NATO laivai Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos

(atnaujinta 20:03 2020.10.21)
Bet kokiu atveju, tai yra Vašingtono provokacija, kurią jis daro susiklosčius jam labai palankiai politinei situacijai, sako karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Jungtinės Valstijos svarsto galimybę išlaikyti mechanizuotąją brigadą šalia Rusijos Federacijos sienų ne rotacijos principu, bet nuolat, sakė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis. Tai 2-oji kavalerijos brigada.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad JAV naudojasi patogiu momentu, kol Europoje suirutė.

"Dabar jiems patogiausia perskirstyti savo karius arčiau Rusijos ir Baltarusijos sienų, kol Europoje kilęs sąmyšis dėl to, kas vyksta Baltarusijoje. Apskritai, tai yra nerimą kelianti situacija, bet kodėl tada nutylėti, kai amerikiečiai vis tiek padidins savo buvimą palei buvusias tarybines sienas. Jie tiesiog naudojasi šiuo momentu. Tai labai naudinga šioje politinėje situacijoje. Pavojaus laipsnis yra tas, kad tai bet kokiu atveju yra provokuojami veiksmai", — sakė ekspertas.

Liepos mėnesį pranešta apie dalies amerikiečių kariuomenės išvedimą iš Vokietijos ir dislokavimą kitose Europos šalyse. Pentagonas minėjo diskusijas apie šių dalinių dislokavimą toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos generalinis štabas skundėsi dėl uždarų NATO ir JAV karinių pratybų pobūdžio
Konservatoriai reikalauja, kad vyriausybė sudarytų sąlygas JAV karių buvimui Lietuvoje
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
"Jie patys to nesitikėjo": kas darosi JAV kariniam jūrų laivynui
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja paragino JAV Senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui

(atnaujinta 00:55 2020.12.06)
Tichanovskaja padėkojo už dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino JAV Senatą skubiai patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėsti JAV prezidento įgaliojimai įvesti sankcijas Baltarusijai.

"Mums reikia daugiau pagalbos iš JAV net ir šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu. Aš raginu JAV Senatą nedelsiant priimti įstatymo projektą dėl "Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto" (Belarus Democracy, Human Rights, and Sovereignty Act)", — Tichanovskaja parašė straipsnyje, paskelbtame "The Washington Post".

Tichanovskaja padėkojo ES ir JAV už "aktyvią moralinę ir techninę paramą" ir "dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas".

Lapkričio mėnesį JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam JAV prezidentą apriboti Baltarusijos rinkimų komiteto narių ir pareigūnų, laikomų Amerikoje atsakingais už spaudimą žiniasklaidai, atvykimą. Kaip rašoma Kongreso svetainėje, įstatymo projektas taip pat išplečia pagalbos Baltarusijai galimybes ir apima pagalbą "kovojant su interneto cenzūra", paramą moterims ir politiniams pabėgėliams.

Jei jis bus patvirtintas, JAV prezidentas galės užblokuoti bet kurios užsienio valstybės piliečio, kuris yra Baltarusijos VRK narys, vyriausybės pareigūno, atsakingo už veiksmus prieš nepriklausomą žiniasklaidą, Sąjunginės valstybės pareigūno ar Rusijos fizinio asmens, aktyviai dalyvavusio veiksmuose prieš žiniasklaidą, vizą. 

Anksčiau Baltarusijos opozicijos atstovai, kurie nesutiko su prezidento rinkimų rezultatais, paskelbė apie Koordinacinės tarybos sukūrimą. Opozicija mano, kad buvusi kandidatė Svetlana Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja surengti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, oficialiais valstybės CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją
Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Tichanovskaja teigė esanti pasirengusi pereinamuoju laikotarpiu vadovauti Baltarusijai
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Baltarusijos vadovybę "liautis pažeidinėti žmogaus tieses"

(atnaujinta 16:06 2020.12.05)
Linkevičius dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nuotolinėje sesijoje pasisakęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius paragino tarptautinę bendruomenę ir toliau visapusiškai dalyvauti sprendžiant rimtus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusioje, praneša Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos tarnyba.

"Nors rugsėjo mėnesį vykusioje JT Žmogus teisių tarybos 45-oje sesijoje buvo išreikštas tarptautinės bendruomenės susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje,  smurtas prieš taikius demonstrantus, žurnalistų sulaikymai, neteisėti įkalinimai, kankinimai, priverstiniai žmonių dingimai, represijos prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę  tapo dar žiauresni", — sakė Linkevičius.

Lietuva dar kartą pareikalavo, kad Baltarusija "liautųsi pažeidinėjus žmogaus tieses, atliktų skubius, išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl Romano Bondarenko nužudymo ir kitų su protestais susijusių baltarusių civilių mirčių, o kaltus asmenis patrauktų atsakomybėn".

Baltarusijos vadovybė buvo dar kartą paraginta žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT institucijomis.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais šalies CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų Aleksandras Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką.

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Linas Linkevičius, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lietuvoje patvirtintos nemokamos vizos baltarusiams
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 01:22 2020.12.06)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metais pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metų naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienį šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai