Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis

Konservatoriai gali įstumti Lietuvą į sunkią krizę, pareiškė Karbauskis

(atnaujinta 13:03 2020.10.16)
Pasak valdančiųjų lyderio, lietuviai gali pradėti ruoštis "diržų veržimosi" scenarijui, nors ekonomiškai iš tikrųjų valstybei to nereikia

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Konservatoriai po Seimo rinkimų ruošiasi pakartoti 2008–2009 metų krizę, pareiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

"Niekaip negaliu suprasti, kodėl Andrius Kubilius taip nekenčia Lietuvos žmonių ir nesugeba matyti savo paties padarytų klaidų, kurios šitiek žmonių išvarė į emigraciją!" — savo Facebook paskyroje parašė valdančiųjų lyderis.

Pasak jo, šiuo metu ekonominė situacija Lietuvoje yra geriausia tarp visų Europos Sąjungos šalių ir Lietuva gali tapti vienintele ES šalimi, pandemija paženklintus metus baigusia su ekonomikos augimu ir 8 procentais per metus išaugusiu darbo užmokesčiu.

Tuo tarpu Kubilius, kaip pažymi Karbauskis, pradeda kalbėti apie "diržų veržimą", pamiršdamas paminėti, kad Lietuvos valstybės skolos ES šiuo metu yra su 17 kartų mažesnėmis palūkanomis nei buvo paimtos Kubiliaus, be to, jos yra bene mažiausios Europoje, lyginant skolos santykį su BVP.

"Toks konservatorių ideologo, buvusio Premjero Lietuvai braižomas scenarijus "susiveržti diržus" rodo viena — laimėję rinkimus konservatoriai ruošiasi pakartoti krizės valdymą 2008-2009 metais: viską nurėžti, sumažinti pensijas bei visaip kitaip "pasipriešinti išmokomis", — mano Karbauskis.

Valdančiųjų lyderis pažymėjo, kad ar įvyks toks scenarijus, spręs rinkėjai antrajame Seimo rinkimų ture, nes daug kas, kaip jis sakė anksčiau, priklausys nuo rinkėjų aktyvumo.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"O jei neplanuojate eiti į rinkimus ir balsuoti, verta iki galo perskaityti Andriaus Kubiliaus tekstą, kad paskui nesakytumėte sau, jog mes to nežinojome..." — parašė Karbauskis ir pridėjo nuorodą į interviu su buvusiu premjeru, kurį jis davė ketvirtadienį.

Anksčiau Karbauskis jau sakė, jog jam baisu įsivaizduoti, kas nutiks pensininkams ir socialiai neapsaugotoms gyventojų grupėms, jei ministru pirmininku taps konservatorių atstovas.

Valdančiųjų lyderis Facebook paskyroje priminė, kad konservatoriams "valdant buvo nurėžtos pensijos, įkalinant pensininkus septyneriems metams su beveik neaugusiomis mažomis pajamomis, nes "Sodrą" praskolinot taip, kad nebuvo iš ko tai pensijai kilti".

Karbauskis taip pat parašė, kad Kubiliaus vyriausybė "tyčiojosi" iš Lietuvos gyventojų ir padarė daug veiksmų, sukėlusių sunkią ekonominę padėtį respublikoje 2008–2009 metų pasaulinės krizės metu.

Karbauskis jau gana senai aktyviai skelbia "tyrimus" Facebook paskyroje, susijusius su konservatorių partijos veiksmais. Visa tai vyksta per parlamento rinkimus, kuriuose partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) yra pagrindinė oponentė dabar daugumoje esančiai partijai "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Be to, pirmajame Seimo rinkimų ture konservatoriai įgijo pranašumą.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko sekmadienį, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus pažymėjo, kad iki antrojo rinkimų turo neaišku, kas kurs koaliciją. Pasak jo, šiuo metu šansai suformuoti centro kairiųjų ir dešiniųjų koaliciją yra 50/50, o rezultatas priklauso nuo balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose.

Tegai:
Lietuva, Tėvynės sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (230)
Dar šia tema
Karbauskis priminė konservatorių "nuopelnus" kuriant e. sveikatos sistemą 
Karbauskio išleisti "Neliečiamieji" pavadinti "juodosiomis" technologijomis
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Karbauskis papasakojo apie galimą centro kairės koalicijos sukūrimą
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka įspėjo apie atsakymą Lietuvos ir Lenkijos agresijos atveju

(atnaujinta 09:23 2020.10.25)
Kaip Baltarusijos lyderis sakė pokalbyje su Amerikos valstybės departamento vadovu, Minskas ir Maskva turės reaguoti ir ginti teritoriją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka telefoninio pokalbio metu su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi sakė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė, Minskas ir Maskva yra pasirengę kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

Kaip praneša "BelTA", Baltarusijos lyderis taip pat atkreipė dėmesį į paramą, kurią Rusija dabar teikia kaimyninei šaliai. Be to, jis pabrėžė, kad Maskva nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus.

"Tuo pačiu metu šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes. Visų pirma, laikantis KSSO susitarimo — dėl bendros erdvės apsaugos — Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti", — sakoma Baltarusijos agentūros medžiagoje.

Savo ruožtu Pompėjas teigė, kad "nei NATO, nei Lenkija ir Lietuva neturėtų bijoti tokios grėsmės, nes jos nėra".

Be to, esą buvo ir kitų temų.

"Kita pokalbio tema buvo vieno iš JAV piliečių likimas Baltarusijoje [JAV pilietis, Baltarusijos politinis strategas Vitalijus Škliarovas yra baudžiamosios bylos kaltinamasis — Sputnik]", — sakė ONT televizijos kanale.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentas taip pat sakė, kad Baltarusija atidžiai stebi politinę kampaniją JAV, palinkėjo sėkmės ją įgyvendinant apskritai ir asmeniškai prezidentui Donaldui Trampui.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Lenkija, Lietuva, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Astravo AE gavo leidimą pradėti elektros gamybą pirmajame bloke
Baltarusija palaidojo "spalvotąją revoliuciją"