Rusijos ambasada JAV, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada pakomentavo šešių Rusijos piliečių kaltinimus JAV

(atnaujinta 14:30 2020.10.20)
Anksčiau JAV Teisingumo departamentas ir FTB pareiškė kaltinimus šešiems Rusijos piliečiams dėl įsilaužimų ir kenkėjiškų programų platinimo, siekiant užpulti kitų šalių infrastruktūrą

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Vašingtone atmeta JAV kaltinimus Rusijos piliečiams dėl kibernetinių išpuolių ir destabilizuojamos veiklos visame pasaulyje, RIA Novosti sakė diplomatinės atstovybės atstovas.

Anksčiau JAV Teisingumo departamentas ir FTB pareiškė kaltinimus šešiems Rusijos piliečiams dėl įsilaužimų ir kenkėjiškų programų platinimo, siekiant užpulti kitų šalių infrastruktūrą. Visų pirma, jie kaltinami už "NotPetya" viruso išplatinimą 2017 metais. Teigiama, kad šie asmenys yra GRU nariai, organizavę, be kita ko, kibernetines atakas olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje. Beveik tuo pačiu metu JK paskelbė, kad Rusijos žvalgyba taip pat planavo kibernetinį išpuolį prieš Tokijaus olimpinių žaidynių organizatorius iki jų atidėjimo.

"Visiškai akivaizdu, kad tokios naujienos neturi nieko bendro su realybe ir yra skirtos tik rusofobiškų nuotaikų kurstymui Amerikos visuomenėje, "raganų medžioklės" ir šnipų manijos pradžiai. Visa tai jau kelerius metus buvo išskirtinis Vašingtono politinio gyvenimo bruožas, kuris griauna kadaise pragmatiškus Rusijos ir Amerikos santykius ir dirbtinai primeta savo gyventojams toksišką Rusijos ir visko, kas su ja susiję, suvokimą", — sakė ambasados ​​pareigūnas.

Agentūros pašnekovas pabrėžė, kad Rusija nedalyvavo ir neketina dalyvauti "destabilizuojamose operacijose" visame pasaulyje.

"Tai neatitinka mūsų užsienio politikos, nacionalinių interesų, taip pat mūsų supratimo, kaip kuriami valstybių santykiai. Rusija gerbia kitų šalių suverenitetą ir nesikiša į jų reikalus", — pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministerijos šaltinis RIA Novosti sakė, kad Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos kaltinimai Rusijos įsilaužėlių dalyvavimu įvairiuose išpuoliuose, taip pat prieš Tokijaus olimpinių žaidynių organizatorius, yra nepagrįsti ir skirti vidinei auditorijai.

Tegai:
kaltinimai, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Užteks poros smūgių: Pentagonui buvo paaiškinta, kaip kovoti su Rusija ir Kinija
Klastingas Kremliaus planas: sužlugdyti Ameriką, kad būtų išgelbėtas Trampas
"Rusų įsilaužėlių" ataka: RT parodė, kaip Senis Šaltis nugalėjo Santą
Nyderlandai kaltina rusus "įsilaužimu" į Cheminio ginklo draudimo organizaciją
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 19:02 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Ligoninės palata

SAM: į ligoninių COVID-19 skyrius bus kviečiamas pastiprinimas kitų gydymo įstaigų

(atnaujinta 18:18 2020.11.25)
Pažymima, kad darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose, teigiama SAM pranešime.

Pabrėžiama, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis gydymo įstaigoms susidūrus su personalo trūkumu gali būti pasitelkiamos papildomos pajėgos iš kitų įstaigų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kai kurios gydymo įstaigos jau pradėjo bendradarbiavimą, pasitelkdamos papildomas pajėgas koronavirusu sergančių pacientų gydymui. Vienas tokių pavyzdžių — Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuri pasitelkė slaugytojus, gydytojus ir slaugytojų padėjėjus iš poliklinikų pagal trišales sutartis", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad padėti su koronavirusu sergančiais pacientais dirbančiam personalui taip pat kviečiami jaunieji gydytojai rezidentai, vidaus ligų gydytojai ir kitų sričių medikai.

Pažymima, kad gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, todėl pritrūkus personalo ligoninės gali kreiptis į SAM bei kitas gydymo įstaigas dėl pastiprinimo. 

Darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.).

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligoninė
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybei siūloma pratesti karantiną iki gruodžio 17 dienos
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą