Seimo rinkimai

Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje

Paaiškėjo galutiniai Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje rezultatai užsienyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Suskaičiavus rinkėjų balsus pirmąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, užsienyje surinkę 35,25 proc. (iš viso – 24,86 proc.) Po šio turo jie užsitikrino 23 mandatus, praneša vyriausybinė organizacija Globali Lietuva Facebook paskyroje.

Antrojoje vietoje – Laisvės partija, surinkusi 23,69 proc. (iš viso – 9,11 proc., 8 mandatai). Trečiojoje vietoje liko Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis – 7,02 proc. (iš viso – 6,79, 6 mandatai).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 6,07 proc. (iš viso – 17, 43 proc., 16 mandatų). Lietuvos socialdemokratų partija surinko 5,71 proc. balsų(iš viso – 9,25 proc., 8 mandatai) ir liko penkta.

Šeštojoje vietoje – Darbo partija su 4,49 proc. balsų (iš viso – 9,43 proc., 9 mandatai).

Vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), surinkusi 35,87 proc. ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), surinkusi 26,11 proc.

Antrasis turas Lietuvoje vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
užsieniečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia

JAV ir ES sankcijos kelia grėsmę taikai ir saugumui, pareiškė Rusijos atstovas JT

(atnaujinta 12:44 2020.11.26)
Nebenzia JT Saugumo Tarybos posėdyje priminė apie Rusijos prezidento iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Jungtinių Valstijų ir ES įvestos vienašališkos sankcijos kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui bei apsunkina humanitarinę padėtį daugelyje regionų, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia, praneša RIA Novosti

Trečiadienį Rusijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Nigerio, Sent Vinsento ir Grenadinų nuolatinės atstovybės JT surengė neoficialų Saugumo Tarybos posėdį (pagal vadinamąją "Arria formulę") tema "Vienašalės prievartinės priemonės". Nemažai ES šalių atstovų renginio metu pakartojo tezę, kad jų vienašališkos sankcijos nekenkia paprastiems žmonėms ir neturi įtakos humanitarinei situacijai šalyse, kurioms buvo įvestos sankcijos.

"Žinoma, mes atkreipėme dėmesį į mūsų Vakarų kolegų pastabas, kurie teigia, kad jų vyriausybių įvestos priemonės yra jų tarptautinis įsipareigojimas ir nėra nukreiptos prieš paprastus žmones. Kaip matome — nukreiptos. Ir kyla paprastas klausimas: ar šios priemonės prieš žmones yra jūsų tarptautiniai įsipareigojimai?" — pasakė Nebenzia.

"Šie neteisėti apribojimai ir prievartinės priemonės iš JAV ir ES pusės iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pablogina humanitarinę situaciją nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos, Lotynų Amerikoje ir Europoje", — pabrėžė jis.

Nebenzia susitikimo dalyviams priminė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, visų pirma reikalingų prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui.

Putinas, rugsėjį kalbėdamas JT Generalinės asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad Rusijos pasiūlymas įvesti "žaliuosius koridorius" prekybai be karų ir sankcijų, dabar yra ypač aktualus. Nebenzia taip pat nurodė, kad valstybės narės kartu su atitinkamomis JT struktūromis galėtų apsvarstyti Maskvos iniciatyvą stebėti vienašališkų prievartos priemonių pasekmes per JT sistemą.

Tegai:
sankcijos, ES, JAV, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lavrovas paragino Vašingtoną vengti "avantiūrų" Viduriniuose Rytuose
Vokietija įvertino JAV grasinimus dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 11:20 2020.11.26)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija nekelia sau užduočių ieškoti išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika nekelia užduočių būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar klostosi gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tiek veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jam vadovauja, užsakymą. Net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesuvokiamas ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik į tautą orientuotas elitas, kuris rųpinsis visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės interesais, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji rūpinsis žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 27-osios šventės

(atnaujinta 19:31 2020.11.26)
Šią dieną 1995 metais prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui

Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 34 dienos.

Vardadienį švenčia Almanta, Almantas, Girvydė, Maksas, Maksima, Maksimas, Maksimilijonas, Skomantas, Skomantė, Skomina, Skominas, Vergilija,Vergilijus, Virgas, Virgilija, Virgilijus.

1590 metais Karaliaučiuje Jonas Bretkūnas baigė pirmąjį lietuvišką visos Biblijos vertimą. 

1881 — gimė Konstantinas Šakenis, kultūros istorikas, vertėjas, IV Seimo pirmininkas. 

1926 — gimė aktorius Laimonas Noreika.

1944 — gimė žurnalistė, poetė, politinė bei visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė.

1995 — prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui.

1997 — Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas patvirtino Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų ratifikuotas Baltijos ir Europos Sąjungos Asociacijos (Europos) sutartis.

1701 — Švedijoje gimė termometro išradėjas Andersas Celsijus

1895 — mirė prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma.

1895 — Alfredas Bernardas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė Nobelio apdovanojimus.

1910 — Niujorke atsidarė didžiausia pasaulyje Penn traukinių stotis.

1943 — įvyko Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas.

1971 — į Marsą nuskrido pirmasis Žemės pasiuntinys – sovietinis kosminis aparatas "Mars–2".

 1942 — gimė JAV roko žvaigždė Džimis Hendriksas.

Tegai:
kalendorius
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai