Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas

Grubliauskas paragino atlikti pilietinę pareigą balsuoti Seimo rinkimuose

(atnaujinta 12:35 2020.10.25)
Klaipėdos meras Lietuvos Konstitucijos dienos proga paragino dalyvauti valstybės kūrimo ir jos stiprinimo procese

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, minint Lietuvos Konstitucijos dieną, paragino šalies gyventojus atlikti Lietuvos piliečio prievolę balsuoti, renkant Seimą, Tautos atstovybę artimiausiems ketveriems metams.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje pridėjęs nuotrauką, kur jis sako kalbą, padėjęs ranką ant Konstitucijos.

"Pabandžiau prisiminti ir suskaičiavau, kad jau penkis kartus, padėjęs ranką ant LR Konstitucijos prisiekiau Lietuvos Respublikai ir tai — Šventas jausmas. Šiandien kiekvienas mūsų, tarsi padėjęs ranką ant LR Konstitucijos atlikite pilietinę pareigą, taip tiesiogiai prisidėdami ir dalyvaudami mūsų valstybės kūrimo ir jos stiprinimo procese", — parašė Grubliauskas.

Taip pat Klaipėdos meras pažymėjo, jog kas ir ką konkrečiai šiuose rinkimuose pasirinks, tai jau tos pačios LR Konstitucijos garantuota ir užtikrinta laisvo žmogaus pasirinkimo teisė.

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą >>

Seimo rinkimų antrasis turas prasidėjo spalio 25 dieną, 7:00. Atiduoti savo balsą atvykti į rinkimų apylinkę pagal registracijos vietą galima iki 20:00. Su savimi reikia turėti pasą ir rašiklį, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones.

Tegai:
Klaipėda, Seimas, Seimo rinkimai, Vytautas Grubliauskas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 18:10 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį , nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Protestai Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje sulaikyti du protestų finansavimu įtariami asmenys

(atnaujinta 16:31 2021.01.15)
Pranešama, kad padalinių, kovojančių su ekonominiais nusikaltimais, darbuotojai, siekdami sukurti neteisėtų masinių renginių Baltarusijos Respublikoje finansavimo kanalus, susekė du individualius verslininkus — Minsko gyventojus

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai sulaikė du verslininkus, įtariamus protestų šalyje finansavimu, slėptuvėse rasta daugiau nei 100 tūkstančių dolerių ir eurų, penktadienį pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

"Sulaikyti įtariamieji dėl protestų veiklos finansavimo", — ministerijos "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Jame sakoma, kad "padalinių, kovojančių su ekonominiais nusikaltimais, darbuotojai, siekdami sukurti neteisėtų masinių renginių Baltarusijos Respublikoje finansavimo kanalus, susekė du individualius verslininkus — Minsko gyventojus, jie buvo sulaikyti sausio 12 dieną. Teisėsaugos pareigūnų teigimu, "lėšų šiems tikslams skyrė BYHELP fondas". Geolokacijos koordinatėmis rastose slėptuvėse liko daugiau nei 100 tūkstančių JAV dolerių ir eurų", — sakoma pranešime.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos, be kita ko, saugumo pajėgos slopino specialiomis priemonėmis. Protesto akcijos tebevyksta. Teisėsaugos pareigūnai sako apie protestų radikalėjimą Baltarusijoje, jų dalyvių skaičiaus sumažėjimą ir veiksmų judėjimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Bumerango efektas: prieš Baltarusiją nukreipta politika atsiliepė Lietuvos piliečiams
Baltarusijos opozicijos prašymu Lietuva gali pervadinti Baltarusiją
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Dainininkas Michailas Šufutinskis

URM svarsto dėl galimybės uždrausti Kirkorovui ir Šufutinskiui įvažiuoti į šalį

(atnaujinta 17:04 2021.01.15)
Neseniai respublikos pasipiktino tuo, kad už Rusijos atlikėjų koncertų atšaukimą šalyje organizatoriams buvo paskirta kompensacija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ėmė svarstyti galimybę uždrausti Rusijos atlikėjams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui patekti į šalį, praneša "TASS" su nuoroda į ministerijos vadovą Gabrielių Landsbergį.

Dainininkas Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Ministras teigė, kad Užsienio reikalų ministerijoje buvo suformuota darbo grupė šia tema. Planuojama, kad bus įvertintos teisinės galimybės uždrausti atvykti šiems ir kitiems atlikėjams, "skleidžiantiems Rusijos propagandą".

Landsbergis tvirtina, kad Lietuva, kaip teisinė valstybė, priimdama tokius sprendimus turėtų vadovautis teisiniais instrumentais.

"Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai", — sakė jis.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Žurnalistas Andrius Tapinas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniuose tinkluose pareiškė pasipiktinimą. Abu teigė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai skiriami remti verslininkus, kurie atveža "Putino atlikėjus".

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Rusija, Filipas Kirkorovas, Užsienio reikalų ministerija
Dar šia tema
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Kirkorovas atšaukė koncertus Baltijos šalyse