Opozicijos eitynės Minske

Baltarusija imasi pataisų. Kas bus pakeista respublikos Konstitucijoje

(atnaujinta 12:19 2020.10.21)
Aleksandro Lukašenkos šalininkai ir oponentai ragina vykdyti konstitucinę reformą, tačiau kelia savas sąlygas. Pats prezidentas yra pasirengęs pakeisti pagrindinį įstatymą, tačiau jo oponentai abejoja, ar jis atsisakys savo įgaliojimų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Kaip gali pasikeisti respublikos Konstitucija ir ką tai duos, rašo RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

"Partizanai" marširuoja

Partizanų prospektas laikomas pagrindine Minsko transporto arterija. Be to, šioje miesto dalyje yra stambios mašinų gamybos įmonės. Būtent šiuo maršrutu Lukašenkos priešininkai surengė eitynes savaitgalį.

Buvo tikimasi, kad darbuotojai prisijungs prie protestų ir streikuos. Ir gatvės pavadinimas yra tinkamas: opozicionieriai dažnai lygina save su partizanais. Jų oficialus tikslas yra "priversti režimą derėtis be tiesioginės konfrontacijos".

"Partizanų maršui" sutrukdė oras. Stiprus vėjas, rudens šaltis pastebimai praretino demonstrantų gretas. Jei rugpjūtį ir rugsėjį į mitingus eidavo iki šimto tūkstančių žmonių, tai dabar jų buvo ne daugiau kaip 15 tūkstančių.

Kitą dieną Nepriklausomybės aikštėje, prie Lenino paminklo, vyko Lukašenkos palaikymo akcijos. Minsko centrinėmis gatvėmis ėjo žmonės su valstybinėmis vėliavomis, ragindami prezidento oponentus netrukdyti viešajai tvarkai.

Asmeninis momentas

Prie protestų intensyvumo silpnėjimo prisidėjo ne tik oras. Lukašenkai pasikalbėjus su žymiais opozicionieriais KGB kardomojo kalinimo centre, respublikoje pradėta kalbėti apie konstitucinę reformą. Politiniai oponentai pradėjo daugmaž aiškiai dėstyti tolesnių veiksmų planą.

Lukašenka pripažino, kad dabar visa valdžia sutelkta prezidento rankose. Jis sutinka, kad tai reikia pakeisti.

"Mes turime šiek tiek autoritarinę viešojo gyvenimo organizavimo sistemą. Tai yra asmeninis aspektas, tačiau turime įsitikinti, kad veikia sistema, kuri nėra susieta su asmenimis, įskaitant Lukašenką", — sakė valstybės vadovas. Ir neatmetė, kad po konstitucinės reformos vyks išankstiniai parlamento ir prezidento rinkimai.

Tikimasi, kad naujoji Konstitucija išplės vyriausybės ir parlamento įgaliojimus. Tai galbūt leis įvykti neskausmingam valdžios perdavimui.


Tačiau Lukašenka aštriai kritikuoja opozicijos siūlymą grąžinti 1994 metų Konstituciją, kurioje lemiamas žodis svarbiausiais valstybės struktūros klausimais priklausė parlamentui. 1996 metais referendumas atėmė iš įstatymų leidėjo daugelį šiame dokumente numatytų funkcijų.
Dėl rinkimų reformos nėra aiškumo, nors Lukašenka mano, kad tai būtina.

Apie požiūrį į reformą

Baltarusijos valdžios institucijos jau pateikė pagrindinio įstatymo projektą svarstyti Rusijai ir ESBO. Šį dokumentą parengė Konstitucinis Teismas.
Maskva palaikė Minsko pasirengimą reformoms. Vladimiras Putinas reformos idėją pavadino "savalaike ir tikslinga". Tačiau Lukašenka padarė pertrauką. Jo oponentai pirmiausia reikalavo paleisti įkalintus opozicionierius.

Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Гунеев

Po pokalbio su Lukašenka ikiteisminio tyrimo sulaikymo centre namų areštas buvo skirtas trims posėdžio dalyviams: IT bendrovės "PandaDoc" direktoriui Dmitrijui Rabcevičiui, advokatui Iljai Salejui ir verslininkui Jurijui Voskresenskiui. Kiek vėliau ta pati kardomoji priemonė buvo pritaikyta politiniam strategui Vitalijui Škliarovui.

Tačiau valdžia ir opozicija vis dar neveda tiesioginių derybų dėl reformos. Nors taip ir netapę kandidatais į prezidentus Viktoras Babarika, Valerijus Cepkala ir Sergejus Tichanovskis pasisakė už pagrindinio įstatymo pakeitimą dar pavasarį.

Superprezidentinė Baltarusija

RIA Novosti kalbinti ekspertai mano, kad reikėtų pradėti aiškiai apibrėžti valdžios padalijimo principą.

"Pagal dabartinės Konstitucijos 137 straipsnį prezidento dekretai ir įsakai turi didesnę teisinę galią nei įstatymai. Virš prezidento dekreto yra tik Konstitucija. Pasirodo, kad dabar Lukašenka turi ne tik vykdomąją, bet ir įstatymų leidžiamąją valdžią. Tuo tarpu nėra aiškaus prezidento kadencijų skaičiaus apibrėžimo." — aiškina RIA Novosti Minsko politinių tyrimų instituto "Politinė sfera" direktorius Andrejus Kazakevičius.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į per didelius valstybės vadovo įgaliojimus formuojant vykdomąją valdžią. Reforma kai kurias iš šių funkcijų turėtų perduoti parlamentui, sakė jis.

"Pavyzdžiui, ministro pirmininko kandidatūra turi būti derinama su parlamentu. Tačiau prezidentas asmeniškai skiria visus vicepremjerus ir  ministrus. Regionų lyderius renkasi pats Lukašenka. Netgi žemesnio lygio personalas priklauso nuo jo", — aiškina Kazakevičius.

Jo nuomone, reikėtų reformuoti ir teismų sistemą.

Vyriausybės rūmai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Виктор Толочко

"Visų teisėjų skyrimas yra Lukašenkos rankose. Kandidatūrų derinimas su Aukščiausiuoju Teismu ir Respublikos Taryba — aukščiausiomis parlamento kolegijomis — tapo formalumu. Būtina išplėsti parlamento teises šiuo klausimu. Buvo pateiktos prisiekusiųjų teismo idėjos, tačiau jos visos pakibo ore", — sako Kazakevičius.

Naujojoje Konstitucijoje taip pat svarbu apibrėžti įstatymų leidybą.

"Praktika parodė, kad vieningai Baltarusijai nereikia dviejų rūmų parlamento. Respublikos Taryba neatlieka jokių rimtų funkcijų. Vienų rūmų parlamentas būtų veiksmingesnis", — sakė ekspertas.

Pagrindinio įstatymo pakeitimo komisija buvo sukurta pernai, gerokai prieš prezidento rinkimus. Tačiau jos darbo rezultatai nėra žinomi, patikslina agentūros pašnekovas.

Lukašenkos klaidos

Politologas, žurnalo "Nacionalinės strategijos problemos" vyriausiasis redaktorius Aždaras Kurtovas interviu RIA Novosti atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios privertė NVS šalis peržiūrėti pagrindinį įstatymą.

"Gruzijoje, Moldovoje, Kirgizijoje, iš dalies Armėnijoje, pasikeitus valdžiai vyriausybės forma buvo pakoreguota iš prezidentinės respublikos į parlamentinę. Tačiau įstatymų leidybos sistemos stiprėjimas neatvedė prie demokratijos ir tvarkos. Priešingai, tai virto perversmais", — pažymi Kurtovas. 

Jis sutinka, kad Baltarusijai reikia konstitucinės reformos. Tačiau, jo nuomone, dabartinė pagrindinio įstatymo redakcija galėtų būti veiksminga.

"Jei Baltarusijos lyderis leistų atsirasti naujoms politinėms partijoms, susilpnintų rinkimų kontrolę, krizės būtų buvę galima išvengti. Lukašenkos kritikai šiuos klausimus kėlė jau seniai, tačiau valdžia liko kurčia", — pabrėžia Kurtovas.

Nepaisant siūlomų pataisų, reformai reikalingas dialogas visoje šalyje — tai nurodo visi ekspertai. Ir jei tai vis dėlto prasidės artimiausioje ateityje, teigiamas rezultatas, tinkantis visiems, yra visiškai įmanomas.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Konstitucija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (507)
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
COVID-19 testas

COVID-19 Lietuvoje: šalyje registruota dar 11 mirčių

(atnaujinta 11:35 2020.11.29)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Šią savaitę ji buvo pratęsta iki gruodžio 17 dienos imtinai

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1976 koronavirusinės infekcijos atvejai, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Nuo pandemijos pradžios nustatytų atvejų skaičius siekia 60 193. Tuo tarpu serga 45 355 žmonės, 13 120 pasveiko, 491 pacientas mirė. 451 iš jų registruoti Kauno, 404 Vilniaus, 291 Šiaulių, 281 Klaipėdos, 160 Panevėžio, 142 Telšių apskrityse.

Dar 75 infekcijos atvejai patvirtinti Tauragės, 59 Marijampolės, 52 Utenos ir 49 Alytaus apskrityse. 12 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Šiuo metu atlikta 1052 atvejų epidemiologinė diagnostika atlikta, likusių — atliekama šiandien.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios šiuo metu registruoti 158.

Lietuvoje — dar 11 mirties nuo COVID-19 atvejų

NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 11 mirties nuo koronaviruso atvejų, asmenys turėjo gretutinių susirgimų. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 491 gyvybę.

4 mirties atvejai registruoti Vilniaus apskrityje. Asmenys priklausė 50-59, 70-79 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.

3 mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 70-79 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.

2 mirties atvejai registruoti Panevėžio apskrityje. Asmenys priklausė 70-79 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.

Alytaus apskrityje registruotas 1 mirties atvejis. Asmuo priklausė 80-89-erių metų amžiaus grupei.

Taip pat 1 mirties atvejis registruotas Marijampolės apskrityje. Asmuo priklausė 70-79-erių metų amžiaus grupei.

Be to, vakarykštę parą registruoti 7 mirties atvejai (3 Kauno, po 1 — Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolė, Panevėžio apskrityse), kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.

Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose

Šeštadienį registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiu Varėnos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kur per savaitę iš viso registruoti 25 susiję infekcijos atvejai.

Taip pat praėjusią parą patvirtini dar 7 koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiu Kauno rajone esančiuose Ramučių globos namuose. Iš viso per pastarąsias kelias dienas čia registruota 15 COVID-19 ligos atvejų.

Be to, praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur iš viso registruota 12 infekcijos atvejų, įmonėje "Šiaulių vandenys", kur iš viso registruota 18 infekcijos atvejų, taip pat Šiaulių "Dermės" mokykloje, kur šiuo metu patvirtinti 24 su protrūkiu siejami infekcijos atvejai.

Praėjusią parą taip pat fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Kazlų Rūdos socialinės paramos centro padaliniuose, Pasvalio socialinių paslaugų centre, Biržų, Tauragės, Šilalės, Raseinių ligoninėse.

Taip pat vakarykštę parą registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Brigados generolo M. Pečiulionio artilerijos batalione Šilalės rajone. Be to, ir toliau fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiu Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, kur iš viso registruoti 56 infekcijos atvejai. Taip pat tęsiasi ir protrūkis Marijampolės pataisos namuose, kur iš viso registruoti 32 koronavirusinės infekcijos atvejai.

Taip pat praėjusią parą fiksuoti 2 atvejai, kai infekcija patvirtinta Radviliškio rajone audines auginančioje bendrovėje dirbantiems asmenims. Šiuo metu epidemiologinis tyrimas tęsiamas, kol kas nėra nustatyta sąsajų tarp šių asmenų susirgimų. NVSC nurodymu bus profilaktiškai testuojami bendrovės darbuotojai.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 172.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Šią savaitę ji buvo pratęsta iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 62,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,4 mln. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kaip reaguoti į COVID-19 protrūkį audinių fermoje Lietuvoje
Kalėdiniu laikotarpiu Lietuvoje nusimato daugiau skrydžių ir krypčių
Startuoja portalas vaikams ir tėvams "Katantinas.lt"