Lietuvos ir Latvijos siena

Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos

(atnaujinta 19:05 2020.10.28)
Lietuva pristabdė vykdomų projektų mokėjimus dėl "politinės situacijos" kaimyninėje šalyje ir remdamasi ES rekomendacijomis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Sąjungos finansuojamus Bendradarbiavimo per sieną programos projektus Lietuva ir Latvija tęs be Baltarusijos, pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybės posėdžio metu.

Anot jos, Vidaus reikalų ministerija jau sustabdžiusi vykdomų projektų mokėjimus "atsižvelgdama į Baltarusijos Respublikoje susiklosčiusią politinę situaciją", taip pat į spalio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas išvadas.

Ministerija taip pat užklausė Europos Komisijos rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų.

Tamašunienė pranešė, kad sustabdžius mokėjimus suplanuotiems projektams, ministerija gavo užklausų tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos institucijų dėl tolesnio jų įgyvendinimo.

"Europos Komisija konkrečių rekomendacijų nepateikė, bet išsakė rekomendacijas dėl griežtesnės projektų priežiūros ir kontrolės", — pasakė vidaus reikalų ministrė.

Ji pažymėjo, kad pagal posėdžio protokolą Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka programos valdymo institucijos funkcijas, lėšas pagal šią programą mokės tik Latvijos ir Lietuvos projektų vykdytojams.

2015 metų lapkričio pabaigoje patvirtinta programa, pagal kurią įgyvendinami bendri su Baltarusija projektai, turi 74 mln. eurų biudžetą, skiriamų iš ES fondų.

Finansavimas numatytas 80-iai bendrų projektų įgyvendinti, iš jų pasirašyta 50-ies bendrų projektų paramos sutartys, buvo numatyti avansiniai mokėjimai visoms trims šalims. Tarp numatytų projektų — pasienio infrastruktūros, telekomunikacijų modernizavimas, įvairios kultūrinės, švietimo, sveikatos, aplinkos apsaugos sričių ir kitos iniciatyvos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka, VRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Opozicijos protestus malšinimo metu saugumo pajėgos prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos šalininkai.

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Taip pat Lietuvos valdžia atsisako pripažinti Lukašenką teisėtu prezidentu.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Latvija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (507)
Seimo pastatas, archyinė nuotrauka

Koronavirusu susirgo Darbo partijos narys Fiodorovas

(atnaujinta 09:43 2020.11.30)
Anksčiau teigiamus COVID-19 testus gavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte–Nielsen ir dar keturi Seimo nariai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Darbo partijos frakcijos narys Viktoras Fiodorovas susirgo koronavirusu.

Apie tai, kad COVID-19 palietė dar vieną Seimo narį, pirmadienio rytą papasakojo Darbo partijos atstovas Antanas Guoga.

"Korona šalia ir nepaleidžia. Ką tik patvirtinta, kad Darbo frakcijos nariui Viktorui Fiodorovui testas teigiamas", - rašo Guoga savo paskyroje Facebook.

Kartu jis praneša, kad artimo kontakto su Fiodorovu neturėjo ir jaučiasi puikiai. Paskutinį testą Guoga darė penktadienį ir planuoja kartoti. 

"Reikia visiems daug testuotis. Daugiau padaryti dabar negalime.Tiesiog testuotis, testuotis, testuotis. Ir išlikti ramūs", — rašo jis.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 60 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 400 mirė.

Karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Seimas, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
COVID-19 Lietuvoje: šalyje registruota dar 11 mirčių
Karo psichologai papasakojo apie darbą Lietuvos kariuomenėje pandemijos metu
Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Lemiama kova dėl "Nord Stream 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 

(atnaujinta 08:58 2020.11.29)
Baidenas dar nepersikėlė į Baltuosius rūmus, o JAV vadovybė jau skambina Europos įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream – 2" statybose, reikalaudama atsisakyti projekto

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vokiečiai yra labai nepatenkinti JAV elgesiu: naująsias priemones prieš "Nord Stream – 2" jie vadina griežčiausiomis iš visų sankcijomis. Jas įgyvendins demokratas, ne kartą išreiškęs itin neigiamą požiūrį į dujotiekį. Ar Baidenas galės visiškai užblokuoti vamzdį — Natalijos Dembinskojos straipsnyje RIA Novosti.

Pavojaus varpai

Trampo pasirašyti dokumentai įsigalios sausio mėnesį, o įmonėms, kurios į Rusijos vamzdyną investavo mažiausiai milijoną dolerių, bus taikomi apribojimai. Tai paveiks ir tuos, kas užsiima logistika.

"Gazprom" patikino, kad "Nord Stream – 2" gavo finansavimą iš partnerių dar prieš paskelbiant sankcijas. Kaip paaiškino bendrovės vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, "Engie", "OMV", "Shell", "Uniper" ir "Wintershall" spėjo pervesti pinigus, o lėšos jau buvo nukreiptos pagal paskirtį. Vokietijos "Uniper" pabrėžė, kad šalis patvirtino savo paramą projektui, remdamasi jo svarba tiekimo saugumui.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tačiau Vašingtonas iš visų jėgų stengiasi to išvengti. Didžiausia Vokietijos naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, praneša, kad amerikiečiai skambina projekto dalyviams su "įspėjimais".

"Jungtinės Valstijos nenori taikyti sankcijų Europos įmonėms. Skelbiame apie šiuos raginimus, kad perspėtume ir suteiktume laiko pasitraukti (iš projekto). Šio vamzdyno nebus", — agentūrai sakė šaltinis.

Laiko patikrinta taktika. Po pirmojo sankcijų paketo Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Tačiau Vašingtonas neatsižvelgė į tai, kad Rusija turi savo vamzdžių klojimo pajėgumus. Todėl statybos beveik baigtos.

Vokietijai amerikiečių grasinimai kelia nemalonių netikėtumų. "Toks požiūris yra visiškai nepriimtinas sąjungininkų tarpe. <...> JAV ekstrateritorinės sankcijos yra nepriimtinas kišimasis į tarptautinę teisę", — pabrėžė Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovas Oliveris Hermesas.

Vokiečiai panikoje

Skambučiai su grasinimais tik patvirtino vokiečių baimes: pasikeitus valdžiai Vašingtone, neverta tikėtis, kad retorika sušvelnės. Ateinančiais mėnesiais Baidenas "planuoja dar labiau užveržti varžtus", kad projektas su trijų milijardų eurų Vokietijos investicijomis visiškai žlugtų, rašo Vokietijos leidinys "Bild".

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Ypač įspūdingas JAV ketinimas taikyti sankcijas draudimo ir sertifikavimo įmonėms, kurios dirba su Rusijos verslu ir teismais. Nors darbotvarkėje nėra jokių apribojimų Vokietijos valdžios institucijoms, Baidenas gali palaidoti beveik baigtą "Nord Stream-2", teigia laikraštis.

Dėl naujų sankcijų jau susitarta kongrese ir jos bus įtrauktas į 2021 metų gynybos biudžeto pakeitimus. Ankstesni apribojimai, žinoma, nebus panaikinti.

"Galų gale draudikai nedrįs atlyginti dujotiekio užbaigimo metu patirtos žalos, o sertifikavimo įmonės negalės įvertinti suvirintų vamzdžių patikimumo prieš dujų pateikimą į Vokietiją. Jei Trampas nespės, tai padarys Baidenas", — aiškina RIA Novosti nepriklausomas pramonės ekspertas, ekonomistas Leonidas Chazanovas. 

Susitvarkyti reikalus

Nors spaudimas europiečiams didėja, o Baltieji rūmai perejo prie visiško šantažo, panikuoja ne visi.

Vamzdžių klotuvas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Amerikos pramonė yra labai priklausoma nuo Senojo pasaulio rinkos, o Vašingtono bandymai užkirsti kelią dujotiekio užbaigimui gali sukelti visos Europos Sąjungos ir atskirų jos narių atsakomųjų sankcijų bangą. Be to, šiuo atveju amerikiečiai automatiškai praranda savo politinius sąjungininkus NATO", — teigia Chazanovas.

Yra dar vienas dalykas: Baidenas pirmiausia turi spręsti vidines problemas, o tai užtruks ilgai. Amerikos ekonomikos būklė yra baisios buklės. Antrąjį ketvirtį BVP žlugo 33 proc. Ekonomistai pripažino pandemiją kaip rimčiausią grėsmę šaliai nuo Didžiosios depresijos. Visi ankstesni nuosmukiai ir karai Irake padarė mažiau žalos.

Svarstomas dar vienas paketas, kurio vertė siekia 2,5 trln. USD. Tai yra ir papildomos išmokos bedarbiams, parama mažam ir vidutiniam verslui. Spausdinimo mašinos paleidimas žada beveik 10% JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, Baideno administracija neturės laiko "Nord Stream-2".

Anksti laidoti

Nereikėtų pamiršti ir ekonomiškai objektyvių veiksnių: Rusijos dujotiekio dujų paklausa vis dar yra didelė, o kainų kritimas Europos neatidėliotinų priemonių rinkoje prieš žiemą tai įtikinamai patvirtina.

"Nuo rugpjūčio dujų gamyba Rusijoje didėja, spalį pagaminta beveik 63 mlrd. kubinių metrų kuro, tai yra 13 proc. daugiau nei rugsėjį ir net daugiau nei 2019 metų spalį. Tai rodo paklausos augimą, pirmiausia užsienyje", — teigia "Alpari" informacijos ir analitinio centro vadovo pavaduotoja Natalija Milčiakova.

Neigiamu Baideno pirmininkavimo aspektu laikoma Baideno energetikos politika, vadinamasis žaliasis kursas. Demokratai planuoja išleisti 2 trln. JAV dolerių perėjimui prie švarios energijos iki 2035 metų,  o iki 2050 m. — kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Tačiau ir Rusijai naudinga žalia energija: "Nord Stream–2" tinka ne tik gamtinėms dujoms, bet ir vandeniliui. Europoje kuro vandenilio pagrindu paklausa yra potencialiai labai didelė.

"Be to, naujajai administracijai visiškai nereikia konflikto su europiečiais. Po inauguracijos Baidenas turės atkurti sugadintus santykius su Europos Sąjunga, o visų pirma su Vokietija, nes kitaip NATO kovinių pajėgumų stiprinimas bus neįmanomas", — priduria Milčiakova.

Beje, JAV taip pat abejoja, ar naujasis Baltųjų rūmų vadovas įvykdys viską, ką žadėjo Rusijos dujotiekio atžvilgiu. Kaip tikina buvęs Virdžinijos valstijos senatorius Ričardas Blekas, Baidenas mieliau derėsis su Maskva dėl "tylaus" statybų užbaigimo. Ir mainais bandys susitarti dėl naudos Vašingtonui.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida: sankcijos prieš "Nord Stream-2" smogs Lenkijai ir Danijai  
Ekspertas: JAV ras naujų priežasčių daryti spaudimą "Nord Stream-2"
Kada Rusija užbaigs "Nord Stream-2" statybas
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis