Konservatorių partijos lyderiai

Konservatoriai papasakojo, su kuo nori sudaryti koaliciją Seime

(atnaujinta 12:55 2020.10.26)
Partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" praėjusiuose rinkimuose gavo 50 mandatų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Seimo rinkimus laimėjusi konservatorių partija ketina suformuoti centro dešinės daugumą.

"Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad valdančiajai koalicijai priklausys ir "Liberalų sąjūdis" bei Laisvės partija. Pati politikė gali tapti šalies premjere.

"Partijos trys sutarė pradėti diskusiją dėl koalicijos, tai turbūt šiandien dar kažko labai naujo ir negalėsime pasakyti, nes derybos yra derybos, jos tęsiasi tol, kol baigiasi ir dėl nieko nebūna sutarta", — sakė ji per spaudos konferenciją.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, konservatoriai Seime iškovojo 50 mandatų iš 141. Liberalai 13, o Laisvės partija — 11 vietų.

Praėjusiuose 2016 metų Seimo rinkimuose laimėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuri šįkart užėmė antrąją vietą. "Valstiečiai" iškovojo 32 mandatus.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai
Grybauskaitė: šie rinkimai — geriausia, kas galėjo nutikti tokiu sudėtingu laikotarpiu
Rinkimų dieną Lietuvoje pavogta valstybės vėliava
Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia

JAV ir ES sankcijos kelia grėsmę taikai ir saugumui, pareiškė Rusijos atstovas JT

(atnaujinta 12:44 2020.11.26)
Nebenzia JT Saugumo Tarybos posėdyje priminė apie Rusijos prezidento iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Jungtinių Valstijų ir ES įvestos vienašališkos sankcijos kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui bei apsunkina humanitarinę padėtį daugelyje regionų, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia, praneša RIA Novosti

Trečiadienį Rusijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Nigerio, Sent Vinsento ir Grenadinų nuolatinės atstovybės JT surengė neoficialų Saugumo Tarybos posėdį (pagal vadinamąją "Arria formulę") tema "Vienašalės prievartinės priemonės". Nemažai ES šalių atstovų renginio metu pakartojo tezę, kad jų vienašališkos sankcijos nekenkia paprastiems žmonėms ir neturi įtakos humanitarinei situacijai šalyse, kurioms buvo įvestos sankcijos.

"Žinoma, mes atkreipėme dėmesį į mūsų Vakarų kolegų pastabas, kurie teigia, kad jų vyriausybių įvestos priemonės yra jų tarptautinis įsipareigojimas ir nėra nukreiptos prieš paprastus žmones. Kaip matome — nukreiptos. Ir kyla paprastas klausimas: ar šios priemonės prieš žmones yra jūsų tarptautiniai įsipareigojimai?" — pasakė Nebenzia.

"Šie neteisėti apribojimai ir prievartinės priemonės iš JAV ir ES pusės iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pablogina humanitarinę situaciją nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos, Lotynų Amerikoje ir Europoje", — pabrėžė jis.

Nebenzia susitikimo dalyviams priminė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, visų pirma reikalingų prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui.

Putinas, rugsėjį kalbėdamas JT Generalinės asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad Rusijos pasiūlymas įvesti "žaliuosius koridorius" prekybai be karų ir sankcijų, dabar yra ypač aktualus. Nebenzia taip pat nurodė, kad valstybės narės kartu su atitinkamomis JT struktūromis galėtų apsvarstyti Maskvos iniciatyvą stebėti vienašališkų prievartos priemonių pasekmes per JT sistemą.

Tegai:
sankcijos, ES, JAV, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lavrovas paragino Vašingtoną vengti "avantiūrų" Viduriniuose Rytuose
Vokietija įvertino JAV grasinimus dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 11:20 2020.11.26)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija nekelia sau užduočių ieškoti išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika nekelia užduočių būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar klostosi gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tiek veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jam vadovauja, užsakymą. Net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesuvokiamas ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik į tautą orientuotas elitas, kuris rųpinsis visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės interesais, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji rūpinsis žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Naikintuvas Su-35, archyvinė nuotrauka

"National interest" Rusijos naikintuvą pavadino "žudiku"

(atnaujinta 18:44 2020.11.26)
Leidinio autorius pabrėžė, kad "Su-35S" buvo sukurtas kaip eksporto modelis, tačiau pirmasis jo užsakovas buvo Rusijos aviacijos pajėgos

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. "National interest" apžvalgininkas Peteris Sučiu (Peter Suchu) gyrė Rusijos naikintuvo "Su-35S" pasirodymą, pavadindamas jį vienu geriausių tokio pobūdžio naikintuvų, rašo RIA Novosti.

Kaip pažymėjo ekspertas, lėktuvas neturi išskirtinių charakteristikų ir vis dėlto yra tikras "žudikas".

"Su-35S" priklauso 4 ++ naikintuvų kartai. Apžvalgininkas atkreipė dėmesį į jo supermanevringumą ir gebėjimą atlikti įvairias užduotis.

"Su-35S <...> gali pataikyti į žemę ir jūrą, įskaitant infrastruktūros objektus, kuriems taikoma oro gynybos sistema, taip pat objektus, esančius dideliu atstumu nuo bazinių aerodromų", — rašo žurnalistas.

Tarp naikintuvo ginklų jis išskyrė "oras-oras" klasės raketas, kurios gali sunaikinti taikinius iki 300 kilometrų atstumu, taip pat "Onyx" priešlėktuvines sparnuotąsias raketas.

Leidinio autorius pabrėžė, kad "Su-35S" buvo sukurtas kaip eksporto modelis, tačiau pirmasis jo užsakovas buvo Rusijos aviacijos pajėgos.

Pirmieji užsienio pirkėjai buvo Kinija ir Indonezija, kurios užsakė 24 lėktuvus, kurių bendra vertė siekė 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Sutartis su Pekinu dėl naikintuvų tiekimo kartu su pagalbine įranga ir atsarginiais varikliais įgyvendinama iki metų pabaigos. Žurnalistas pažymėjo, kad dėl susitarimo su Rusija Kinijai taikomos JAV sankcijas, tačiau ji neatsisakė pirkti naikintuvų.

Tegai:
naikintuvai, Rusija