CŽV kalėjimas, archyvinė nuotrauka

EŽTT sprendimas dėl CŽV kalėjimo dar neišverstas į lietuvių kalbą, sako Venckienė

(atnaujinta 14:08 2020.11.05)
Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaidas 2005–2006 metais, Lietuvą valdant Valdui Adamkui, buvo kankinamas šiame slaptame amerikiečių centre

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Buvusi Lietuvos Seimo narė, buvusi Lietuvos teisėja Neringa Venckienė sakė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl slapto CŽV kalėjimo dar nėra išverstas į lietuvių kalbą. Apie tai ji rašė savo Facebook paskyroje.

Venckienė priminė, kad objektas buvo įsteigtas netoli Vilniaus, Antavilių kaime. Valdant buvusiam prezidentui Valdui Adamkui, šiame kalėjime buvo kankinamas Saudo Arabijos gyventojas palestinietis Abu Zubaidas.

"Veikla kalėjime buvo neteisėta. Tai apėmė įvairias kankinimo formas: miego trūkumą, priverstinį stovėjimą, skausmingą stresą ... Lietuva sutiko leisti CŽV kalėjimą įkurti per pirmąją Valdo Adamkaus kadenciją. 2002 m. JAV prezidentas George'as W. Bushas lankėsi šalyje ir pažadėjo paremti pastangas. Lietuva įstojo į NATO. Lietuva buvo viena iš trijų Rytų Europos šalių kartu su Lenkija ir Rumunija, kur buvo sukurti slapti CŽV kalėjimai. Lietuva pralaimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme ir privalėjo sumokėti nukentėjusiajai šaliai 130 tūkstančių eurų", — rašo Venckienė.

Ji pažymėjo, kad savo sprendime EŽTT rėmėsi įvairiais dokumentais, tarptautinių organizacijų tyrimais ir liudytojų parodymais.

"Lietuva neigė, o JAV pripažino CŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje. Iki šiol minėtas EŽTT sprendimas nėra išverstas į lietuvių kalbą", — sakė buvusi parlamentarė.

Slaptas CŽV kalėjimas

Praėjusių metų pavasarį Strasbūro teismas pripažino, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo laikomi ir kankinami terorizmu įtariami žmonės. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos žinojo apie netinkamą elgesį su žmonėmis.

Tyrimas pradėtas po pateikto EŽTT Saudo Arabijos piliečio Abu Zubaido skundo. Jis yra įtariamas įvykdęs teroro išpuolį 2001 rugsėjo 11 dieną JAV. Teismas nurodė Lietuvai sumokėti jam 130 tūkst. eurų.

Rugsėjo pabaigoje Lietuva pateikė skundą dėl Strasbūro teismo nuosprendžio, tačiau EŽTT jį atmetė. Anksčiau Lietuva suabejojo Zubaido egzistavimu ir nusprendė, kad dėl šios priežasties teismo sprendimo beveik neįmanoma įgyvendinti. Tačiau, pasak žiniasklaidos pranešimų, Zubaidas yra Gvantanamo kalėjime.

Tegai:
Lietuva, Neringa Venckienė, CŽV kalėjimas
Dar šia tema
CŽV kalėjimas Lietuvoje pateko į tarptautinių prokurorų akiratį
Slaptas CŽV kalėjimas: Lietuvos migrena
CŽV kalėjimas Lietuvoje: paslaptis tapo realybe
CŽV kalėjimas — neišplaunama dėmė ant Lietuvos munduro
Ingrida Šimonytė

Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos premjerus

(atnaujinta 13:13 2020.11.24)
Už Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 iš 113 posėdyje dalyvavusių Seimo narių, "prieš" balsavo 10, susilaikė 41 parlamentaras

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjerus. 

Vidurdienį Seimas balsavo dėl Šimonytės kandidatūros, balsų dauguma jai buvo pritarta. Už Šimonytės tapimą Vyriausybes vadove balsavo 62 iš 113 posėdyje dalyvavusių Seimo narių. "Prieš" balsavo 10, susilaikė 41 parlamentaras.

Kalbėdama apie pretezijas dėl komandos, Šimonytė teigė suprantanti, kad "kai išskiri žmones po vieną, visiems galima turėti daug priekaištų, įskaitant ir mane pačią, tai yra, matyt, normalu. Tačiau aš į komandą žiūriu kaip į visumą, matau savybes žmonių, kurios man atrodo tinkamos, kad būtų padaryti darbai, kurie man atrodo prioritetai", – sakė politikė.

Politikė patvirtino, kad kai prezidentas patvirtins ministrų kandidatūras, ji prisiims asmeninę atsakomybę už kiekvieną.

Šimonytės kandidatūrą į premjerus prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė praėjusią savaitę. 

Remiantis Seimo statutu, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstymui šios Vyriausybės programą.

Tegai:
Seimas, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros
Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros

(atnaujinta 13:16 2020.11.24)
Partija pažymi skirtingas LVŽS bei Šimonytės vertybines nuostatas bei teigė nematanti jos pasirengimo tęsti kovą su COVID pandemija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija papasakojo, kodėl nepalaikys Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjerės postą. 

Valstiečių frakcija praneša, kad išklausė Šimonytės prisistatymo kalbą plenarinių posėdžių salėje ir susipažino su valdančiosios koalicijos sutartimi bei jos teikiamomis ministrų kandidatūromis. Tačiau su Vyriausybės programos projekto gairėmis valstiečiams susipažinti nepavyko, žemės ūkio ministro kandidatūra taip ir lieka nežinoma. 

"Premjerės įsipareigojimų apimties bei prioritetinių darbų išsamiai įvertinti neturėjome galimybės. Mums nerimą kelia ir kandidatės į Premjerus negebėjimas tinkamai pasirinkti ministrų kandidatūrų, kurios neturi visuomenei kelti klausimų dėl etikos, moralės ir neturi mesti šešėlio ant Vyriausybės dėl kandidatų praeityje kilusių skandalų, jiems supainiojus viešus ir privačius interesus. Ypač šių dienų akivaizdoje, kada teismas nagrinėja precedento neturinčią politinės korupcijos bylą", — rašo valstiečiai savo Facebook paskyroje. 

Partija praneša, kad jie nemato ir Šimonytės pasirengimo tęsti kovą su COVID-19 pandemija. 

"Deja, bet COVID suvaldymo planai tėra tik deklaracijos ir iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės ir kokių priemonių Šimonytė imsis šioje srityje", — pažymėta pranešime.

Partija paminėjo ir skirtingas LVŽS bei Šimonytės vertybines nuostatas: "Jai nėra svarbios tradicinės vertybės, tradicinės šeimos prioritetas nėra svarbūs, kaip ir socialinė atsakomybė, skurdo mažinimas ar korupcijos prevencija. Šių klausimų koalicijos sutartyje nėra. Turime ir skirtingą požiūrį į narkotikų dekriminalizavimą", — rašo LVŽS.

LVŽS frakcija apsvarstė Šimonytės kandidatūrą bei aukščiau nurodytus probleminius dalykus ir nusprendė, kad ši kandidatūra partijos pritarimo neturi.

Seimo posėdyje antradienį planuojama tvirtinti prezidento teikiamą kandidatės į premjeres Šimonytės kandidatūrą.

Praėjusią savaitę Šimonytė buvo pristatyta Seimui kaip kandidatė į ministrus pirmininkus. Atitinkamą dekretą pasirašė prezidentas.

Jos kandidatūrą į premjero pareigas pasiūlė centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

LVŽS gavo 32 mandatus per Seimo rinkimus. Partija paskelbė ketinanti dirbti opozicijoje. 

Tegai:
Seimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Landsbergistai ir Lietuvos prezidentas nesutaria dėl Lenkijos
Valdantieji išsigando, kad negalės "prastumti" Šimonytės kandidatūros į premjeres
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras perspektyvas plėtrai Baltijos šalyse, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kurie gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmos kenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių įvažiuoja į respubliką, nei iš jos išeina, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas