Teismas grąžino Paleckiui asmens tapatybės kortelę

(atnaujinta 14:36 2020.10.22)
Teismo sprendimu, Algirdui Paleckiui grąžinta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasas ir toliau lieka paimtas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam "Socialistinio liaudies fronto" lyderiui Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę — dokumentų paėmimą — ir grąžino jam asmens tapatybės kortelę, praneša teismo spaudos tarnyba.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Algirdas Paleckis pateikė prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų — asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose, negali balsuoti rinkimuose. Kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti. 

"Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, jog kardomosios priemonės — dviejų dokumentų paėmimo taikymas anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės — intensyvi priežiūra ir 50 000 eurų užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus", — teigiama teismo pranešime.

Teismas nutarė pakeisti Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 metų balandžio 6 dieną nutartimi paskirtą kardomąją priemonę — dokumentų, t. y. paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą — ir jam grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės — dokumentų paėmimo — dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.

Альгирдас Палецкис
Фото: из личного архива Альгирдаса Палецкиса

Spalio pradžioje Šiaulių apygardos teismas pratęsė Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę — intensyvią priežiūrą — dar trims mėnesiams. Paleckis įpareigotas nuo 21 val. iki 06 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas išaiškino kaltinamajam, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kiti teismo posėdžiai vyks lapkričio 24, gruodžio 8, 15, 2021 metų sausio 5, 26, vasario 9, 23 kovo 16 dienomis.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
teismas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (59)
Dar šia tema
Ispanijos pilietis savo išsiuntimą iš Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika
Žvalgybai atriš rankas? O kaipgi žmogaus teisės?
Paleckiui sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos
Teismas trims mėnesiams pratęsė Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą
 COVID-19 testai, archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkė ragina įteisinti greituosius COVID-19 antigenų testus

(atnaujinta 18:07 2020.11.23)
Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie testaoži ne tik patogūs, bet ir beveik tris kartus pigesni, nei naudojami dabar

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kreipėsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą ir imtis priemonių, kad Lietuvoje būtų įteisinti greitieji COVID-19 antigenų testai.

"Jie ne tik patogūs, nes pateikia atsakymą per keliolika minučių, bet ir beveik tris kartus pigesni, nei naudojami dabar", – rašo Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook.

Seimo pirmininkė taip viliasi, kad SAM netrukus pateiks asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis Seime sąlygas, kurių laikymasis užtikrintų saugų ir nepertraukiamą Seimo darbą šiuo svarbiu valstybei periodu.   

Ji taip pat sukritikavo Verygos norą parlamente darbus stabdyti dviem savaitėms. Pasak Seimo pirmininkės, nutraukti politikų darbą ilgesniam laikui nebūtų geriausia išeitis, nes laukia svarbių projektų priėmimas, Vyriausybės kaita.

"Taip, šiandien priėmėme sprendimą daryti pertrauką nuo trečiadienio iki kitos savaitės ketvirtadienio tam, kad pasiruoštume pilnaverčiam bei saugiam Seimo darbui ir užtikrintume, kad į Seimą susirinkę parlamentarai būtų neužsikrėtę, turėtų galimybę testuotis. Seimo darbotvarkėje yra daug neatidėliotinų klausimų. Pradedant kitų metų biudžetu, Vyriausybių kaita bei, kas ypatingai svarbu – kova su koronavirusu. Jis šiandien jau, deja, ranka pasiekiamas kiekvienam dėl laiku nesiimtų priemonių“, – rašo Čmilytė-Nielsen.

Seimo valdyba pirmadienį nusprendė atšaukti du parlamento posėdžius ir įvedė papildomų apribojimų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime. Seimo pirmininkės siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

Be to, pirmadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pranešė, kad dėl kontaktų su sergančiu koronavirusu asmeniu izoliuojasi visi jos nariai.

Tegai:
COVID-19, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo
COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai
Dėl COVID-19 atšauktas Lietuvos kariuomenės dienai skirtas karinis paradas
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, archyvinė nuotrauka

Visa Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija izoliavosi dėl COVID-19

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Liberalų frakcijos nariai gavo NVSC pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo izoliuotis

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pirmadienį pranešė, kad dėl kontaktų su sergančiu koronavirusu asmeniu izoliuojasi visi jos nariai.  Apie tai praneša leidinys "Ekspress nedelia".

Savaitgalį frakcijos nariai gavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo izoliuotis. Laikydamasi šių nurodymų Liberalų sąjūdžio frakcija kol kas dirbs nuotoliniu būdu, praneša frakcija.

Kaip pasakoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, pirmadienį frakcijos nariai norėjo atlikti testus ir, jeigu jie visi būtų neigiami, vertinti galimybes grįžti dirbti į Seimo rūmus, tačiau leidimo testuotis parlamentarai negavo.

"Nuolatinis testavimasis padėtų parodyti realesnę grėsmę, tačiau, deja, mums papildomai testuotis Seimo rūmuose neleista. Savaitgalį mobiliuosiuose punktuose testavomės aš ir kolega Ričardas Juška. Jo testas ir dar kartą buvo neigiamas, aš atsakymo dar laukiu", – sakė politikas.

Praėjusią savaitę nustačius koronavirusą liberalui Jonui Varkaliui testavosi visi 13 Liberalų sąjūdžio parlamentarų. Po testų COVID-19 nustatyta ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei buvusiam Seimo vadovui, liberalų frakcijos nariui Viktorui Pranckiečiui.

Pirmadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad dėl susidariusios koronaviruso situacijos Seimo valdyba nusprendė padaryti pauzę Seimo darbe. Pertrauka tęstis nuo trečiadienio iki gruodžio 3 dienos. Bus imamasi ir kitų ribojimų, pavyzdžiui, bus ribojami susitikimai Seimo rūmuose, bus įvedami pakeitimai Seimo posėdžių salėje, laikinai bus atsisakoma laisvalaikio zonų naudojimo.

Tegai:
Liberalų sąjūdis, Seimas, Seimo nariai, COVID-19
Dar šia tema
Skvernelis žada imtis opozicijos lyderystės Seime
Karbauskis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato
Lietuvos valdžios sistema funkcionuos, kol bus komfortiška atskiram jos nariui
Naujoji liberalkonservatorių vyriausybė — ko ji sieks Lietuvai?
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai