Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą

(atnaujinta 15:26 2020.10.20)
Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis socialinio tinklo Facebook puslapyje išreiškė požiūrį į per televiziją nuskambėjusį renginių vedėjo ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko atvirą raginimą demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga".

"Negaliu tiesiog nutylėti dėl pareiškimo, kuris nuskambėjo iš vieno patyrusio ir aktyvaus visuomeninio atstovo lūpų", — sako premjeras.

Jo teigimu, šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką? Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?

"Šiandien norėčiau dar kartą griežtai pasisakyti prieš bet kokios nesantaikos kurstymą. Bet kokiu — rasės, religijos, tautinės ar kitokios priklausomybės — pagrindu. Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — rašo ministras pirmininkas.

Anot premjero, mums nereikia proginės ar selektyvios tolerancijos. Tokios, kai vieną dieną minime dešimties tūkstančių nekaltų aukų atminimą, kai savo vaikams, šimtams ir tūkstančiams žiūrovų bei sekėjų sakome, kad totalitarinių režimų, skatinusių neapykantą, nusikaltimai yra siaubingi ir negali būti pamiršti, o jau kitą dieną į eterį išleidžiame frazę apie tai, kad kažką reikėtų šaudyti.

"Aš asmeniškai, mano šeima, Vyriausybė ir, tikiuosi, kiekvienas iš mūsų, aiškiai ir griežtai atsiribojame nuo išsakytų žodžių. Pasisakome ir pasisakysime prieš bet kokį neapykantos kurstymą bet kokiu pagrindu. Nesvarbu, kas bebūtų tų žodžių autorius", — apibendrina Skvernelis.

Jo teigimu, šis pareiškimas visiškai neatspindi nei Vyriausybės, nei mūsų visuomenės požiūrio. Ir tą geriausiai įrodo ne žodžiai, o konkretūs darbai.

"Partnerystės su Lenkija stiprinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo ir yra prioritetinė sritis. Išbridome iš šaltojo karo zonos, mūsų santykiai, ko gero, dar niekad nebuvo tokie geri, kokie yra šiandien. Gyvename ir gyvensime kartu, stipriname ir stiprinsime santykius visur, kur tik galime. Tam, kad kitus 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metus pasitiktume dar stipresni tiek viduje, tiek išorėje", — išreiškia bendrą šalies poziciją premjeras.

Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo. Pastarasis, duodamas interviu Lietuvos žiniasklaidai, pareiškė, kad tokius žmones kaip lenkų partijos pirmininkas "reikėtų šaudyti šiaip jau".

Generalinė prokuratūra patikrins, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Tuo tarpu politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus Sputnik Lietuva pasakė, kad griežtas buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pareiškimas apie "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nesugriaus Vilniaus ir Varšuvos santykių, tačiau gali tam tikru mastu juos paveikti.

Tegai:
neapykantos kurstymas, Arūnas Valinskas, Saulius Skvernelis
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

NATO žengia į Juodąją jūrą. Ar aljansas išstums Rusiją Krymo

(atnaujinta 17:10 2020.12.04)
Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi reformoms, tačiau pagrindiniu uždaviniu vis dar išlieka "Rusijos grėsmės" suvaldymas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Džo Baidenui atkeliaujant į Baltuosius rūmus, Šiaurės Atlanto aljansas pradėjo reformas. Dieną prieš tai pasibaigusiame aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai peržiūrėjo pagrindinius organizacijos principus ir pertvarkė jos darbą. Tik pagrindinės problemos liko tos pačios — Rusija ir Kinija. Kaip NATO ketina suvaldyti "Rusijos grėsmę", aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

NATO pritaikymas krizėms

Jensas Stoltenbergas labai atidžiai ruošėsi vaizdo susitikimui su užsienio reikalų ministerijų vadovais. Ministrų susitikimas yra paskutinis prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą metų pradžioje. Iš anksto parengti darbotvarkę ir aptarti sukauptus klausimus reiškia apsidrausti nuo dalyvių nenuspėjamumo. Be to, buvo precedentų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų susitikimo išvakarėse Emanuelis Makronas pasakė, kad "NATO ištiko smegenų mirtis". Tai nustatė diskusijos toną ir sujaukė visus planus. Aljanso nariai varžėsi tarpusavyje, norėdami įrodyti Prancūzijos lyderiui ir vieni kitiems, kad bloko viduje viskas gerai.

Donaldas Trampas išliko pagrindiniu transatlantinio solidarumo skeptiku. Atsakydamas į argumentus apie aljanso svarbą sulaikant Rusiją, Kiniją ir Iraną, JAV prezidentas pirmiausia reikalavo padidinti gynybos įnašus. Kovą su išorės iššūkiais, daugiausia dėl karinio Amerikos potencialo, jis laikė neracionalia.

Džo Baidenas būsimame aukščiausiojo lygio susitikime atstovaus Jungtinėms Valstijoms, o aljanso generalinis sekretorius tikisi grįžti prie buvusio "normalumo". Tuo Stoltenbergas nori pasakyti, kad amerikiečiai dar kartą patvirtins karinio ir politinio aljanso su bloko nariais svarbą.

Kad būtų įtikinama, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą generalinis sekretorius kreipėsi į analitikus, norėdamas išsiaiškinti organizacijos problemas, pateikti būdus, kaip jas išspręsti, ir išdėstyti ateinančių dešimties metų užduotis. Tyrimo darbas buvo įformintas ataskaitoje, kurios pavadinimas buvo "NATO-2030".

Užsienio reikalų ministrai ėmėsi ekspertų skaičiavimų ir jų koregavimo tyrimo. Visi susitikimo dalyviai, įskaitant Prancūziją, pripažino, kad aljansui negresia "smegenų mirtis", tačiau reformos pravers.

"Svarbu pritaikyti gynybos aljansą prie naujos tarptautinės padėties. Krizinėse situacijose NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei tai gresia pagrindinių principų pažeidimu", — rašoma dokumente.

Pagrindinis dalykas, kurį siūlo pataisyti pranešimo autoriai, yra veto teisė: dabar ja vienodai naudojasi visos NATO narės. "Jei vienbalsis balsavimas bus ribotas, įtampa aljanse sumažės", — mano tyrėjai.

Ne visi ministrai sutiko su jų išvadomis, tačiau idėjos buvo pripažintos novatoriškomis.

Ir vėl "Maskvos ranka"

Tačiau dėl išorinių grėsmių visi dalyviai sutiko: Rusija ir Kinija tebėra rimtas iššūkis transatlantiniam saugumui.

"Maskva modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas iš Tolimosios Šiaurės į Siriją ir Libiją. Rusijos buvimas taip pat padidėjo dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių", — sakė Stoltenbergas.

"Kremlius siekia buvusių sovietinių respublikų hegemonijos ir kenkia jų suverenitetui. NATO svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos, į kurią sugrįžo varžymasis su nuolat agresyvia Rusija", — antrino pranešimo autoriai generaliniam sekretoriui.

"Rusijos grėsmės neutralizavimo" darbai jau vykdomi. Norėdamas patvirtinti tai Stoltenbergas pateikė NATO bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina patirties pavyzdį. Abi valstybės dabar yra sustiprinto pajėgumo aljanso partnerės. Tai suponuoja galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir žvalgyba, tačiau nepriartėja prie visiškos narystės bloke.

Siekdamas sulaikyti Rusiją, aljansas ketina išplėsti savo buvimą Juodojoje jūroje — tai yra atsakas į "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą". Išsami informacija kol kas neatskleidžiama.

Rusijos pareigūnai sureagavo. "NATO veiksmai, įskaitant Juodosios jūros regione, žudo ESBO raidę ir dvasią. Atmetamas saugumo nedalomumo principas", — sakė Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Juodosios jūros prioritetai

"Pagrindinis NATO uždavinys yra pasirengti JAV prezidento pasikeitimui. Blokas tikisi, kad Baidenas paskatins konsolidaciją, o Trampo valdymo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau vargu ar naujasis Amerikos lyderis atsisakys viso savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai ir toliau reikalaus, kad visos aljanso narės prisidėtų dviem procentais BVP prie bloko gynybos taupyklės", — sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Politologas mano, kad Baideno atėjimas nepakeis įtampos tarp NATO ir Rusijos. Tačiau atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu.

Kortunovas Juodosios jūros klausimus NATO darbotvarkėje aiškina didėjančia Rusijos įtaka Užkaukazėje: "Karas Kalnų Karabache ir Rusijos taikdarių dislokavimas nebuvo aljanso nepastebėtas. Tai yra teritorijos šalia Juodosios jūros, kurias NATO narės laiko savo interesų zona. Jie Maskvos stiprinimą laiko potencialiu. Iš čia kyla ir pareiškimai apie Juodosios jūros regiono prioritetą".

Tačiau Rusija nėra vienintelis NATO rizikos veiksnys Juodojoje jūroje, įsitikinęs ekspertas. "Jų planai įsitvirtinti Juodosios jūros regione yra skirti ne tiek Maskvai, kiek Ankarai, — mano jis. — Nepaisant narystės bloke, Turkijos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo bendros nuomonės. Redžepas Tajipas Erdoganas turi prieštaravimų su Graikija, Prancūzija, net Vokietija ir JAV. Tačiau NATO nori grąžinti Turkiją į aljansą. Kitas tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą".

Ukraina toliau vykdys NATO Juodosios jūros darbotvarkę. Tuo pačiu metu santykiuose su aljansu pagrindinė tema bus Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimas, sakė ekspertas. "Naujų objektų statybą pusiasalyje Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta Kortunovas.

Atsisveikinti su iliuzijomis

Tbilisis taip pat palaikys NATO dėmesį Juodosios jūros regionui, įsitikinusi Gruzijos viešųjų reikalų universiteto profesorius Tornikė Šarašenidzė. Jis tai paaiškina Rusijos kariuomenės buvimu Pietų Osetijoje.

"Gruzija jau seniai neturi iliuzijų, kad artimiausiu laikotarpiu įstos į NATO. Nepaisant to, ji bando išplėsti bendradarbiavimą su bloku", — pažymi Šarašenidzė.

Jis pripažįsta, kad karas Kalnų Karabache sustiprino Rusijos pozicijas Užkaukazėje. Ir priduria: "Armėnija turi sąjungininkę — Rusiją. Azerbaidžanas turi Turkiją. Tarp šių šalių iš tikrųjų susikūrė karinis aljansas. Gruzija neturi tokio sąjungininko, belieka pasikliauti NATO".

Nepaisant retorikos, nei Gruzija, nei visas Juodosios jūros regionas nėra prioritetinės problemos, sakė ekspertas. Pagrindinis NATO uždavinys dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Ir kitų metų pradžioje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmasis išbandymas.

Tegai:
Juodoji jūra, Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO vadovas įsipareigoja reaguoti į Rusijos karinių pajėgų Kryme padidėjimą
Rusijos grėsmė pakibo virš lenkų svajonės
Vokietija paskelbė apie "dar akivaizdesnę Rusijos grėsmę"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas

(atnaujinta 15:54 2020.12.04)
Lietuvos vadovas pareiškė, jog negali prisiimti atsakomybės už tai, kad šie pretendentai taptų vyriausybės dalimi

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūrą, praneša "TASS" su nuoroda į spaudos konferenciją.

"Tiesiog galėčiau pasakyti tiek, kad aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo", — sakė Lietuvos vadovas.

Nausėda paprašė premjerės pateikti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

"Vėliausiai antradienio rytą pasirašysiu dekretą dėl Vyriausybės formavimo. Ir mes išlaikysime visus terminus", — pabrėžė jis.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sureagavo į Adomaičio kandidatūros atmetimą. Ji pabrėžė, kad dabar "turime aiškumą dėl Vyriausybės sudėties".

"Iki šiol manau, kad Kasparas Adomaitis kandidatūra buvo gera. Jis kalbėjo apie ypatingai svarbius ir požiūrį į susisiekimo politiką keičiančius prioritetus: susisiekimą, kurio centre yra žmogus, o ne institucijos, žaliuosius prioritetus, naująsias technologijas ir atvirus duomenis", — rašė ji Facebook'e.

Politikė pridūrė, kad Adomaitis turėjo jos, partijos ir Šimonytės palaikymą, tačiau sklandžiam darbui reikalingas ir prezidento palaikymas. Ji pažadėjo, kad netrukus bus pristatytas kitas kandidatas.

Evelina Dobrovolska, patvirtinta teisingumo ministrės postui, padėkojo prezidentui už pasitikėjimą ir visiems ją palaikiusiems žmonėms.

"Dėkoju Prezidentui už pasitikėjimą, kad galiu atnešti pokyčius į Teisingumo ministeriją ir prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. <...> Ačiū kiekvienam palaikiusiam mano kandidatūrą tiek viešai, tiek už privačiai siųstas žinutes. Man ypatingai svarbu žinoti, kad asmenys, dirbantys teismų, advokatų, teises mokslų srityje tiki atnešamomis vertybėmis ir vizija", — Facebook'e rašė ji.

Anksčiau Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į šalies ministrės pirmininkės postą. Ji pateikė Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą, tačiau prezidentas teigė, kad ne visi kandidatai bus patvirtinti.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Už Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį
Seime išsigando Kinijos bendrovės dalyvavimo oro uosto vystyme
Mergina su šaliku, archyvinė nuotrauka

Įvardyta liga, kuri trečdaliu sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu

(atnaujinta 12:27 2020.12.05)
Mokslininkai pažymi, kad užsikrėtimo riziką įtakoja ir socialinis veiksnys

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Žmonėms, sergantiems bronchine astma, yra mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu, rodo "ScienceDirect" paskelbti Izraelio mokslininkų tyrimai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Pasak vieno iš darbo autorių, daktaro Eugenijaus Merzono, yra trys hipotezės, paaiškinančios ekspertų išvadas.

Pirma, kvėpavimo takų alergija yra susijusi su reikšmingu angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF2) sumažėjimu, kurį SARS-CoV-2 naudoja kaip įėjimo į ląstelę tašką.

Antra, dauguma astma sergančių žmonių naudoja inhaliacinius kortikosteroidus, kurie gali sumažinti koronaviruso replikaciją.

Mokslininkai pažymi, kad tokių pacientų atveju veikia ir socialinis veiksnys.

"Jie labiau linkę laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, įskaitant kaukių dėvėjimą, socialinio atsiribojimo ir higienos praktiką", — paaiškino Merzonas.

Gydytojai mano, kad tyrimas gali būti naudingas teikiant suasmenintas rekomendacijas pasirinktoms populiacijoms, kurioms jau paplitęs susirgimas.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO įvardijo pagrindines koronaviruso perdavimo žmonėms versijas
Veryga paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pavojų po žiemos atostogų
Merkel perspėja apie trečiąją koronaviruso bangą