Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis siūlo, kad Seimas posėdžiautų nuotoliniu būdu

(atnaujinta 12:30 2020.11.02)
Pasak Seimo pirmininko, būtina organizuoti darbą be fizinio buvimo posėdžių salėje, kad būtų išvengta Seimo "veiklos paralyžiaus"

VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė perkelti parlamentą į nuotolinį darbą dėl koronaviruso situacijos, praneša naujienų portalas TASS, su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Mes tikrai vieną dieną galime tiesiog suparalyžiuoti Seimo darbą. Manau, kad visų tikslas yra, kad Seimas dirbtų, tam, kad jis galėtų funkcionuoti, nesant galimybei fiziškai susirinkti", — sakė jis.

Pranckietis sakė, jog derasi su parlamento frakcijų atstovais, kad šis klausimas būtų skubiai įtrauktas į ketvirtadienio plenarinės sesijos darbotvarkę.

Seimo pirmininkas pasiūlė pavasarį, kai užklupo pirmoji koronaviruso banga, dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tada deputatai jo nepalaikė.

Per pastarąją savaitę keli parlamentarai turėjo izoliuotis. Tarp jų yra koronavirusu sirgęs Valerijus Simulik, su juo kontaktavęs Robertas Šarknickas, su keliais užsikrėtusiais bendravusi Viktorija Čmilytė-Nielsen ir koronavirusu užsikrėtęs Paulius Saudargas.

Lietuvoje pastaruoju metu smarkiai auga koronaviruso atvejų skaičius. Dienos rekordas buvo sumuštas kelis kartus. Šalyje jau yra daugiau nei 15,7 tūkstančio COVID-19 atvejų, mirė 166 pacientai.

Lietuvos vyriausybė palaipsniui griežtina apribojimus, kad sustabdytų infekcijos plitimą. Vietinis karantinas šiuo metu galioja 21 iš 60 savivaldybių visoje Lietuvoje. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, karantino režimas gali būti sugriežtintas.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
nuotolinis darbas, Seimas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (707)
Saulius Skvernelis su prezidentu Gitanu Nausėda, archyvinė nuotrauka

Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo

(atnaujinta 07:59 2020.12.03)
Laikinasis ministras pirmininkas teigė manantis, kad Vyriausybė turėtų būti suformuota greitai, bet kartu ir kokybiškai

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Laikinasis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atmetė prezidentui Gitanui Nausėdai pateiktus priekaištus, kad šis, vertindamas kandidatus į ministrus, galėjo peržengti ribas.

Skvernelis teigė manantis, kad Vyriausybė turėtų būti suformuota greitai, bet “greitis neturi nustelbti kokybės”. Politikas taip pat teigė esantis nustebęs dėl ekspertų pastabų Nausėdai.

"Man dabar labai keista yra girdėti tų pačių ekspertų, kurie kritikavo tiek mane, tiek ir Vyriausybę, kad prezidentas nėra vien tik notaro funkcijas atliekanti figūra. <…> Galiausiai jis prisiima atsakomybę už ministrus taip pat. Dabar lygiai tie patys ekspertai žeria nepagrįstus priekaištus prezidentui, kad jis šitą darbą atlieka nuodugniai ir kokybiškai", – komentavo Skvernelis.

Jis pažymėjo, kad prezidentas stengiasi įstikinti kandidatų kompetencija, tą daro labai nuosekliai ir tokią teisę ir pareigą turi.

Anksčiau Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjero postą. Ji pateikė Nausėdai kandidatų į ministrų postus sąrašą, tačiau prezidentas pažymėjo, kad ne visi kandidatai bus patvirtinti.

Kol kas Lietuvos vadovas rengia susitikimus su kandidatais. Planuojama, kad Nausėda susitiks su visais kandidatais iki šios savaitės pabaigos.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva,  pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Skvernelis žada imtis opozicijos lyderystės Seime
Nepaklusnus Lietuvos prezidentas
Lietuvoje patvirtintos nemokamos vizos baltarusiams
Prezidentas aptarė pareigų perdavimą naujajam Ministrų kabinetui
Petras Gražulis

Nuotolinio posėdžio metu Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyriškis

(atnaujinta 16:27 2020.12.02)
Nežinomo asmens pasirodymą Kultūros komiteto posėdžio metu užfiksavo vaizdo kamera, po to Gražulis išjungė prietaisą

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Nuotolinio Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu šalia deputato Petro Gražulio pasirodė apsinuoginęs vyriškis. 

Vaizdo įraše, kurį transliavo Seimo spaudos tarnyba, matyti, kad 13:45 val. ekrane pasirodo nežinomas asmuo. Po to Gražulis išjungė kamerą.

Incidentą komentavo Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai. Pavyzdžiui, į įvykį atkreipė dėmesį žurnalistas Andrius Tapinas.

"Seimo komitetų posėdžiai suteikia įdomių momentų. Štai šios dienos Kultūros komiteto posėdyje (laikas -13:45) Petras Gražulis suabejoja, ar jis yra girdimas ir prie jo prieina nuogas jaunas vyras padėti. Po to vaizdas greitai išnyksta", — parašė jis savo Facebook paskyroje. 

Partijos "Laisvė ir teisingumas" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat pakomentavo situaciją.

"Jei prisipažinti, kad myli! Tai daryk tik viešai! Sveikinam Petrą pagaliau žengus šį svarbų ir reikšmingą žingsnį. Tikiuosi sekantis žingsnis bus šeimos kūrimas gal Ispanijoje! Tik reikia skubėti, kad Natalija neužimtų vynuogynų", — parašė jis. 

Tegai:
Petras Gražulis, Seimas
Murmansko komercinis jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Atimti dalį tranzito Baltijos šalių: Murmansko uoste bus pastatytas naujas terminalas

(atnaujinta 09:06 2020.12.03)
Tikimasi, kad įrenginys bus pradėtas eksploatuoti 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybė didinti apimtis iki šešių milijonų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Įmonė "Jūrų terminalas TULOMA" Murmansko jūrų uoste planuoja pastatyti modernų birių krovinių terminalą.

Įgyvendinus terminalo statybos ir priežiūros projektą, įmonė tapo ketvirtuoju prioritetinės plėtros srities (TOP) "Arkties sostinė" rezidentu.

Investicijų apimtis sieks daugiau nei 12,5 mlrd. rublių (apie 137 mln. eurų).

Murmansko srities gubernatoriaus pavaduotoja Olga Kuznecova, komentuodama projektą, atkreipė dėmesį į jo perspektyvą ir svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamyba Rusijoje nuolat auga.

"Reikėtų pažymėti, kad šių produktų gamintojai įgyvendina prezidento iškeltą užduotį perorientuoti savo produktų perkrovimą iš užsienio terminalų, visų pirma esančių Baltijos šalyse, į jūrų terminalus Rusijos uostuose", — pridūrė ji.

Tikimasi, kad terminalo eksploatacija prasidės 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe padidinti iki šešių milijonų tonų. Dėl to bus sukurta 249 naujos darbo vietos.

Šiandien TOP "Arkties sostinė" rezidentai tai taip pat NOVATEK-Murmanskas, terminalas "Udarnik" ir "Renesans Arktik". Bendra investicijų apimtis viršija 95 milijardus rublių (1,04 mlrd. eurų).

2020 metų gegužę miesto apygardos "Murmansko miestas" ir Murmansko srities savivaldybių darinio "Kolskio rajonas" teritorijose buvo sukurta pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija "Arkties sostinė". Tai yra pirmoji Tolimuosiuose Rytuose pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija Arkties regione su pirmenybėmis.

Lapkritį Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos vadovo pavaduotojas Jurijus Cvetkovas sakė, kad departamentas gali pasiūlyti Baltarusijos siuntėjams viename iš Rusijos uostų pastatyti nuosavą trąšų perkrovimo terminalą. Pasak jo, Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose klausimas kol kas išlieka atviras.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas yra pasirengęs svarstyti jūrų terminalo statybą Leningrado srityje už sutaupytas BelAE paskolos lėšas.

Baltarusijos prekių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos oficialiais šalies CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, lietuviška ekonomika smarkiai nukentės.

Krovinių iš Baltijos uostų perorientavimas į Rusiją

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalyje valdžia mano, kad Rusijos Federacija turi nuostatą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, uostas, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus