Lietuvos Seimo posėdis

Senoji Lietuvos Seimo sudėtis baigė darbą

(atnaujinta 19:34 2020.11.10)
Pirmasis naujojo parlamento, išrinkto per spalio mėnesį vykusius rinkimus, posėdis vyks penktadienį

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Lietuvos Seimo sudėtis, išrinkta 2016 metais, atsistatydino antradienį. Penktadienį dabartinius narius pakeis 13-asis Seimas, išrinktas 2020–2024 metams.

Pirmasis naujojo parlamento, išrinkto spalio mėnesį, posėdis vyks penktadienį.

"XII Seimo darbų programoje įvardytos pagrindinės veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė. Tarp kadencijoje svarbiausių Seimo darbų — patvirtintos mokesčių ir šešėlio mažinimo, pensijų kaupimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srities reformos", — teigiama pranešime.

Tarp svarbiausių Seimo darbų jo kadencijos metu buvo patvirtintos reformos mokesčių ir šešėlio mažinimo, pensijų kaupimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srityse.

Teigiama, kad devyniose sesijose parlamentas siekė užsibrėžtų tikslų gerinti Lietuvos žmonių socialinę gerovę — spręsti gyventojų pajamų didinimo, skurdo mažinimo, šeimos, vaikų teisių, sveikatos, nacionalinio saugumo, efektyvumo ir viešojo sektoriaus skaidrumo problemas.

Be to, esant dabartinei Seimo sudėčiai, Lietuva pirmą kartą įvykdė savo įsipareigojimus NATO, 2018 metais gynybai skirdama du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vienas rimčiausių iššūkių, su kuriais susidūrė parlamentarai, buvo koronaviruso pandemija. Todėl buvo priimti svarbūs sprendimai, siekiant padėti verslui ir darbuotojams, socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, taip pat užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, į antrąją vietą pateko valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Būtiną 5 % barjerą įveikė šešios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Valdančiajai koalicijai priklauso konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jie pirmadienį pasirašė atitinkamą susitarimą ir susitarė, kad LVŽS atstovė Ingrida Šimonytė bus kandidatė į premjerus.

2020-2024 kadencijos Lietuvos Seimo rinkimai
© Sputnik
2020-2024 kadencijos Lietuvos Seimo rinkimai
Tegai:
Seimas, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Šiais metais bus remontuojama beveik 11 tūkst. kilometrų miško kelių
Pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 %
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada priminė Lietuvos gyventojams, kas palaidoti broliškose kapinėse

(atnaujinta 14:38 2020.11.27)
Diplomatinė atstovybė paklausė, kodėl respublikos teritorijoje taip dažnai nutinka incidentai su tarybinių kareivių kapų išniekinimu

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad broliškų tarybinių kareivių kapinių išniekinimas Obelių mieste sukelia pasipiktinimą, sakoma diplomatinės atstovybės komentare Facebook.

Diplomatinė atstovybė uždavė retorinį klausimą, kodėl tokie incidentai su nerimą keliančiu dažnumu vyksta respublikos teritorijoje.

"Ar ne todėl, kad kasdien, beveik visos žiniasklaidos priemonės į šios šalies piliečius jau beveik trisdešimt metų lieja užkietėjusios rusofobijos srautus, bandydamos iš neigiamos pusės pateikti rusų, sovietų žmogų, sovietų kareivį", — rašo ambasada.

Ambasada priminė, kad tuose kapuose yra ne tik kitų sovietinių tautų atstovai, bet ir dabartinės lietuvių kartos protėviai. Ji pabrėžė, kad Lietuvos piliečiai padėjo Raudonajai armijai išvaduoti teritorijas nuo vokiečių fašistų įsibrovėlių.

"Tačiau nepaisant šio dešimtmečius trukusio "informacinio nepataisomo blogio, neapykantos ir apgaulės srauto", daugeliui lietuvių pavyko išsaugoti tuos gerumo ir teisingumo jausmus, kuriuos paveldėjo iš savo protėvių. Mes reguliariai matome to patvirtinimą", — pasakė diplomatinėje atstovybėje.

Memorialas jau sutvarkytas, pranešė ambasada.

Lietuvos karo istorijos asociacija "Užmiršti kariai" trečiadienį pranešė, jog Rokiškio rajone aptiko išniekintas kapines. Antkapiai buvo apipilti dažais, buvo nupiešta svastika. Kas įvykdė vandalizmo aktą, nežinoma.

"Rossotrudnichestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas tuos, kurie išniekino broliškas tarybinių kareivių kapines Obelių mieste, pavadino "visiškais niekšais". Jis teigė reikalaujantis tikro tyrimo, nubaudžiant atsakingus asmenis.

Tegai:
tarybinis paminklas, Rusijos ambasada Lietuvoje
Dar šia tema
Rusijos ambasada pasmerkė paminklo "miško broliams" atidarymą Estijoje
Rusijos tyrimų komitetas tikrina paminklo sovietų kariams Lietuvoje išniekinimo faktą
Rokiškio rajone nežinomi asmenys išniekino tarybinių karių kapus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti

(atnaujinta 13:34 2020.11.27)
Lietuvos vadovas neminėjo tų kandidatų pavardžių, kurie gali būti neįtraukti, tačiau tokių tikrai yra

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad kandidatų į ministrus sąrašas, kurį pateikė paskirtoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nebus patvirtintas visas, praneša TASS, remdamasi Lietuvos vadovo kalba.

"Pasakysiu tik tiek, kad visa savo apimtimi, jau dabar matau, kad jis patvirtintas nebus. O kiek pavardžių mes kvestionuosime, šiandien aš negaliu pasakyti. Tikrai būtų ir nelabai atsakinga, juo labiau, kad mes tiktai pradėjome susitikimus su kandidatais į ministrus", — sakė jis.

Šią savaitę Seimas patvirtino Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos ministres pirmininkes. Po to prezidentas pasirašė dekretą dėl jos paskyrimo.

Vyriausybės vadovė dar prieš jai einant pareigas pateikė kandidatų į ministrus sąrašą. Politikė patikino, kad po Nausėdos pritarimo pateiktoms kandidatūroms ji tikrai bus asmeniškai atsakinga už kiekvieną iš jų.

Tuo pat metu Lietuvos vadovas nepateikė išsamaus kandidatų į ministrus sąrašo įvertinimo, taip pat pažymėjo, kad jis nėra galutinis.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Skiepytis ar ne?

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

(atnaujinta 14:51 2020.11.27)
Lietuvoje kol kas nepavyko pažaboti koronaviruso. Naujosios valdžios atstovai teigia iš esmės pakeisiantys kovos su COVID-19 taisykles ir priemones

Tačiau gyventojų vakcinacijos klausimas išlieka pirmoje darbotvarkės vietoje. Tam jau buvo skirtos lėšos, vyksta derybos su gamintojais dėl vakcinos įsigijimo. Bet patys Lietuvos gyventojai pasiskirstė į skiepų oponentus ir šalininkus. Iš tiesų, ilgalaikės vakcinos nuo koronaviruso pasekmės, galinčios paveikti jau egzistuojančias žmonių ligas, vis dar nėra visiškai žinomos.
— Elvyra, girdėjau, kad tau prieš mėnesį buvo diagnozuotas koronavirusas. Kaip susitvarkei su liga?

— Viskas buvo taip, kaip aprašė gydytojai ir užsikrėtusieji. Skonio ir kvapo praradimas, sąnarių skausmas ir karščiavimas penkias dienas. Laimei, kaip sakė gydytojai, patyriau lengvą koronaviruso formą, ir, kaip parodė rentgeno nuotrauka, mano plaučiai nebuvo labiau paveikti nei dėl paprastos plaučių uždegimo. Bet ar organizme atsirado antikūnų, ar ne, dar nežinau. Tam reikia atlikti atskirą tyrimą, o kadangi gydymo įstaigos dabar yra pilnos, jie man liepė kol kas palaukti.

— O man kelia nerimą vakcinacijos klausimas. Aš nepasigavau koronaviruso. Bendravau su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau testas parodė neigiamą rezultatą. Ir dabar man neramu, ar skiepytis, ar ne, kai vakcina pasirodys Lietuvoje. Atidžiai stebiu žiniasklaidos informaciją apie skirtingas vakcinas — rusų, amerikiečių, europiečių. Ir kuo daugiau klausausi ir skaitau, tuo blogiau.

— Aš irgi apie tai galvoju. Juk pakartotinės ligos atvejai jau užfiksuoti. Tai reiškia, kad net jei ir susidarė antikūnai, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad daugiau nebeužsikrėsiu šia infekcija. Nenorėčiau vėl patirti šį košmarą. Net ne tiek dėl fizinės, kiek dėl emocinės būsenos. Juk prisimink, kaip prieš pusmetį, per pirmąją bangą, žmonės išsigando. Koronaviruso infekcija buvo suvokiama beveik kaip tikra mirtis. Na, kaip AIDS savo laiku.

— Taip, aš prisimenu AIDS baimę praėjusio amžiaus 90-aisiais. Tada daugelis paprasčiausiai atsisakė lytinių santykių, bijodami pasigauti šią mirtiną ligą. O dabar kažkaip nieko nerašo apie AIDS. Ar jis dingo? Kažkaip keista. Gal pamiršime ir koronavirusą?

— Nesvajok, jau sakė, kad bus trečia ir ketvirta bangos. Ir šioje situacijoje aš dar labiau nerimauju dėl savo, o dėl savo tėvų sveikatos. Mano mama turi rimtų virškinimo problemų, o tėvas serga vėžiu. Jei staiga susirgtų koronavirusu, tai gali jį nužudyti. Bet vakcina yra lengvos formos ligos skiepijimas. O kur dar garantija, kad tėvo organizmas, nusilpęs po chemoterapijos, susitvarkys net su lengva forma. Štai kodėl mūsų šeimoje taip atsargiai vertina ne tik virusą, bet ir skiepus. Bet, kaip girdėjau per televiziją, skiepai gali sukelti komplikacijų. O ką tada daryti?

Tegai:
koronavirusas, skiepai