Pratybos Geležinis vilkas 2019–II

Karoblis dideles išlaidas gynybai pateisino "padėtimi regione"

(atnaujinta 20:28 2020.10.25)
KAM vadovas pridūrė, kad su tokiomis išlaidomis respublika prireikus galės geriau priimti sąjungininkų pastiprinimą

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino savo kolegas, kad respublika ir toliau skirs du procentus BVP gynybai, nes "tai įpareigoja padėtis regione", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai jis pareiškė nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak KAM vadovo, investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Karoblis mano, kad tai rodo NATO vienybę ir perspektyvą — "būti geriau pasirengus reaguoti į kintančias ir augančias grėsmes".

"Prieš dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione. Galėsime geriau priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas — juk esame valstybė prie NATO išorinės sienos, pasižyminčios nestabilumu", — pasakė ministras.

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Raimundas Karoblis, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais

(atnaujinta 15:47 2021.05.05)
Susitikime buvo aptarti šią savaitę vyksiančio neformalaus ES vadovų susitikimo įvairūs tarptautinės darbotvarkės klausimai

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su ES valstybių narių ambasadoriais, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas su diplomatais aptarė ES aktualijas, pasirengimą šią savaitę vykstančiam neformaliam Europos vadovų susitikimui Porte ir santykius su trečiosiomis šalimis.

Prezidentas pažymėjo, kad intensyvios ES derybos padėjo reikšmingai padidinti reikalingą vakcinų tiekimą šalims narėms, tačiau virusas dar nesustabdytas ir situacija Europoje yra labai trapi.

Nauseda pabrėžė, kad svarbu palaikyti siūlymą dalytis vakcinų rezervais su kaimyninėmis, ypač Rytų partnerystės šalimis.

"Būsime saugūs tik tada, kai mūsų kaimyninės valstybės turės galimybių įsigyti ir naudoti europietiškas vakcinas", — pasakė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat pasiūlė valstybėms narėms pradėti tartis dėl bendro pandemijos suvaržymų atlaisvinimo.

"Šalies vadovas pabrėžė, kad ES vieningumas ir solidarumas ypač svarbūs siekiant užtikrinti saugumą Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu. Prezidento teigimu, saugumo situacija prie rytinės Ukrainos sienos išlieka įtempta, todėl būtina vieningai palaikyti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, pastangas įsilieti į ES bendrąją rinką. Prezidentas pažymėjo, kad jei Rusijos agresyvi laikysena prie rytinės Ukrainos sienos nesikeis ir nebus pažangos žmogaus teisių ir laisvių srityje, ES turi būti pasiruošusi papildomam atsakui", — sakoma pranešime.

Nausėda taip pat priminė "Baltarusijos pilietinės visuomenės" kovą už "demokratiją ir žmogaus teises", kuriai, pasak jo, reikalinga parama bei tarptautinės bendruomenės dėmesys.

Pranešime pabrėžiama, kad "nesaugios BelAE grėsmė" yra "vienas didžiausių šiandieninių iššūkių visos Europos ir jos piliečių saugumui", todėl Lietuva kviečia ES teikti išskirtinį dėmesį branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimui ES kaimynystėje.

Susitikime buvo aptarti šią savaitę vyksiančio neformalaus ES vadovų susitikimo klausimai: Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, ES santykiai su Indija ir Rusija. Prezidentas pristatė Lietuvos poziciją pažymėdamas ES lygmeniu išsikeltų užimtumo, mokymosi visą gyvenimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslų svarbą.

Pabaigoje Prezidentas pasveikino Europos ateities konferencijos idėją ir paragino valstybių narių atstovus įtraukti kuo daugiau piliečių į diskusijas apie Europos ateitį.

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Padėtis su BelAE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Anksčiau Baltarusijos "Gosatomnadzor" pasakojo, į kokias rizikas buvo atsižvelgta statant elektrinę. Visų pirma teigiama, kad BelAE gali atremti lengvojo lėktuvo kritimą, seisminį smūgį, oro smūgio bangą, taip pat įvairias sniego, vėjo ir temperatūros apkrovas.

Lietuvai gana ilgai nepavyko įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE.

Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpusto BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką.

Tegai:
Rusija, ambasadoriai, ES, Astravo atominė elektrinė (AE), vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Minskas, archyvinė nuotrauka

Minskas priminė apie Lietuvos "verslo interesus" Baltarusijoje

(atnaujinta 00:02 2021.05.06)
Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad Vakarų politiniuose ir verslo sluoksniuose galiausiai įsivyraus sveikas protas ir jie sustabdys spaudimą sankcijomis

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka, kalbėdamas apie naujų priemonių galimybę reaguojant į sankcijas, pažymėjo, kad Baltarusija veiks pagal situaciją, pranešė "BelTA" agentūra.

Romanas Golovčenka pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę sankcijos gali būti skiriamos už ypač sunkius ir įrodytus nusikaltimus, padarytus konkrečioje valstybėje. Tai jokiu būdu negali būti taikoma Baltarusijai.

"Deja, bendras tarptautinės teisinės sistemos nuvertėjimas lemia tai, kad sankcijos yra naudojamos kaip įtakos ar spaudimo nepageidaujamoms valstybėms instrumentas, paprastai siekiant pabloginti ekonominę situaciją šalyje. Tai yra, deklaruojami sankcijų tikslai prieštarauja jų įgyvendinimui", — sakė jis.

Pasak ministro pirmininko, Baltarusija kelerius metus buvo spaudžiama įvairiomis sankcijomis.

"Jūs matote rezultatą: mes tapome stipresni, išmokome gyventi tokiomis sąlygomis. Mes to nepriimame ir negalime sutikti, kad yra bandoma daryti tokį spaudimą suvereniai, nepriklausomai valstybei. Į šias atakas reaguojame saikingai — ne tik žodžiu, pareiškimais, bet ir imdamiesi konkrečių ekonominių priemonių. Bet mes nenorime būti neatskiriamai panašūs į mūsų oponentus, todėl atsakome tiek simetriškai, tiek asimetriškai", — pabrėžė jis.

Golovčenka priminė, kad Aleksandras Lukašenka priėmė dekretą dėl specialių apsaugos priemonių įvedimo. Vyriausybė jau iš dalies įgyvendino šiuo dekretu suteiktas teises.

"Toliau elgsimės pagal situaciją", — sakė vyriausybės vadovas.

Jis taip pat atsakė į žurnalistų klausimą apie tai, kurias užsienio įmones sankcijos gali paveikti ateityje: "Jei tai bus aišku, mes, žinoma, pasakysime. Bet aš dar kartą pabrėžiu, kad mes nenorime veikti taip pašėlusiai, kaip elgiasi prieš mus".

Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad politiniuose ir verslo sluoksniuose Vakaruose galiausiai įsivyraus sveikas protas ir jie sustabdys sankcijų spaudimą. Be to, tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Ukraina Baltarusijoje turi "rimtų verslo interesų", atkreipė dėmesį ministras pirmininkas.

"Baltarusija yra taiką mylinti šalis, įskaitant ir užsienio politiką. Bet jei mus užpuls, turėsime atsakyti... Tačiau tikimės, kad sveikas protas nugalės ir nepasieksime taško, kur turime atsakyti simetriškai. Bet jei situacijai to reikės, tada mes esame tam pasirengę", — sakė ministras pirmininkas.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą, oficialiais šalies CRK duomenimis, laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra šios bylos veikėja ir yra įtraukta į tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų sąrašą.

Kaip teigė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Rusijos valdžia taip pat paskelbė apie aktyvų Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusija sinchronizavo su Rusija sankcijų įvedimą priešiškoms Vakarų šalims
Lenkijos kariuomenė pripažino, kad netyčia pažeidė Baltarusijos sieną
Ампула с вакциной Moderna

Pasaulio vakcinų kongrese išrinkta geriausia vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 09:55 2021.05.06)
Atrankos kriterijai neskelbiami, "Pfizer/BioNTech" produktas gavo labai aukštą įvertinimą

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Amerikos kompanijos "Moderna" ir JAV nacionalinio sveikatos instituto plėtra buvo paskelbta geriausia vakcina nuo COVID-19 pasauliniame vakcinų kongrese "World Vaccine Congress Washington 2021". Rezultatai skelbiami renginio tinklalapyje.

JAV ir keliose kitose šalyse licencijuotas preparatas aplenkė "AstraZeneca", "Bharat Biotech", "Janssen", "Medicago", "Novavax", "Pfizer/BioNtech", "Sputnik V" ir vakciną gyvūnams "Zoetis". 

Kongreso organizatoriai taip pat įvertino "Moderna" vakciną geriausia nauja technologija (vakcinos platforma). Šioje kategorijoje ji aplenkė "BioNtech", "Inovio", "Janssen", "Medicago", "Novavax", "Vaccitech" ir "GeneOne Life Science" naujoves. Parametrai, kuriais buvo renkami finalistai ir nugalėtojai, nebuvo nurodyti.

Lietuvoje šiuo metu naudojamos "Moderna", "Pfizer/BioNtech", "AstraZeneca" ir "Janssen" vakcinos.

Kai kurios Lietuvos savivaldybės, tarp jų — didieji miestai, jau yra pradėjusios skiepyti gyventojus pagal amžiaus grupes nuo 55-erių, o Vilniuje — nuo 44-erių metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau paskiepyta 25 proc. šalies gyventojų. Virš 310 tūkst. šalies gyventojų jau yra paskiepyti pilnai, daugiau nei 390 tūkst. dar laukia antros injekcijos. 

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
COVID-19, vakcinacija, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga