Армонайте,  Ингрида Шимоните, Габриэлис Ландсбергис, Виктория Чмилите на подписании коалиционного соглашения

Konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį

(atnaujinta 11:20 2020.11.09)
Partijos susitarė, jog TS-LKD atstovė Ingrida Šimonytė bus kandidatė į premjeres, dėl kitų kandidatų į ministrus bus sutarta vėliau

VILNIUS, lapkričio 9 — Sputnik. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pirmadienį pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį.

Susitikimo vaizdo transliacija paskelbta konservatorių Facebook puslapyje.

Koalicijos sutartį pasirašė partijų pirmininkai — konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos vėliavnešė Aušrinė Armonaitė.

Partijos susitarė, jog konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė bus kandidatė į premjeres. Tuo tarpu dėl kitų kandidatų į ministrus dar nesutarta.

"Kai tik susitarsime, tai iš karto ir pranešime. Todėl, kad dabar pranešame, kas yra susitarta ir fiksuota parašais, — kad bus siūloma mano kandidatūra į ministro pirmininko postą. Daugiau dėl jokios kitos kandidatūros nėra sutartos", — po koalicijos sutarties pasirašymo sakė Ingrida Šimonytė.

Ji tikisi, kad derybos dėl postų Vyriausybėje prasidės netrukus.

"Manau, kad rasime visoms trims partijoms laiką ir galėsime susitikti ir diskutuoti, kokiu keliu toliau dėliotis jau diskusijas dėl konkrečių personalijų", — teigė ji.

Derybos dėl naujos koalicijos truko mažiau nei kelias savaites. Sutarties projektas buvo paviešintas ketvirtadienio vakarą.

Nauji rinkimai į Lietuvos Seimą vyko spalio 11 ir 25 dienomis. 70 Seimo narių renkama daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse. Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje liko valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), turinti 32 mandatus. Liberalų sąjūdis laimėjo 13, o Laisvės partija – 11 parlamentarų mandatų.

2016 metų rinkimus laimėjo "valstiečiai".

Tegai:
valdančioji koalicija, koalicija, Laisvės partija, liberalai, konservatoriai
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Lemiama kova dėl "Nord Stream 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 

(atnaujinta 08:58 2020.11.29)
Baidenas dar nepersikėlė į Baltuosius rūmus, o JAV vadovybė jau skambina Europos įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream – 2" statybose, reikalaudama atsisakyti projekto

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vokiečiai yra labai nepatenkinti JAV elgesiu: naująsias priemones prieš "Nord Stream – 2" jie vadina griežčiausiomis iš visų sankcijomis. Jas įgyvendins demokratas, ne kartą išreiškęs itin neigiamą požiūrį į dujotiekį. Ar Baidenas galės visiškai užblokuoti vamzdį — Natalijos Dembinskojos straipsnyje RIA Novosti.

Pavojaus varpai

Trampo pasirašyti dokumentai įsigalios sausio mėnesį, o įmonėms, kurios į Rusijos vamzdyną investavo mažiausiai milijoną dolerių, bus taikomi apribojimai. Tai paveiks ir tuos, kas užsiima logistika.

"Gazprom" patikino, kad "Nord Stream – 2" gavo finansavimą iš partnerių dar prieš paskelbiant sankcijas. Kaip paaiškino bendrovės vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, "Engie", "OMV", "Shell", "Uniper" ir "Wintershall" spėjo pervesti pinigus, o lėšos jau buvo nukreiptos pagal paskirtį. Vokietijos "Uniper" pabrėžė, kad šalis patvirtino savo paramą projektui, remdamasi jo svarba tiekimo saugumui.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tačiau Vašingtonas iš visų jėgų stengiasi to išvengti. Didžiausia Vokietijos naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, praneša, kad amerikiečiai skambina projekto dalyviams su "įspėjimais".

"Jungtinės Valstijos nenori taikyti sankcijų Europos įmonėms. Skelbiame apie šiuos raginimus, kad perspėtume ir suteiktume laiko pasitraukti (iš projekto). Šio vamzdyno nebus", — agentūrai sakė šaltinis.

Laiko patikrinta taktika. Po pirmojo sankcijų paketo Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Tačiau Vašingtonas neatsižvelgė į tai, kad Rusija turi savo vamzdžių klojimo pajėgumus. Todėl statybos beveik baigtos.

Vokietijai amerikiečių grasinimai kelia nemalonių netikėtumų. "Toks požiūris yra visiškai nepriimtinas sąjungininkų tarpe. <...> JAV ekstrateritorinės sankcijos yra nepriimtinas kišimasis į tarptautinę teisę", — pabrėžė Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovas Oliveris Hermesas.

Vokiečiai panikoje

Skambučiai su grasinimais tik patvirtino vokiečių baimes: pasikeitus valdžiai Vašingtone, neverta tikėtis, kad retorika sušvelnės. Ateinančiais mėnesiais Baidenas "planuoja dar labiau užveržti varžtus", kad projektas su trijų milijardų eurų Vokietijos investicijomis visiškai žlugtų, rašo Vokietijos leidinys "Bild".

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Ypač įspūdingas JAV ketinimas taikyti sankcijas draudimo ir sertifikavimo įmonėms, kurios dirba su Rusijos verslu ir teismais. Nors darbotvarkėje nėra jokių apribojimų Vokietijos valdžios institucijoms, Baidenas gali palaidoti beveik baigtą "Nord Stream-2", teigia laikraštis.

Dėl naujų sankcijų jau susitarta kongrese ir jos bus įtrauktas į 2021 metų gynybos biudžeto pakeitimus. Ankstesni apribojimai, žinoma, nebus panaikinti.

"Galų gale draudikai nedrįs atlyginti dujotiekio užbaigimo metu patirtos žalos, o sertifikavimo įmonės negalės įvertinti suvirintų vamzdžių patikimumo prieš dujų pateikimą į Vokietiją. Jei Trampas nespės, tai padarys Baidenas", — aiškina RIA Novosti nepriklausomas pramonės ekspertas, ekonomistas Leonidas Chazanovas. 

Susitvarkyti reikalus

Nors spaudimas europiečiams didėja, o Baltieji rūmai perejo prie visiško šantažo, panikuoja ne visi.

Vamzdžių klotuvas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Amerikos pramonė yra labai priklausoma nuo Senojo pasaulio rinkos, o Vašingtono bandymai užkirsti kelią dujotiekio užbaigimui gali sukelti visos Europos Sąjungos ir atskirų jos narių atsakomųjų sankcijų bangą. Be to, šiuo atveju amerikiečiai automatiškai praranda savo politinius sąjungininkus NATO", — teigia Chazanovas.

Yra dar vienas dalykas: Baidenas pirmiausia turi spręsti vidines problemas, o tai užtruks ilgai. Amerikos ekonomikos būklė yra baisios buklės. Antrąjį ketvirtį BVP žlugo 33 proc. Ekonomistai pripažino pandemiją kaip rimčiausią grėsmę šaliai nuo Didžiosios depresijos. Visi ankstesni nuosmukiai ir karai Irake padarė mažiau žalos.

Svarstomas dar vienas paketas, kurio vertė siekia 2,5 trln. USD. Tai yra ir papildomos išmokos bedarbiams, parama mažam ir vidutiniam verslui. Spausdinimo mašinos paleidimas žada beveik 10% JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, Baideno administracija neturės laiko "Nord Stream-2".

Anksti laidoti

Nereikėtų pamiršti ir ekonomiškai objektyvių veiksnių: Rusijos dujotiekio dujų paklausa vis dar yra didelė, o kainų kritimas Europos neatidėliotinų priemonių rinkoje prieš žiemą tai įtikinamai patvirtina.

"Nuo rugpjūčio dujų gamyba Rusijoje didėja, spalį pagaminta beveik 63 mlrd. kubinių metrų kuro, tai yra 13 proc. daugiau nei rugsėjį ir net daugiau nei 2019 metų spalį. Tai rodo paklausos augimą, pirmiausia užsienyje", — teigia "Alpari" informacijos ir analitinio centro vadovo pavaduotoja Natalija Milčiakova.

Neigiamu Baideno pirmininkavimo aspektu laikoma Baideno energetikos politika, vadinamasis žaliasis kursas. Demokratai planuoja išleisti 2 trln. JAV dolerių perėjimui prie švarios energijos iki 2035 metų,  o iki 2050 m. — kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Tačiau ir Rusijai naudinga žalia energija: "Nord Stream–2" tinka ne tik gamtinėms dujoms, bet ir vandeniliui. Europoje kuro vandenilio pagrindu paklausa yra potencialiai labai didelė.

"Be to, naujajai administracijai visiškai nereikia konflikto su europiečiais. Po inauguracijos Baidenas turės atkurti sugadintus santykius su Europos Sąjunga, o visų pirma su Vokietija, nes kitaip NATO kovinių pajėgumų stiprinimas bus neįmanomas", — priduria Milčiakova.

Beje, JAV taip pat abejoja, ar naujasis Baltųjų rūmų vadovas įvykdys viską, ką žadėjo Rusijos dujotiekio atžvilgiu. Kaip tikina buvęs Virdžinijos valstijos senatorius Ričardas Blekas, Baidenas mieliau derėsis su Maskva dėl "tylaus" statybų užbaigimo. Ir mainais bandys susitarti dėl naudos Vašingtonui.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida: sankcijos prieš "Nord Stream-2" smogs Lenkijai ir Danijai  
Ekspertas: JAV ras naujų priežasčių daryti spaudimą "Nord Stream-2"
Kada Rusija užbaigs "Nord Stream-2" statybas
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai