Baltijos valstybių ir Kanados užsienio reikalų ministrų susitikimas su Svetlana Tichanovskaja

Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai

(atnaujinta 22:07 2020.10.16)
Vilniuje įvyko bendras Baltijos valstybių ir Kanados užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu jie pažadėjo paremti Baltarusijos opozicijos siekius organizuoti naujus rinkimus šalyje

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitiko su Kanados užsienio reikalų ministru Fransua Filipu Šampaniu (Francois-Philippe Champagne), praneša URM spaudos tarnyba.

​Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje ir saugumo politikos srityse bei padėtį Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Susitikimo metu ministrai sutarė stiprinti paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, bendromis pastangomis remti Ukrainos reformas.

"Mūsų šalys tvirtai palaiko demokratinius pokyčius Baltarusijoje, sieks toliau ginti žiniasklaidos laisvę ir žmogaus teises bei yra pasirengusios teikti politinę paramą ir praktinę pagalbą demokratiniams procesams", — teigė Linkevičius.

Kanados užsienio reikalų ministrui viešint Lietuvoje, įvyko bendras Baltijos valstybių ir Kanados užsienio reikalų ministrų susitikimas, po kurio šalys išplatino bendrą pareiškimą.

​Pareiškime Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Kanados užsienio reikalų ministrai akcentavo paramą Baltarusijos opozicijos siekiams "nutraukti smurtą prieš protestuotojus ir organizuoti naujus demokratinius rinkimus".

Ministrai taip pat aptarė santykius su Rusija, transatlantinį bendradarbiavimą ir kitus aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus, sutarė keturšalio formato susitikimus rengti kasmet.

Susitikimas su Tichanovskaja

Su Kanados užsienio reikalų ministru šiandien taip pat susitiko Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša TASS.

Jis ir Tichanovskaja aptarė galimos pagalbos Baltarusijos opozicijai ir bendradarbiavimo su Koordinacine taryba klausimus.

"Su Koordinacine taryba aptarėme, kokie gali būti kiti mūsų žingsniai, paramos ir bendradarbiavimo planai", — sakė Kanados užsienio reikalų ministras spaudos konferencijoje. Todėl, pasak jo, Kanados regione "bus daugiau". "Mes ketiname dalytis demokratijos ir laisvės principais ir vertybėmis", — sakė ministras.

Susitikie su Tichanovskaja viename Vilniaus viešbučių, Šampanis pabrėžė, kad Baltarusijos opozicija gali pasikliauti Kanada. "Kanadiečiai jūsų pusėje", — patikino jis.

​Susitikimu Vilniuje spalio 15 dieną Kanados vyriausybė paskelbė taikysianti sankcijas dar 31 Baltarusijos pareigūnui. Šis sąrašas paskelbtas koordinuojantis su Europos Sąjunga ir JAV. Anksčiau Kanada pritaikė sankcijas 11 Baltarusijos pareigūnų, tarp jų ir Aleksandrui Lukašenkai.

Baltarusijos santykiai su ES šalimis smarkiai pablogėjo po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kuriuose, CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo šeštą kartą. Respublikos opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove. Europos Sąjunga nepripažino Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu. Po rinkimų šalyje prasidėjo iki šiol besitęsiantys masiniai protestai.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje koordinuojamos iš užsienio. Valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesiogiai kišantis į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus koordinuoja JAV, o europiečiai "žaidžia kartu". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Šiandien paaiškėjo, kad Baltarusija įtraukė Svetlaną Tichanovskają į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl raginimų smurtiniu būdu nuversti konstitucinę tvarką. Už šį pažeidimą skiriama nuo trejų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tegai:
Baltarusija, Kanada, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (473)
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Ukrainą palikti Porošenką laisvėje

(atnaujinta 07:58 2020.10.28)
Pasak Užsienio reikalų ministerijos vadovo, buvusio Ukrainos lyderio persekiojimas neturės veiksmingų pasekmių, tačiau sukurs Ukrainai šalies, "kurioje opozicija uždaroma į kalėjimą", įvaizdį, kas neigiamai paveiks jos reputaciją pasaulinėje arenoje

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Nepaisant to, kad esama pagrindo sulaikyti buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, jis turi būti paliktas laisvėje, kitaip tai atrodys kaip kerštas, interviu laikraščiui "Evropeiskaja pravda" sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos vadovo, buvusio Ukrainos lyderio persekiojimas neturės veiksmingų pasekmių, tačiau sukurs Ukrainai šalies, "kurioje opozicija uždaroma į kalėjimą", įvaizdį, kuris neigiamai paveiks jos reputaciją pasaulinėje arenoje.

"Mes taip pat turime opoziciją Lietuvoje. Vyksta ir politinė kova, o pasikeitus valdžiai kartais kyla pagunda ką nors pasodinti už grotų. Bet mes to nedarome! Vietoj to mes sėdame prie stalo, deramės su jais, bendradarbiaujame. Galbūt tai yra politinės kultūros dalis, bet man akivaizdu, kokia opi ši problema", — sakė Linkevičius.

Kita vertus, jis neneigė, kad Porošenką galima apkaltinti dėl tam tikrų veiksmų. Tačiau, pasak ministro, net atsižvelgiant į šį veiksnį, buvusį Ukrainos prezidentą reikėtų palikti laisvėje.

"Net jei yra pagrindas jų [opozicijos narių] persekiojimui, veikti reikia labai atsargiai, kad nesusidarytų įspūdis, jog toks persekiojimas turi politinių motyvų", — padarė išvadą Linkevičius.

Anksčiau Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, apkaltindama jį perversmų rengimu 2013–2014 ir 2020 metais. Pats Porošenka liepą sakė, kad jam iškeltos 24 baudžiamosios bylos. Jo nuomone, už to slypi dabartinio Ukrainos vadovo Vladimiro Zelenskio administracija.

Tegai:
Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
Lietuva atsisakė atšaukti savo ambasadorių iš Baltarusijos, pareiškė Linkevičius
Kas tas Linkevičius? Venesuelos užsienio reikalų ministras atsakė kolegai iš Lietuvos
Teisėjo plaktukas

Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda dokumentų klastojimą

(atnaujinta 11:01 2020.10.28)
Ugdymo įstaigos vadovė suklastojo moksleivių tėvų prašymus skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir, žmonėms nežinant, jų pajamų mokesčio dalį skyrė politinei partijai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vilniaus miesto apylinkės teismas vieno sostinės darželio-mokyklos direktorę pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei skyrė jai 3500 eurų baudą, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Be to, direktorei skirta baudžiamojo poveikio priemonė — vieneriems metams atimta teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.

Teismas nustatė, kad vienos Vilniaus ugdymo įstaigos direktorė 2018 metais suklastojo keturis prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms. Moksleivių tėvams grąžinus į mokyklą užpildytas popierines prašymų formas pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui — jos vadovaujamam darželiui-mokyklai, įstaigos direktorė į keturis prašymus įrašė ir antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą, kuris priklauso vienai politinei partijai, taip pat įrašė ir mokesčio dalies dydį — 1 procentą. Šie suklastoti prašymai vėliau buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados, ši nusikalstama įstaigos vadovės veikla paaiškėjo moksleivių tėvams gavus VMI ataskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad 1 procentas jų pajamų mokesčio lėšų buvo skirtas vienai politinei partijai, nors iš tikrųjų tokios paramos jie neskyrė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų spalį, iš VMI gavus mokesčių mokėtojų skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų skirti pajamų mokesčio dalį politinei partijai.

Teismas konstatavo, kad ugdymo įstaigos direktorė pati papildė iš mokinių tėvų surinktas keturias popierines prašymų formas dėl paramos skyrimo, įrašydama į jas politinės partijos kodą bei skiriamą mokesčio dalį, taip suklastodama tikrą dokumentą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. 

Tegai:
mokyklos, dokumentų klastojimas, Vilnius, Lietuva