabas skundėsi dėl uždarų NATO ir JAV karinių pratybų pobūdžio
Konservatoriai reikalauja, kad vyriausybė sudarytų sąlygas JAV karių buvimui Lietuvoje
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
"Jie patys to nesitikėjo": kas darosi JAV kariniam jūrų laivynui