Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga lyderis Ramūnas Karbauskis

Lietuvos valdančiosios partijos lyderis priminė, pavyko pasiekti per ketverius metus

(atnaujinta 13:25 2020.10.30)
Kartu Karbauskis pažadėjo, kad jie bus "konstruktyvi ir aktyvi opozicija" ir nekels kliūčių naujai valdžiai

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Valdančiosios partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jie garbingai perduos valdžią Seimo rinkimus laimėjusiems konservatoriams, ir pasidalino tuo, ką jiems pavyko pasiekti per ketverius metus.

Jis pažymėjo, kad "valstiečiai" gerokai sumažino pajamų nelygybę ir skurdą šalyje, padidino pensijas, įvedė išmokas vaikams ir sugebėjo sukaupti valstybinį rezervą. Politikas pridūrė, kad to padaryti "iki mūsų buvusioms Vyriausybėms nepavyko".

"Mūsų valstybės skola, lyginant su kitomis šalimis, net ir po pirmosios COVID-19 bangos išlieka viena mažiausių ir, pasak ekonomistų, skolos valdymas priklausys nuo būsimos valdžios sprendimų. COVID-19 situacija, net vis dar augant susirgimų skaičiams, yra viena geresnių ES", — Facebook parašė Karbauskis.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad partija didžiuojasi darbais, dėl kurių mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų kelis kartus sumažėjo, o vaikai auga saugesnėje ir draugiškesnėje aplinkoje be tabako ir alkoholio. Pasak jo, už tai jie buvo praminti "draudikų partija".

"Į Lietuvą važiuoja užsienio ekspertai daryti tyrimus, o užsienio valstybės į juos investuoja milijonus, kad suprastų ir galėtų pasimokyti, kaip toks reguliavimas, kaip alkoholio reklamos draudimas žiniasklaidoje, per tokį trumpą laiką teigiamai paveikia socialinį gyvenimą, šeimų gerovę", — pasakė politikas ir pridūrė, kad alkoholio pramonė ir susijusios įmonės dėl reklamos draudimo prarado daug pinigų.

Karbauskis pažadėjo, kad "valstiečiai" bus "konstruktyvi ir aktyvi opozicija", o jų frakcija Seime bus stipri ir su kompetentinga "šešėline Vyriausybe". Jis taip pat pareiškė, kad jie netrukdys valdantiesiems dirbti, tačiau atidžiai stebės jų įstatymines iniciatyvas, vertins ir viešins, ar jos rengiamos žmonių gerovei, ar interesų grupėms.

"Aišku, nepaisant to, kad iš karto po rinkimų buvo įgarsinti pagrindiniai darbai, kurių imsis naujieji valdantieji, kaip alkoholio reklamos atšaukimas žiniasklaidoje, kaip marihuanos įteisinimas, ar prostitucijos legalizavimas, tikimės, kad jie turi ir konkretų svarbių darbų Lietuvai planą. Ypač, tą svarbiausią planą, kaip jie valdys COVID-19 situaciją bei jos padarinius socialiniam ir ekonominiam valstybės gyvenimui. Nes dabar, vertindami viešus būsimos premjerės Šimonytės ir konservatorių lyderio  Landsbergio pasisakymus, galime manyti, kad nėra jokio konkretaus plano", — pasakė politikas.

Jis taip pat pareiškė, kad rinkimus laimėjusi partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nerodo jokių pasiruošimo vadovauti ženklų.

Pirmasis ir antrasis Seimo rinkimų turai vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Seimas, Ramūnas Karbauskis, Vyriausybė, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
"Euforijai nėra laiko": Lietuvos prezidentas kreipėsi į naujuosius Seimo narius
Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?
Galėjo būti dešimtys tūkstančių: Lietuvos premjeras atsakė į kritiką dėl COVID-19
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais

(atnaujinta 15:47 2021.05.05)
Susitikime buvo aptarti šią savaitę vyksiančio neformalaus ES vadovų susitikimo įvairūs tarptautinės darbotvarkės klausimai

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su ES valstybių narių ambasadoriais, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas su diplomatais aptarė ES aktualijas, pasirengimą šią savaitę vykstančiam neformaliam Europos vadovų susitikimui Porte ir santykius su trečiosiomis šalimis.

Prezidentas pažymėjo, kad intensyvios ES derybos padėjo reikšmingai padidinti reikalingą vakcinų tiekimą šalims narėms, tačiau virusas dar nesustabdytas ir situacija Europoje yra labai trapi.

Nauseda pabrėžė, kad svarbu palaikyti siūlymą dalytis vakcinų rezervais su kaimyninėmis, ypač Rytų partnerystės šalimis.

"Būsime saugūs tik tada, kai mūsų kaimyninės valstybės turės galimybių įsigyti ir naudoti europietiškas vakcinas", — pasakė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat pasiūlė valstybėms narėms pradėti tartis dėl bendro pandemijos suvaržymų atlaisvinimo.

"Šalies vadovas pabrėžė, kad ES vieningumas ir solidarumas ypač svarbūs siekiant užtikrinti saugumą Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu. Prezidento teigimu, saugumo situacija prie rytinės Ukrainos sienos išlieka įtempta, todėl būtina vieningai palaikyti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, pastangas įsilieti į ES bendrąją rinką. Prezidentas pažymėjo, kad jei Rusijos agresyvi laikysena prie rytinės Ukrainos sienos nesikeis ir nebus pažangos žmogaus teisių ir laisvių srityje, ES turi būti pasiruošusi papildomam atsakui", — sakoma pranešime.

Nausėda taip pat priminė "Baltarusijos pilietinės visuomenės" kovą už "demokratiją ir žmogaus teises", kuriai, pasak jo, reikalinga parama bei tarptautinės bendruomenės dėmesys.

Pranešime pabrėžiama, kad "nesaugios BelAE grėsmė" yra "vienas didžiausių šiandieninių iššūkių visos Europos ir jos piliečių saugumui", todėl Lietuva kviečia ES teikti išskirtinį dėmesį branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimui ES kaimynystėje.

Susitikime buvo aptarti šią savaitę vyksiančio neformalaus ES vadovų susitikimo klausimai: Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, ES santykiai su Indija ir Rusija. Prezidentas pristatė Lietuvos poziciją pažymėdamas ES lygmeniu išsikeltų užimtumo, mokymosi visą gyvenimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslų svarbą.

Pabaigoje Prezidentas pasveikino Europos ateities konferencijos idėją ir paragino valstybių narių atstovus įtraukti kuo daugiau piliečių į diskusijas apie Europos ateitį.

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Padėtis su BelAE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Anksčiau Baltarusijos "Gosatomnadzor" pasakojo, į kokias rizikas buvo atsižvelgta statant elektrinę. Visų pirma teigiama, kad BelAE gali atremti lengvojo lėktuvo kritimą, seisminį smūgį, oro smūgio bangą, taip pat įvairias sniego, vėjo ir temperatūros apkrovas.

Lietuvai gana ilgai nepavyko įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE.

Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpusto BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką.

Tegai:
Rusija, ambasadoriai, ES, Astravo atominė elektrinė (AE), vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Minskas, archyvinė nuotrauka

Minskas priminė apie Lietuvos "verslo interesus" Baltarusijoje

(atnaujinta 00:02 2021.05.06)
Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad Vakarų politiniuose ir verslo sluoksniuose galiausiai įsivyraus sveikas protas ir jie sustabdys spaudimą sankcijomis

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka, kalbėdamas apie naujų priemonių galimybę reaguojant į sankcijas, pažymėjo, kad Baltarusija veiks pagal situaciją, pranešė "BelTA" agentūra.

Romanas Golovčenka pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę sankcijos gali būti skiriamos už ypač sunkius ir įrodytus nusikaltimus, padarytus konkrečioje valstybėje. Tai jokiu būdu negali būti taikoma Baltarusijai.

"Deja, bendras tarptautinės teisinės sistemos nuvertėjimas lemia tai, kad sankcijos yra naudojamos kaip įtakos ar spaudimo nepageidaujamoms valstybėms instrumentas, paprastai siekiant pabloginti ekonominę situaciją šalyje. Tai yra, deklaruojami sankcijų tikslai prieštarauja jų įgyvendinimui", — sakė jis.

Pasak ministro pirmininko, Baltarusija kelerius metus buvo spaudžiama įvairiomis sankcijomis.

"Jūs matote rezultatą: mes tapome stipresni, išmokome gyventi tokiomis sąlygomis. Mes to nepriimame ir negalime sutikti, kad yra bandoma daryti tokį spaudimą suvereniai, nepriklausomai valstybei. Į šias atakas reaguojame saikingai — ne tik žodžiu, pareiškimais, bet ir imdamiesi konkrečių ekonominių priemonių. Bet mes nenorime būti neatskiriamai panašūs į mūsų oponentus, todėl atsakome tiek simetriškai, tiek asimetriškai", — pabrėžė jis.

Golovčenka priminė, kad Aleksandras Lukašenka priėmė dekretą dėl specialių apsaugos priemonių įvedimo. Vyriausybė jau iš dalies įgyvendino šiuo dekretu suteiktas teises.

"Toliau elgsimės pagal situaciją", — sakė vyriausybės vadovas.

Jis taip pat atsakė į žurnalistų klausimą apie tai, kurias užsienio įmones sankcijos gali paveikti ateityje: "Jei tai bus aišku, mes, žinoma, pasakysime. Bet aš dar kartą pabrėžiu, kad mes nenorime veikti taip pašėlusiai, kaip elgiasi prieš mus".

Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad politiniuose ir verslo sluoksniuose Vakaruose galiausiai įsivyraus sveikas protas ir jie sustabdys sankcijų spaudimą. Be to, tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Ukraina Baltarusijoje turi "rimtų verslo interesų", atkreipė dėmesį ministras pirmininkas.

"Baltarusija yra taiką mylinti šalis, įskaitant ir užsienio politiką. Bet jei mus užpuls, turėsime atsakyti... Tačiau tikimės, kad sveikas protas nugalės ir nepasieksime taško, kur turime atsakyti simetriškai. Bet jei situacijai to reikės, tada mes esame tam pasirengę", — sakė ministras pirmininkas.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą, oficialiais šalies CRK duomenimis, laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra šios bylos veikėja ir yra įtraukta į tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų sąrašą.

Kaip teigė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Rusijos valdžia taip pat paskelbė apie aktyvų Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusija sinchronizavo su Rusija sankcijų įvedimą priešiškoms Vakarų šalims
Lenkijos kariuomenė pripažino, kad netyčia pažeidė Baltarusijos sieną
Johnson & Johnson vakcina

Lenkija nori išpirkti Danijos "J&J" vakcinas

(atnaujinta 16:57 2021.05.05)
Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson"

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lenkija nori išpirkti "Johnson & Johnson" vakcinas iš Danijos, Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė Danijos premjerei Mette Frederiksen, pranešė "Polsat" televizijos kanalas.

Anksčiau Danija dėl galimų trombozės atvejų atsisakė naudoti "Johnson & Johnson" ir "AstraZeneca" vakcinas.

"Lenkai teigiamai vertina vakcinavimą, ir vis daugiau mano tautiečių naudojasi vakcinų suteikiama apsauga. Pastarosiomis dienomis gavau informacijos, kad Danija nusprendė atsisakyti "Johnson & Johnson" vakcinos vidaus rinkoje. Jei Danija nuspręs perparduoti dalį savo atsargų, Lenkija yra pasirengusi išpirkti šias vakcinas", — rašoma Moravieckio laiške, kurį cituoja televizijos kanalas.

Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Šalis jau gavo iš viso daugiau nei 12 milijonų vakcinų dozių.

Tegai:
Danija, vakcina, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Jau netrukus šalies gyventojai vaistinėse galės skiepytis nuo COVID-19
COVID-19 Lietuvoje: per parą virš 1200 naujų atvejų ir 15 mirčių