Белорусская АЭС

"Vilnius negaili popieriaus": Minskas pakomentavo Lietuvos notą dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 14:51 2020.11.05)
Be visų priežiūros institucijų, Vilnius vienašališkai abejoja organizacijų, formuojančių pasaulinės branduolinės pramonės sistemą, autoritetu ir piktnaudžiauja savo ES partnerių pasitikėjimu, teigia Anatolijus Glazas

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Baltarusija atvirai ir skaidriai vykdo visas procedūras, susijusias su Astravo AE paleidimu, tačiau Lietuva kiekvieną technologinį etapą suvokia kaip priežastį Minskui išsiųsti naują notą su senais argumentais, Vilniui reikia ne atsakymo, o "isterijos" palaikymo vietos žiniasklaidoje, pranešė agentūrai BelTa ketvirtadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Trečiadienį Vilnius Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė protesto notą dėl Astravo AE paleidimo. Notoje ypač pabrėžiama, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija "ragina sustabdyti atominės elektrinės paleidimo darbus, kol nebus įgyvendinti aukščiausi branduolinės saugos standartai ir aplinkosaugos reikalavimai".

"Atominės elektrinės paleidimas yra technologiškai sudėtingas, etapais vykstantis projektas. Baltarusija, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, suprasdama savo atsakomybę savo žmonėms ir kaimyninių šalių tautoms, atvirai ir skaidriai vykdo visas procedūras. Deja, Lietuva kiekvieną technologinį etapą suvokia kaip priežastį išsiųsti naują notą su senais argumentais. Oficialus Vilnius negaili popieriaus — čia akivaizdi žala aplinkai", — sakė Glazas.

Pasak jo, Vilnius naudojasi diplomatiniu susirašinėjimu su Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Baltarusijos AE klausimais "ne tam, kad gautų atsakymus, bet kad palaikytų isteriją savo žiniasklaidoje".

"Daugybė notų, kurias oficialus Vilnius platina kaip pagarsėjusias jodo tabletes, generuoja apokaliptines antraštes ir, kaip tikėtasi, sėja paniką tarp Lietuvos piliečių. Tuo pačiu metu, kaip žinote, normalų dialogą, galintį atnešti abipusiškai naudingą rezultatą, Lietuva jau seniai nusprendė paaukoti vardan savo geopolitinių ambicijų", — sakė ministerijos atstovas.

Lietuva pretenzijas BelAE reiškė praktiškai nuo to momento, kai Minskas priėmė sprendimą dėl jėgainės statybų. Šalies parlamentas nusprendė, kad elektrinė kelia "grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui". Minskas savo ruožtu garantuoja, kad atominė elektrinė atitinka aukščiausius saugos standartus. Pirmasis Baltarusijos atominės elektrinės energijos blokas antradienį pradėjo gaminti elektrą. Lietuva iškart nutraukė prekybą elektra su kaimyne.

BelAE yra didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jo statybos generalinis rangovas yra "Atomstrojeksport" ("Rosatom" dalis). Astrave (Gardino sritis) statoma jėgainė su dviem VVER-1200 reaktoriais, kurių bendra elektrinė galia yra 2 400 MW. Pirmajai šalies atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus Rusijos 3+ kartos projektas, visiškai atitinkantis tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas.

Pirmasis BelAE blokas buvo pradėtas statyti 2013 metų lapkričio 8 dieną. Šių metų spalį buvo paleistas pirmasis jėgainės branduolinis reaktorius. Oficiali ceremonija, skirta 1-ojo bloko eksploatavimo pradžiai, numatyta lapkričio 7 dieną. Tikimasi, kad pirmasis BelAE blokas bus pradėtas eksploatuoti 2021 metų vasarį, o antrasis — 2022 metų gegužės mėnesį.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (470)
Dar šia tema
Ekspertas: boikotuodama BelAE, Lietuva atsiriboja nuo elektros energijos iš Rusijos
Linkevičius paragino ES nelikti abejinga Baltarusijos AE paleidimui
Putinas ir Lukašenka aptarė Lietuvą ir krovinių perkrovimą iš Ust Lugos
Energetikos operatorius Lietuvoje nustojo pirkti energiją iš "Inter RAO" "dukters"
Seimo deputatas Dainius Kreivys

Kandidatą į Lietuvos energetikos ministrus pabandyta išteisinti po skandalo

(atnaujinta 10:05 2020.11.27)
Būdamas ūkio ministru 2011 metais, Kreivys įkliuvo perskirstęs ES finansinę pagalbą savo paties įmonėms, kurioms tada vadovavo jo motina

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente, konservatorė Rasa Juknevičienė pabandė išteisinti savo partijos kolegą parlamentarą Dainių Kreivį po korupcijos skandalo, kilusio jam einant ūkio ministro pareigas. Apie tai ji parašė Facebook.

"Kadangi pasitikiu šiuo vienu padoriausių žmonių politikoje, o jo istorija buvo didelė neteisybė, įdedu čia ištrauką iš paviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos, kurią gavome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo metu 2018 metais", — parašė Juknevičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad tikisi, kad praėjus dešimčiai metų nuo šios istorijos "panašus spaudimas" nebeturės poveikio Kreivio paskyrimui ministru.

"2010 metais MG [Baltic] atstovai bandė paveikti tuometinį ūkio ministrą Dainių Kreivį, kuris ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus. Kaip poveikio priemonę MG atstovai platino per koncerno kontroliuojamą žiniasklaidą Kreivį kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją. Vėliau Kreivys buvo priverstas pasitraukti iš ūkio ministro posto", — teigia Juknevičienė su nuoroda į ištrauką iš VSD medžiagos.

2011 metais, eidamas ūkio ministro pareigas, Kreivys įkliuvo perskirstęs ES finansinę pagalbą savo paties įmonėms. Paaiškėjo, kad ministras skyrė ES lėšas anksčiau jam priklausiusioms įmonėms, kurioms, Kreiviui pasitraukus į politiką, vadovavo jo motina.

Dėl kilusio skandalo Dainius Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro posto, tačiau išlaikė parlamentaro mandatą.

Po šių metų Seimo rinkimų Kreivys paskelbtas kandidatu į vienos iš pagrindinių ministerijos — Energetikos ministerijos — vadovo postą. Jo nuomone, energetikos sektoriuje turėtų būti trys pagrindinės sritys — kliūtis elektros pirkimui iš Baltarusijos AE, taip pat sinchronizavimas su Europos elektros tinklais ir nuosavos gamybos plėtra.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ataskaitą apie verslo poveikį vyriausybės ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" tariamai bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudos, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, įskaitant asmeniškai iš VSD vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" yra susiję su politinės korupcijos byla. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės priėmimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Vyriausybė, Dainius Kreivys
Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas
JAV valstybės departamentas

JAV valstybės departamentas pasirengė skirti 800 tūkst dolerių "Ukrainai padėti"

(atnaujinta 13:23 2020.11.27)
Projekte daroma prielaida, kad JAV ir Vidurio bei Rytų Europos šalys bendradarbiaus siekdamos "perduoti Ukrainai patirtį pereinamojo laikotarpio priemonių ir integracijos su ES srityje"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. JAV valstybės departamentas pasirengė skirti 800 tūkstančių dolerių "padėti Ukrainai": Vašingtonas ketina tęsti bendradarbiavimo su Europos šalimis programą. Rašo RT remdamasis dotacija, su kuria susipažino redakcija.

Projekte daroma prielaida, kad JAV ir Vidurio bei Rytų Europos šalys bendradarbiaus siekdamos "perduoti Ukrainai patirtį pereinamojo laikotarpio priemonių ir integracijos su ES srityje".

Valstybių partnerėmis turėtų tapti vienuolika šalių: Bulgarija, Kroatija, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Vykdydamos projektą šalys sieks užtikrinti "energetinį ir kibernetinį saugumą", kovoti su COVID-19 pandemijos plitimu ir jos pasekmėmis bei atvira prieiga prie Vakarų rinkų.

Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, nuo 2015 iki 2020 metų imtinai JAV suteikė Ukrainai karinę pagalbą iš viso dviem milijardais dolerių.

Šiuo laikotarpiu Vašingtonas pristatė į Kijevą ypač vertingą medicininę įrangą, šarvuotas transporto priemones su "High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle" ir jų atsargines dalis, "Harris" daugialypius radijo imtuvus, "Island" tipo patrulines valtis, nešiojamas prieštankines raketų sistemas "FGM-148 Javelin" ir kt.

Tegai:
pagalba, Ukraina, JAV
Dar šia tema
Nusiteikęs pozityviai: Zelenskis pagijo nuo koronaviruso
Rusijos Valstybės Dūma sureagavo į pranešimus apie naujas JAV sankcijas Rusijai