Džo Baideno ir Donaldo Trampo debatai

Lietuvos bankas pasakojo, kieno pergalė JAV rinkimuose yra pelningesnė Lietuvai

(atnaujinta 09:14 2020.11.03)
Ekonomistas mano, kad transatlantinių santykių normalizavimas gali būti naudingas Lietuvai, o didesnis pasitikėjimas tarp ES ir NATO prisidėtų prie nacionalinio saugumo

VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Džo Baideno pergalė JAV rinkimuose padarys užsienio politiką stabilesnę, o tai bus naudinga Lietuvai, pareiškė Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Linas Mickus.

Pasak Mickaus, Baidenas tvirtai palaiko politinę ES idėją ir teigia, kad ES yra ne tik ekonominis blokas, bet ir taikos žemyne ​​garantas. Jis taip pat remia NATO, pabrėždamas šios organizacijos svarbą užtikrinant saugumą ir demokratinę politinę sistemą.

"Jei Baidenas laimės rinkimus, JAV užsienio politika turėtų tapti nuoseklesnė ir labiau nuspėjama", — pažymėjo Mickus.

Pasak jo, sumažėjęs neužtikrintumas dėl ateities ir laukiama transatlantinių santykių normalizavimas, įskaitant šiuo metu egzistuojančias prekybos įtampas, galėtų prisidėti prie gerėjančių versli lūkesčių. Mickaus manymu, popandeminiu laikotarpiu tai būtų papildomas veiksnys, galintis prisidėti prie ES, JAV ir globalios ekonomikos atsigavimo.

"Stabilesnė tarptautinė aplinka būtų naudinga ir Lietuvai. Pirma, mažai atvirai ekonomikai prekybos įtampų tarp JAV ir ES neutralizavimas galėtų sąlygoti palankesnę išorės aplinką. Antra, mažos valstybės visada turi daugiau galimybių atstovauti savo interesams, kai egzistuoja aiškios tarptautinės taisyklės, kurių laikosi visos šalys", — paaiškino Mickus.

Be to, jis pažymėjo, kad didesnis užtikrintumas dėl tarptautinių institucijų Lietuvai būtų naudingas nacionalinio saugumo požiūriu, ypač dėl tvirtos Baideno pozicijos laikytis NATO įsipareigojimų.

Mickus prisiminė, kad Donaldo Trampo prezidentavimo metu transatlantiniai santykiai tapo ypač sunkūs. Jo kadencijos pradžioje įvesti plieno ir aliuminio importo muitai buvo taikomi ir ES šalims.

"JAV apmokestino iš ES importuojamą prancūzišką vyną, itališką sūrį ir kitas prekes. Trampas nuolatos grasinosi įvesti importo mokestį ES automobiliams, kuris buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais. Jis taip pat reiškė didelį nepasitenkinimą dėl ES prekybos politikos ir rinkos uždarumo, sakydamas, kad šioje srityje ES yra "netgi blogiau už Kiniją", — pasakė ekonomistas.

Mickus pažymėjo, kad Baidenas, skirtingai nei Trampas, palaikys glaudesnius ryšius su Europos šalimis ir sieks normalizuoti ekonominius ir prekybos santykius.

"Atitinkamai, prekybos karo grėsmė tarp ES ir JAV, kuri nuolat tvyrojo ore vadovaujant Trampui, turėtų išnykti", — pridūrė ekonomistas.

Be to, jo teigimu, nėra jokių abejonių, kad JAV ir ES sustiprins politikos koordinavimą klimato kaitos srityje, nes Baidenas pažadėjo prisijungti prie Paryžiaus susitarimo.

JAV prezidento rinkimai

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Lažybininkai visame pasaulyje yra linkę manyti, kad Trampas gali pralaimėti šiuos rinkimus. Tačiau daugelis ekspertų pažymi, kad spalį vykusi rinkimų kampanija išsiskyrė savo netikėtumu, todėl rezultatas gali būti bet koks.

Šiais metais dėl pandemijos daugelis politikų pasisakė už nuotolinį balsavimą, kad būtų išvengta minios rinkimų apylinkėse. Be to, Jungtinėse Valstijose prasidėjo išankstinis balsavimas, JAV portalo "United States Elections Project" duomenimis, spalio 27 d. prezidento rinkimuose iš anksto balsavo apie 70 milijonų JAV piliečių.

Tai jau trečias kartas, kai Baidenas bando užimti JAV prezidento postą. Savo rinkimų kampaniją jis remia pažadais pakelti mokesčius turtingoms ir didelėms korporacijoms ir panaudoti šiuos pinigus, kad modernizuotų nacionalinę infrastruktūrą, būstą ir vaikų priežiūrą padarytų prieinamesnius ir pagerintų švietimą.

Savo ruožtu Trampas pažadėjo per dešimt mėnesių sukurti dešimt milijonų darbo vietų. Žinoma, kad bus papildomai skatinamos įmonės, kurios perkėlė gamybą į Ameriką, pirmiausia iš Kinijos.

Pagrindinė idėja, į kurią susitelkia Trampas, yra laisvosios rinkos: kuo mažesnė našta verslui, tuo geriau veikia ekonomika ir nebūtinai pandemijos metu. Taip pat dabartinio prezidento planuose yra vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas 2020 metų rudenį ir grįžimas prie įprasto gyvenimo jau kitais metais.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, kad atėjus Baidenui į valdžią, greičiausiai santykiai tarp JAV ir Rusijos paaištrės ir bus spaudimas, taip pat iš Baltijos šalių, kurios tam bus naudojamos, pusės. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltijos valstybės bus marionetės, "kurias kažkas, kažkada, kažkur trauks už siūlų".

Tegai:
Lietuvos bankas, JAV, Lietuva, Donaldas Trampas, Džo Baidenas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (90)
Dar šia tema
Naftos gigantai gelbsti JAV skalūnų gamintojus. Kad tik jie patys nenuskęstų
Koks JAV prezidentas yra naudingas Rusijai?
JAV ruošiasi Europos pasipriešinimui
Baideno sūnus apkaltintas "pramoninio masto" korupcija
Rusijos CRK nagrinėja, kaip JAV kontroliuoja balsavimą paštu
Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia

JAV ir ES sankcijos kelia grėsmę taikai ir saugumui, pareiškė Rusijos atstovas JT

(atnaujinta 12:44 2020.11.26)
Nebenzia JT Saugumo Tarybos posėdyje priminė apie Rusijos prezidento iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Jungtinių Valstijų ir ES įvestos vienašališkos sankcijos kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui bei apsunkina humanitarinę padėtį daugelyje regionų, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia, praneša RIA Novosti

Trečiadienį Rusijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Nigerio, Sent Vinsento ir Grenadinų nuolatinės atstovybės JT surengė neoficialų Saugumo Tarybos posėdį (pagal vadinamąją "Arria formulę") tema "Vienašalės prievartinės priemonės". Nemažai ES šalių atstovų renginio metu pakartojo tezę, kad jų vienašališkos sankcijos nekenkia paprastiems žmonėms ir neturi įtakos humanitarinei situacijai šalyse, kurioms buvo įvestos sankcijos.

"Žinoma, mes atkreipėme dėmesį į mūsų Vakarų kolegų pastabas, kurie teigia, kad jų vyriausybių įvestos priemonės yra jų tarptautinis įsipareigojimas ir nėra nukreiptos prieš paprastus žmones. Kaip matome — nukreiptos. Ir kyla paprastas klausimas: ar šios priemonės prieš žmones yra jūsų tarptautiniai įsipareigojimai?" — pasakė Nebenzia.

"Šie neteisėti apribojimai ir prievartinės priemonės iš JAV ir ES pusės iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pablogina humanitarinę situaciją nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos, Lotynų Amerikoje ir Europoje", — pabrėžė jis.

Nebenzia susitikimo dalyviams priminė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą sukurti vadinamuosius "žaliuosius koridorius", laisvus nuo prekybos karų ir sankcijų, visų pirma reikalingų prekių, vaistų ir apsaugos priemonių, reikalingų kovai su pandemija, pristatymui.

Putinas, rugsėjį kalbėdamas JT Generalinės asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad Rusijos pasiūlymas įvesti "žaliuosius koridorius" prekybai be karų ir sankcijų, dabar yra ypač aktualus. Nebenzia taip pat nurodė, kad valstybės narės kartu su atitinkamomis JT struktūromis galėtų apsvarstyti Maskvos iniciatyvą stebėti vienašališkų prievartos priemonių pasekmes per JT sistemą.

Tegai:
sankcijos, ES, JAV, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lavrovas paragino Vašingtoną vengti "avantiūrų" Viduriniuose Rytuose
Vokietija įvertino JAV grasinimus dėl sankcijų "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Vilniaus miestas

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 11:20 2020.11.26)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija nekelia sau užduočių ieškoti išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika nekelia užduočių būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar klostosi gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tiek veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jam vadovauja, užsakymą. Net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesuvokiamas ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik į tautą orientuotas elitas, kuris rųpinsis visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės interesais, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji rūpinsis žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 27-osios šventės

(atnaujinta 19:31 2020.11.26)
Šią dieną 1995 metais prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui

Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 34 dienos.

Vardadienį švenčia Almanta, Almantas, Girvydė, Maksas, Maksima, Maksimas, Maksimilijonas, Skomantas, Skomantė, Skomina, Skominas, Vergilija,Vergilijus, Virgas, Virgilija, Virgilijus.

1590 metais Karaliaučiuje Jonas Bretkūnas baigė pirmąjį lietuvišką visos Biblijos vertimą. 

1881 — gimė Konstantinas Šakenis, kultūros istorikas, vertėjas, IV Seimo pirmininkas. 

1926 — gimė aktorius Laimonas Noreika.

1944 — gimė žurnalistė, poetė, politinė bei visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė.

1995 — prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui.

1997 — Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas patvirtino Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų ratifikuotas Baltijos ir Europos Sąjungos Asociacijos (Europos) sutartis.

1701 — Švedijoje gimė termometro išradėjas Andersas Celsijus

1895 — mirė prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma.

1895 — Alfredas Bernardas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė Nobelio apdovanojimus.

1910 — Niujorke atsidarė didžiausia pasaulyje Penn traukinių stotis.

1943 — įvyko Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas.

1971 — į Marsą nuskrido pirmasis Žemės pasiuntinys – sovietinis kosminis aparatas "Mars–2".

 1942 — gimė JAV roko žvaigždė Džimis Hendriksas.

Tegai:
kalendorius
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai