Astravo AE, archyvinė nuoytauka

Linkevičius: Lietuva nežino, su kuo Baltarusijoje kalbėti apie Astravo AE

(atnaujinta 13:07 2020.10.27)
Ministras pažymėjo, kad dialogas su Baltarusija dėl Astravo AE paleidimo visada vyko labai sudėtingai, tačiau po prezidento rinkimų situacija dar labiau komplikavosi

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Lietuvos valdžia nebežino, su kuo Minske palaikyti dialogą dėl Vilniui rūpimo klausimo – netoli Lietuvos sienos pastatytos Astravo atominės elektrinės, žiniasklaidai pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Dar labiau susikomplikavo situacija, nes dabar iš viso neaišku, su kuo kalbėti Baltarusijoje", — ministrą cituoja TASS.

Anksčiau oficialus Vilnius pareiškė, kad nepripažįsta rugpjūčio mėnesio Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir vyriausybės teisėtumo.

"Žinoma, kad tas dialogas su Baltarusija vyko visada labai sudėtingai, vyko praktiškai du monologai. Ir į mūsų, ir į tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi branduoliniu saugumu, klausimus nebuvo atsakoma", – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė, kad projektas įgyvendinamas pažeidžiant tarptautinius reikalavimus branduolinės energetikos srityje. Seimas paskelbė Astravo AE grėsme nacionaliniam saugumui bei teisiškai uždraudė pirkti bei eksportuoti jos pagamintą energiją.

Fizinis paleidimas — branduolinio kuro pakrovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką — įvyko rugpjūčio 7 dieną. Dėl to  Lietuvos URM išsiuntė Minskui protesto notą, kurioje teigiama, kad Baltarusijos veiksmai pažeidžia atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o dėl Vilniaus artumo ir neišspręstų branduolinės saugos problemų atominės elektrinės veikla kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Tuo tarpu elektrinė perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (473)
Dar šia tema
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Jodo tabletės prieš Astravo AE
Ekspertas: Lietuva kovoja su Astravo AE kaip Don Kichotas su vėjo malūnais
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Atsistatydina sekso vakarėlyje užkluptas Vengrijos europarlamentaras

(atnaujinta 20:42 2020.12.01)
Prokuratūros duomenimis, į vakarėlį susirinko 25 žmonės. Kai pasirodė policija, vakarėlyje dalyvavęs EP deputatas bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas ir apklaustas

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Vengrijos europarlamentaras Józsefas Szájeris, sulaikytas draudžiamame sekso vakarėlyje Briuselyje, atsiprašė kolegų ir paskelbė apie atsistatydinimą, praneša Euronews.

Anksčiau buvo pranešta, kad lapkričio 27 dieną policija Belgijos sostinėje nutraukė sekso vakarėlį, organizuotą vieno baro rūsyje, pažeidžiant šalyje taikomas izoliacijos dėl koronaviruso priemones. Prokuratūros duomenimis, į vakarėlį susirinko 25 žmonės. Kai pasirodė policija, vakarėlyje dalyvavęs EP deputatas bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas ir apklaustas.

Szájeris prisipažino dalyvavęs susibūrime. "Atsiprašau, kad pažeidžiau taisykles, tai buvo neatsakinga iš mano pusės. Esu pasirengęs būti nubaustas už tai", — sakoma 59 metų europarlamentaro pranešime. Jis neigia vartojęs ar laikęs narkotikus.

Szájeris, išrinktas į EP iš Vengrijos valdančiosios "Fidesz" partijos, lapkričio 29 dieną išsiuntė pirmininkui Davidui Sassoliui prašymą, kuriame atsisako parlamentaro mandato.

Tegai:
vakarėlis, seksas, europarlamentaras
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: NATO reikalinga Juodoji jūra, kad galėtų "pačiupinėti" Rusiją

(atnaujinta 20:39 2020.12.01)
Šiaurės Atlanto aljanso pareiškime nėra nieko stebėtino, nes jis nuolat skelbia pareiškimus apie "sulaikymo" politiką, sako ekspertas Konstantinas Blochinas

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Interviu Sputnik radijui metu Rusijos mokslų akademijos Saugumo studijų centro tyrėjas, politologas Konstantinas Blochinas sakė, kad aljansas bandys išprovokuoti Rusiją agresyviems veiksmams.

"Jie tiria Juodosios jūros akvatoriją, bandydami padaryti ją savo interesų zona. Akivaizdu, kad jie bandys išprovokuoti Rusiją agresyviems veiksmams. Jie, kaip ir anksčiau, bandys mus "pačiupinėti" iš skirtingų pusių. Aš kalbu apie Vakarų aviacijos skrydžius šalia mūsų sienų ir net mūsų jūrų sienų pažeidimą, kas buvo neseniai", — sakė jis.

NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą Blochinas pavadino demonstratyviu — kad tradicinė Rusijos įtakos zona dabar bus laikoma aljanso įtakos zona.

"Jie, žinoma, bandys sulaikyti mus. Sulaikyti ne tik Juodojoje jūroje, bet ir palei visas mūsų sienas. Jie bandys mūsų tvirtybę. Tai nenuostabu, nes Vakarai, JAV ir NATO atvirai kalba apie Rusijos "sulaikymo politiką", — pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus aljansui. Pasak jo, Šiaurės Atlanto aljansas šioje srityje glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina ir Gruzija.

Politikas vėl apkaltino Rusiją "pažeidus teritorinį vientisumą" Ukrainoje ir Gruzijoje, taip pat pažymėdamas "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą".

Tegai:
Juodoji jūra, NATO, Rusija
Dar šia tema
JAV žurnalistas pareiškė, kad Rusija atskleidė NATO "neįsivaizduojamas klaidas"
Rusija ragina NATO vykdyti moratoriumą dėl INF raketų dislokavimo
NATO generalinis sekretorius pasveikino Baideną ir paragino konfrontuoti su Rusija
Rusijos ir NATO vėliavos

NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą

(atnaujinta 08:38 2020.12.02)
Pažymima, kad ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Rusija tęsia "tvirtą politiką ir agresyvius veiksmus", sakoma NATO strateginėje ataskaitoje.

Tai trukdo konstruktyviam dialogui, teigia dokumento autoriai.

"Rusija reguliariai vykdo bauginančias karines operacijas netoli NATO sienų", — sakoma leidinyje.

Ataskaitoje taip pat buvo pranešta apie "neigiamą poveikį euroatlantinio regiono saugumu" Rusijos aktyvią veiklą Juodojoje ir Baltijos jūroje, Arktyje ir Viduržemio jūros rytuose. Taip pat teigiama apie "Maskvos agresiją" prieš Ukrainą ir Gruziją.

"Ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui", — sako pranešimo autoriai.

Jie mano, kad NATO turėtų palaikyti abipusį požiūrį į Rusiją, kuris susideda iš "sulaikymo" ir dialogo. Be to, Aljansui rekomenduojama išlikti atviram diskutuojant apie taikų sambūvį ir teigiamai reaguoti į "konstruktyvius pokyčius" Rusijos pusės pozicijoje.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO remia Rusijos ir JAV dialogą dėl START III sutarties
Ekspertas: NATO reikalinga Juodoji jūra, kad galėtų "pačiupinėti" Rusiją