Prezidentas Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture

(atnaujinta 12:06 2020.10.22)
Šalies vadovas ir pirmoji ponia balsavo Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį iš anksto balsavo antrajame Seimo rinkimų ture.

Prezidentas kartu su pirmąja ponia Diana iš anksto balsavo sostinės Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte.

"Ateikite balsuoti. Ateikite išsirinkti savo valdžią. Ne kitų išrinktą valdžią, kurią paskui reikės kritikuoti, arba sakysime, kad tai — ne mano valdžia, — prezidentą cituoja TASS. — Kad ir dideli, ir maži miestai, ir kaimai, žmonės visuose Lietuvos miestuose, rodykite pilietinę iniciatyvą. Yra iš ko pasirinkti, ir tikrai mes galime kurti Lietuvą".
Президент Литвы Гитанас Науседа с женой Дианой Науседене досрочно проголосовали на втором туре выборов в Сейм
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą šalies vadovas balsavo pagrindinę rinkimų dieną — spalio 11-ąją. Tada jis teigė balsavęs už politinių jėgų vienybę vardan visuomenės gerovės.

Ketvirtadienis — paskutinė išankstinio balsavimo Seimo rinkimų antrajame ture diena. Balsavimo apylinkės dirba nuo 7:00 iki 20:00.

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia

JAV ir ES sankcijos kelia grėsmę taikai ir saugumui, pareiškė Rusijos atstovas JT

(atnaujinta 12:44 2020.11.26)
Nebenzia JT Saugumo Tarybos posėdyje priminė apie Rusijos prezidento iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Jungtinių Valstijų ir ES įvestos vienašališkos sankcijos kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui bei apsunkina humanitarinę padėtį daugelyje regionų, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia, praneša RIA Novosti

Trečiadienį Rusijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Nigerio, Sent Vinsento ir Grenadinų nuolatinės atstovybės JT surengė neoficialų Saugumo Tarybos posėdį (pagal vadinamąją "Arria formulę") tema "Vienašalės prievartinės priemonės". Nemažai ES šalių atstovų renginio metu pakartojo tezę, kad jų vienašališkos sankcijos nekenkia paprastiems žmonėms ir neturi įtakos humanitarinei situacijai šalyse, kurioms buvo įvestos sankcijos.

"Žinoma, mes atkreipėme dėmesį į mūsų Vakarų kolegų pastabas, kurie teigia, kad jų vyriausybių įvestos priemonės yra jų tarptautinis įsipareigojimas ir nėra nukreiptos prieš paprastus žmones. Kaip matome — nukreiptos. Ir kyla paprastas klausimas: ar šios priemonės prieš žmones yra jūsų tarptautiniai įsipareigojimai?" — pasakė Nebenzia.

"Šie neteisėti apribojimai ir prievartinės priemonės iš JAV ir ES pusės iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pablogina humanitarinę situaciją nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos, Lotynų Amerikoje ir Europoje", — pabrėžė jis.

Nebenzia susitikimo dalyviams priminė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, visų pirma reikalingų prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui.

Putinas, rugsėjį kalbėdamas JT Generalinės asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad Rusijos pasiūlymas įvesti "žaliuosius koridorius" prekybai be karų ir sankcijų, dabar yra ypač aktualus. Nebenzia taip pat nurodė, kad valstybės narės kartu su atitinkamomis JT struktūromis galėtų apsvarstyti Maskvos iniciatyvą stebėti vienašališkų prievartos priemonių pasekmes per JT sistemą.

Tegai:
sankcijos, ES, JAV, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lavrovas paragino Vašingtoną vengti "avantiūrų" Viduriniuose Rytuose
Vokietija įvertino JAV grasinimus dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 11:20 2020.11.26)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija nekelia sau užduočių ieškoti išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika nekelia užduočių būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar klostosi gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tiek veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jam vadovauja, užsakymą. Net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesuvokiamas ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik į tautą orientuotas elitas, kuris rųpinsis visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės interesais, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji rūpinsis žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas

"Sputnik Lietuva" pasiteiravo vilniečių, ar jie bijo koronaviruso

(atnaujinta 14:16 2020.11.26)
Atsižvelgiant į vis didėjančių naujų koronaviruso atvejų skaičių, valdžia imasi gyvenimo veiklos apribojimo priemonių, tačiau, ar tai gąsdina gyventojus? Sputnik Lietuva paklausė Vilniaus gyventojų, kaip jie apsisaugo ir ar labai bijo užsikrėsti

Lietuvoje toliau didėja sergamumas koronavirusu. COVID-19 atvejų skaičius jau viršija 53 tūkst. "Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar jie bijo šio klastingo viruso.

Kai kurie respondentai atsakė, kad viruso nereikia bijoti, nes tai paprastas virusas, tačiau jam skiriama per daug dėmesio. Be to, yra apsaugos priemonių, laikomasi higienos reikalavimų, visuomenė informuojama.

"Na nežinau, aš tai asmeniškai — nebijau, nors ir rizikos grupei esu", — sakė moteris.

Kiti respondentai, priešingai, pripažino, kad bijo koronaviruso. Vienas vyras prisipažino, kad nuo pirmosios bangos pradžios Lietuvoje neturėjo nė vieno pažįstamo sergančio žmogaus. 

"Nu aš manau, kai kurie bijo, jo kai kurie — gal biški ir neatsakingai elgiasi. Čia bendrai negalima pasakyti. Manau, kad yra tokių, kurie gal biški perdėtai bijo, bet yra ir tokių, kurie tikrai galėtų biški apie kitus pagalvoti kai kuriais atvejai", — atsakė vyras.

Tuo tarpu kitas vyras pasakė, kad jau persirgo koronavirusu ir, nors sirgo lengva forma, jau mėnesį jaučiasi labai blogai. 

"Prasirgau lengvai, taip kad bijokit kiti, čia iš tikrųjų yra rimtas dalykas", — sakė vyras.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje atvejų skaičius pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės. Karantinas pratęstas iki gruodžio 17 dienos, tačiau jau dabar aišku, kad Kalėdinės šventės šiemet vyks kitaip, teks atsisakyti įprastų šventinių linksmybių.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas, Lietuva, Vilnius, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 2,1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų
NVSC nenuspręs už Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga