Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika

(atnaujinta 13:01 2020.10.21)
LLRA-KŠS atstovas Valinsko pareiškimą pavadino skandalinga neapykantos kalba, nukreipta prieš Lietuvos lenkus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau — žmonių gyvybei ir sveikatai, sakė Česlavas Olševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentaras piktinasi, kad žiniasklaida ir Lietuvos valdovai ilgai tylėjo po buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko išpuolio prieš lenkų partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pačią partiją. Interviu lietuviškam portalui, kalbėdamas apie lenkus ir Valdemarą Tomaševskį, jis pareiškė, kad "tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo".

Olševskis Valinsko pareiškimą pavadino neapykantos nacionaliniu pagrindu ir ksenofobijos aktu, kuriam nėra vietos viešojoje erdvėje. Kaip pabrėžė parlamentaras, žurnalistas, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai ir žiniasklaida turėjo tai nedelsiant pasmerkti, o prokuratūra ir teisėsaugos institucijos, Seimo vadovybė ir prezidentas turėjo nedelsiant reaguoti.

"Valinsko veiksmai — daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir prokurorų įvertintas, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu ir perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti", — sakė jis.

Deja, anot Olševskio, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Jo teigimu, tai yra žmonių, susijusių su Vytauto Landsbergio aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa — dar 2007 metais, prieš savivaldos rinkimus, Landsbergis kvietė kovai prieš lenkus, kad "pasiekti istorinę pergalę prieš lenkus Vilniaus krašte".

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ir žurnalisto Andriaus Tapino, kuris anksčiau buvo kaltinamas žurnalistinės etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais, veiklą, nes, LLRA-KŠS manymu, jo kampanija buvo nukreipta prieš lenkų partiją.

Olševskis palygino Valinsko pareiškimą su "jaunojo Hitlerio kalba" ir ragino neleisti istorijai pasikartoti. Jis priminė, kad už neapykantos kurstymą yra baudžiama.

"Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš A. Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje", — sako parlamentaras.

Kaip pridūrė politikas, svarbus ne tik teisinis tokių veiksmų įvertinimas, bet ir pasmerkimas visuomenėje. Tačiau Seimas ir  komitetai tyli.

"Raginame: konservatorių ir liberalų partijų, kurių nariai yra dažnai tokios neleistinos Valinsko ir Tapino retorikos rėmėjai, nedelsiant pažaboti tautinės neapykantos kurstymą Lietuvoje. Reikalaujame, kad susikompromitavę Tapinas ir Valinskas būtų nušalinti nuo visuotinio eterio Lietuvos valstybinėje televizijoje", — sako Olševskis.

Anksčiau Tomaševskis pateikė skundą dėl Valinsko pasisakymų Generalinei prokuratūrai. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) atsidūrė valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, kurios įveikė penkių procentų barjerą. LLRA-KŠS nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pats Olševskis pirmajame ture laimėjo Medininkų vienmandatėje apygardoje.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Adolfas Hitleris, Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
Baltarusija

Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus

(atnaujinta 16:54 2021.04.20)
Vakarams reikia savų įtakos agentų Baltarusijoje, todėl ištrauks iš ten tik tuos, kas yra persekiojami, mano ekspertas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Masinio išvykimo iš Baltarusijos nebus, nes paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Ministerijos duomenimis, 376 iš jų jau atvyko į Lietuvą, o dar 133 asmenys pasiprašė prieglobsčio.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo "režimo ir represijų ar persekiojamiems" Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Uralovas pareiškė, jog už Vilniaus stovi vyresni partneriai — Londonas ir Vašingtonas, kuriems reikalingi savi įtakos agentai Baltarusijoje.

"Ištrauks tik tuos, kuriems jau visai blogai, ir kurie ten visai "išsidavė", kaip sakoma, yra persekiojami ir pan. Todėl masinio išvykimo nebus, nes dauguma "pritilo", nusėdo ant dugno ir toliau yra Baltarusijos viduje, beje, jų valdžios sistemoje", — pareiškė jis.

Pasak jo, paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis.

"Kažkas pasirenka Lenkiją, mažiau — Lietuvą, kažkas — Rusiją. Ir iš tiesų visi laukia koronaviruso apribojimų panaikinimo, kad galėtų išvykti dirbti, niekaip ne dėl emigracijos, nes visi, kurie norėjo išvykti ilgam, jau išvažiavo", — apibendrino jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, baltarusis, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Baltarusija pareiškė apie "visos paros" Vakarų pratybas prie savo sienų
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM vadovui į žodžius apie "terorizmą"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad Lietuvos politikų bandymai pakabinti etiketę byloja apie piktavališką ketinimą iš jų pusės

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuris, kalbėdamas apie situaciją Čekijoje, pasisakė apie terorizmą.

"Kai kurių Lietuvos politikų bandymai pakabinti mūsų šaliai "terorizmą remiančios valstybės" etiketę rodo tik tai, kad jų elgesį lemia piktavališkas ketinimas, besiribojantis su labiausiai įžūlia klasta, arba jų visišką nekompetentingumą", — sakoma diplomatinės atstovybės pranešime Twitter.

Ambasada priminė, kad Rusija pati patyrė terorizmo veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ji tebėra ta valstybė, kuri yra "pasaulinės kovos su šiuo XXI amžiaus maru priešakyje".

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis, Rusijos ambasada, Rusija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
JAV ambasadorius Rusijoje išvyks konsultuotis į Vašingtoną
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)