Президент Белоруссии Александр Лукашенко на церемонии инаугурации в Минске

Lukašenka pareiškė apie "karą" prieš Baltarusiją Lietuvos raginimų fone

(atnaujinta 08:08 2020.10.30)
Pasak Baltarusijos lyderio, protestuotojai daugeliu krypčių "peržengė raudoną liniją", todėl valdžia turėtų į tai reaguoti

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Baltarusija pradeda susidurti su terorizmo grėsmėmis, sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka, praneša "BelTA" agentūra.

Pasak Baltarusijos lyderio, protestuotojai daugelyje krypčių "peržengė raudoną liniją".

"Na, kaip jūs galite įvertinti faktą, kad jau priėjo prie geležinkelių ir pradeda blokuoti automatiką, uždaryti bėgius. Tai gali sukelti rimtų avarijų geležinkelyje, katastrofų ir daugelio žmonių mirtį. Tai yra organizuotų nusikalstamų grupuočių, turinčių terorizmo požymių, veiksmai. Mes pradedame susidurti su terorizmo grėsmėmis", — sakė jis.

Lukašenka pasakojo, kad Minske buvo išjungti keli šviesoforai. Jo nuomone, "kai peržengiama raudona linija, valdžia turi reaguoti".

"Ryšiumi su šiais Lenkijos ir Lietuvos raginimais paskelbti ultimatumą ir streikus (aš vakar nurodžiau ministrui pirmininkui ir visiems čia esantiems, praktiškai visiems): nereikia įtikinėti nė vieno — nei darbininkų, nei studentų, nei gydytojų, nei mokytojų, nei valstybės tarnautojų tą akimirką, kai kiekvienas turi pasirinkti kelią, kuriuo jis judės savo gyvenime", — sakė jis.

Pasak Baltarusijos lyderio, protestų organizatoriai Baltarusijoje pagal spalvų revoliucijų gaires jau išgyveno septynis — aštuonis etapus.

"Liko labai nedaug. Kitas etapas yra radikalėjimas. Jis vyksta. Prieš mus buvo pradėtas ne informacinis, o teroristinis karas atskiromis kryptimis. Mes turime tai sustabdyti", — sakė prezidentas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (502)
Dar šia tema
Tichanovskaja papasakojo apie "milijardus dolerių", kuriuos žadėjo Lietuva ir Lenkija
Protestuotojai Minske juda link Lukašenkos rezidencijos, pasigirdo sprogimai
Ingrida Šimonytė

Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos premjerus

(atnaujinta 13:13 2020.11.24)
Už Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 iš 113 posėdyje dalyvavusių Seimo narių, "prieš" balsavo 10, susilaikė 41 parlamentaras

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjerus. 

Vidurdienį Seimas balsavo dėl Šimonytės kandidatūros, balsų dauguma jai buvo pritarta. Už Šimonytės tapimą Vyriausybes vadove balsavo 62 iš 113 posėdyje dalyvavusių Seimo narių. "Prieš" balsavo 10, susilaikė 41 parlamentaras.

Kalbėdama apie pretezijas dėl komandos, Šimonytė teigė suprantanti, kad "kai išskiri žmones po vieną, visiems galima turėti daug priekaištų, įskaitant ir mane pačią, tai yra, matyt, normalu. Tačiau aš į komandą žiūriu kaip į visumą, matau savybes žmonių, kurios man atrodo tinkamos, kad būtų padaryti darbai, kurie man atrodo prioritetai", – sakė politikė.

Politikė patvirtino, kad kai prezidentas patvirtins ministrų kandidatūras, ji prisiims asmeninę atsakomybę už kiekvieną.

Šimonytės kandidatūrą į premjerus prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė praėjusią savaitę. 

Remiantis Seimo statutu, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstymui šios Vyriausybės programą.

Tegai:
Seimas, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros
Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros

(atnaujinta 13:16 2020.11.24)
Partija pažymi skirtingas LVŽS bei Šimonytės vertybines nuostatas bei teigė nematanti jos pasirengimo tęsti kovą su COVID pandemija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija papasakojo, kodėl nepalaikys Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjerės postą. 

Valstiečių frakcija praneša, kad išklausė Šimonytės prisistatymo kalbą plenarinių posėdžių salėje ir susipažino su valdančiosios koalicijos sutartimi bei jos teikiamomis ministrų kandidatūromis. Tačiau su Vyriausybės programos projekto gairėmis valstiečiams susipažinti nepavyko, žemės ūkio ministro kandidatūra taip ir lieka nežinoma. 

"Premjerės įsipareigojimų apimties bei prioritetinių darbų išsamiai įvertinti neturėjome galimybės. Mums nerimą kelia ir kandidatės į Premjerus negebėjimas tinkamai pasirinkti ministrų kandidatūrų, kurios neturi visuomenei kelti klausimų dėl etikos, moralės ir neturi mesti šešėlio ant Vyriausybės dėl kandidatų praeityje kilusių skandalų, jiems supainiojus viešus ir privačius interesus. Ypač šių dienų akivaizdoje, kada teismas nagrinėja precedento neturinčią politinės korupcijos bylą", — rašo valstiečiai savo Facebook paskyroje. 

Partija praneša, kad jie nemato ir Šimonytės pasirengimo tęsti kovą su COVID-19 pandemija. 

"Deja, bet COVID suvaldymo planai tėra tik deklaracijos ir iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės ir kokių priemonių Šimonytė imsis šioje srityje", — pažymėta pranešime.

Partija paminėjo ir skirtingas LVŽS bei Šimonytės vertybines nuostatas: "Jai nėra svarbios tradicinės vertybės, tradicinės šeimos prioritetas nėra svarbūs, kaip ir socialinė atsakomybė, skurdo mažinimas ar korupcijos prevencija. Šių klausimų koalicijos sutartyje nėra. Turime ir skirtingą požiūrį į narkotikų dekriminalizavimą", — rašo LVŽS.

LVŽS frakcija apsvarstė Šimonytės kandidatūrą bei aukščiau nurodytus probleminius dalykus ir nusprendė, kad ši kandidatūra partijos pritarimo neturi.

Seimo posėdyje antradienį planuojama tvirtinti prezidento teikiamą kandidatės į premjeres Šimonytės kandidatūrą.

Praėjusią savaitę Šimonytė buvo pristatyta Seimui kaip kandidatė į ministrus pirmininkus. Atitinkamą dekretą pasirašė prezidentas.

Jos kandidatūrą į premjero pareigas pasiūlė centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

LVŽS gavo 32 mandatus per Seimo rinkimus. Partija paskelbė ketinanti dirbti opozicijoje. 

Tegai:
Seimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Landsbergistai ir Lietuvos prezidentas nesutaria dėl Lenkijos
Valdantieji išsigando, kad negalės "prastumti" Šimonytės kandidatūros į premjeres
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra