Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas rusakalbių diskriminaciją Baltijos šalyse pavadino XXI amžiaus apartheidu

(atnaujinta 15:06 2020.11.05)
Kaip prisiminė Rusijos užsienio reikalų ministras, šimtai tūkstančių priskiriami "nepiliečiams" ir iš jų atimamos pagrindinės teisės

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Europos Taryba neturėtų užsimerkti prieš milijonų rusų ir rusakalbių diskriminaciją Ukrainoje ir Baltijos šalyse — tai XXI amžiaus apartheidas, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kreipdamasis į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 130-osios nuotolinės ministrų sesijos dalyvius.

"Ukrainoje ir Baltijos šalyse milijonai žmonių yra diskriminuojami, nes jie yra rusai arba kalba rusiškai", — pareiškė Rusijos ministras.

"Šimtai tūkstančių laikomi "nepiliečiais" ir iš jų atimamos pagrindinės teisės. Europos Taryba neturėtų užsimerkti dėl šio XXI amžiaus apartheido — tai daro nepataisomą žalą jos reputacijai", — pabrėžė Lavrovas.

130-oji Ministrų Komiteto sesija Atėnuose vyksta nuotoliniu būdu. Sesijoje dalyvauja Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Peičinovič-Burič, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas Robertas Spano, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rikas Daemsas ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič.

Dėl su pandemija susijusių apribojimų 47 Europos Tarybos valstybių narių užsienio reikalų ministrai sesijoje dalyvauja vaizdo konferencijos būdu. Jų pasirodymai nėra transliuojami. Sesijos pabaigoje tikimasi, kad Ministrų Komiteto pirmininkas Miltiadis Varvitsiotis ir Europos Tarybos generalinė sekretorė Peičinovič-Burič pateiks galutines išvadas.

Vakare Graikijoje vyks jubiliejinis renginys, skirtas Europos žmogaus teisių konvencijos pasirašymo 70-osioms metinėms paminėti. Pagrindinį pranešimą skaitys Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou.

Tegai:
rusakalbiai, Baltijos šalys, Sergejus Lavrovas
Ingrida Šimonytė

Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos premjerus

(atnaujinta 13:13 2020.11.24)
Už Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 iš 113 posėdyje dalyvavusių Seimo narių, "prieš" balsavo 10, susilaikė 41 parlamentaras

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjerus. 

Vidurdienį Seimas balsavo dėl Šimonytės kandidatūros, balsų dauguma jai buvo pritarta. Už Šimonytės tapimą Vyriausybes vadove balsavo 62 iš 113 posėdyje dalyvavusių Seimo narių. "Prieš" balsavo 10, susilaikė 41 parlamentaras.

Kalbėdama apie pretezijas dėl komandos, Šimonytė teigė suprantanti, kad "kai išskiri žmones po vieną, visiems galima turėti daug priekaištų, įskaitant ir mane pačią, tai yra, matyt, normalu. Tačiau aš į komandą žiūriu kaip į visumą, matau savybes žmonių, kurios man atrodo tinkamos, kad būtų padaryti darbai, kurie man atrodo prioritetai", – sakė politikė.

Politikė patvirtino, kad kai prezidentas patvirtins ministrų kandidatūras, ji prisiims asmeninę atsakomybę už kiekvieną.

Šimonytės kandidatūrą į premjerus prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė praėjusią savaitę. 

Remiantis Seimo statutu, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstymui šios Vyriausybės programą.

Tegai:
Seimas, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros
Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Valstiečiai papasakojo, kodėl nepalaikys Šimonytės kandidatūros

(atnaujinta 13:16 2020.11.24)
Partija pažymi skirtingas LVŽS bei Šimonytės vertybines nuostatas bei teigė nematanti jos pasirengimo tęsti kovą su COVID pandemija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija papasakojo, kodėl nepalaikys Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjerės postą. 

Valstiečių frakcija praneša, kad išklausė Šimonytės prisistatymo kalbą plenarinių posėdžių salėje ir susipažino su valdančiosios koalicijos sutartimi bei jos teikiamomis ministrų kandidatūromis. Tačiau su Vyriausybės programos projekto gairėmis valstiečiams susipažinti nepavyko, žemės ūkio ministro kandidatūra taip ir lieka nežinoma. 

"Premjerės įsipareigojimų apimties bei prioritetinių darbų išsamiai įvertinti neturėjome galimybės. Mums nerimą kelia ir kandidatės į Premjerus negebėjimas tinkamai pasirinkti ministrų kandidatūrų, kurios neturi visuomenei kelti klausimų dėl etikos, moralės ir neturi mesti šešėlio ant Vyriausybės dėl kandidatų praeityje kilusių skandalų, jiems supainiojus viešus ir privačius interesus. Ypač šių dienų akivaizdoje, kada teismas nagrinėja precedento neturinčią politinės korupcijos bylą", — rašo valstiečiai savo Facebook paskyroje. 

Partija praneša, kad jie nemato ir Šimonytės pasirengimo tęsti kovą su COVID-19 pandemija. 

"Deja, bet COVID suvaldymo planai tėra tik deklaracijos ir iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės ir kokių priemonių Šimonytė imsis šioje srityje", — pažymėta pranešime.

Partija paminėjo ir skirtingas LVŽS bei Šimonytės vertybines nuostatas: "Jai nėra svarbios tradicinės vertybės, tradicinės šeimos prioritetas nėra svarbūs, kaip ir socialinė atsakomybė, skurdo mažinimas ar korupcijos prevencija. Šių klausimų koalicijos sutartyje nėra. Turime ir skirtingą požiūrį į narkotikų dekriminalizavimą", — rašo LVŽS.

LVŽS frakcija apsvarstė Šimonytės kandidatūrą bei aukščiau nurodytus probleminius dalykus ir nusprendė, kad ši kandidatūra partijos pritarimo neturi.

Seimo posėdyje antradienį planuojama tvirtinti prezidento teikiamą kandidatės į premjeres Šimonytės kandidatūrą.

Praėjusią savaitę Šimonytė buvo pristatyta Seimui kaip kandidatė į ministrus pirmininkus. Atitinkamą dekretą pasirašė prezidentas.

Jos kandidatūrą į premjero pareigas pasiūlė centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

LVŽS gavo 32 mandatus per Seimo rinkimus. Partija paskelbė ketinanti dirbti opozicijoje. 

Tegai:
Seimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Landsbergistai ir Lietuvos prezidentas nesutaria dėl Lenkijos
Valdantieji išsigando, kad negalės "prastumti" Šimonytės kandidatūros į premjeres
"Premjeras turi matyti ne tik po savo nosimi": Guoga papaskojo, kodėl nusivylė Šimonyte
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas