Kristina Brazauskienė

Po ilgamečių ginčų Vyriausybė skyrė našlės rentą Brazauskienei

(atnaujinta 16:01 2020.11.11)
Kita vertus, Brazauskienė ją gavo ne kaip prezidento, kaip kad reikalavo anksčiau, bet kaip signataro našlė

VILNIUS, lapkričio 11 — Sputnik. Vyriausybė skyrė signataro našlės rentą Kristinai Brazauskienei. Sprendimas buvo priimtas trečiadienio posėdyje.

Valstybinė signataro našlių renta skiriama atgaline data — nuo 2010 metų liepos 23 dienos. Anksčiau buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko našlė reikalavo prezidento našlės rentos, tačiau jai jos neskyrė.

Už dešimties metų laikotarpį Brazauskienė turėtų gauti apie 37 tūkst. eurų, o paskui kas mėnesį jai bus mokama šiuo metu 331,11 euro siekianti renta.

Brazauskas 1993–1998 metais ėjo respublikos prezidento pareigas, o vestuvių metu buvo vyriausybės vadovas. 2010 metais jis mirė, o Brazauskienė paprašė išmokėti jai prezidento našlės rentą, taip pat apsigyveno prezidento rezidencijoje, Turniškėse.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad moteris neturi teisės užimti prezidento rezidencijos, o jos gyvenimas ten buvo laikomas neteisėtu, po to Brazauskienės buvo paprašyta išsikraustyti. 2017 metų pabaigoje Lietuvos Konstitucinis Teismas taip pat nestojo į našlės pusę.

2019 metų vasarį Brazauskienė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) su kompensacijos iš Lietuvos prašymu.

Tegai:
vyriausybė, Algirdas Brazauskas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen, archyvinė nuotrauka

Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos

(atnaujinta 13:11 2020.11.25)
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad parlamentaro tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen suabejojo, ar taikoma Seimo narių izoliacija dėl koronaviruso platinimo grėsmės neprieštarauja Konstitucijai. Apie tai premjerė parašė savo paskyroje Facebook

"Ar tai, kas vyksta šiuo metu metu dėl Seimo narių izoliacijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Joje aiškiai reglamentuota, kaip gali būti apribojami Seimo nario įgaliojimai. Jokių ministrų įsakymai to negali padaryti, juolab – valstybės institucija. Seimo narys privalo atlikti savo pareigas, nepriklausomai nuo to, kokios negandos purto šalį. Jo tarnystės Lietuvai negali riboti žemesnių instancijų sprendimai", — rašo Seimo pirmininkė. 

Čmilytė Nielsen taip pat priminė, kad liberalų politikai turėjo izoliaciuotis net turėdami neigiamus COVID-19 testus. Jos nuomonę, yra ne vienas būdas, kaip užtikrinti saugų Seimo nario darbą, nekeliant pavojaus kitiems žmonėms Seime.

Seimo pirmininkė žada artimiausiomis dienomis organizuoti diskusiją su teisės ir sveikatos ekspertais dėl šios situacijos. 

"Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai. Tai labai aiškiai turi suprasti ir ministrai, nesvarbu, laikinai jie eina pareigas, ar ne. Mes privalome gerbti svarbiausią šalies įstatymą ir nesukurti precedento taip lengvai paralyžiuoti mūsų Parlamento", – teigė Čmilytė Nielsen. 

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė. 

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
Dar šia tema
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Viktorija Čmilytė-Nielsen išrinkta Seimo pirmininke
Gitanas Nausėda

Nausėda: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui

Be to, kalbėdamas apie valstybės biudžeto prioritetus, Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę atsakingai žiūrėti į deficitą ir valstybės skolą ir ateityje jų nedidinti

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį nuotoliniu būdu susitikęs su naująja Seimo valdyba, aptarė pagrindinius darbotvarkės klausimus, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Valstybės vadovas paklausė, kaip artimiausiu metu bus organizuojamas Lietuvos parlamento darbas ir ar bus galimybių priimti svarbius sprendimus, susijusius su vyriausybės formavimu ir valstybės biudžeto tvirtinimu.

"Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui", — sakė Lietuvos vadovas.

Naujoji Seimo valdyba pristatė planus įgalinti parlamentą dirbti nuotoliniu būdu.

"Kviečiu visas parlamentines partijas suvienyti jėgas ir priimti tolesniam Seimo darbui būtinus sprendimus", — sakė jis.

Kalbėdamas apie valstybės biudžeto prioritetus, Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę atsakingai žiūrėti į deficitą ir valstybės skolą ir ateityje jų nedidinti. Anot jo, daugiau dėmesio reikia skirti pensijoms ir neapmokestinamosioms pajamoms, kurias galima pasiekti sumažinus tam tikras kapitalo investicijas ir imantis priemonių kovai su šešėliniu ekonomikos sektoriumi.

Taip pat būtina į biudžetą įtraukti priemones, skirtas apsisaugoti nuo COVID-19 pandemijos, ir papildomas išlaidas jau priimtų teisės aktų įgyvendinimui.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Nausėda pasirašė dekretą dėl naujos ministrės pirmininkės skyrimo
Rusijos ir ES vėliavos

Vokietija paskelbė apie "aiškesnę Rusijos grėsmę"

(atnaujinta 16:34 2020.11.25)
Vokietijos gynybos ministrė teigė, kad Rusijos pusė investavo į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą dideles investicijas, kad ji turi naujų ginklų rūšių, kad jos grėsmė tapo dar akivaizdesnė

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Vokietija turi išlaikyti aukšto lygio karines išlaidas, kad Europa galėtų palaikyti dialogą su Rusija "iš stiprybės pozicijos" dėl "aiškesnės" karinės grėsmės po Rusijos ginklų modernizavimo, sakė Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer, praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į išsakytas sumas ir neatsižvelgiant į jas, išlieka faktas, kad Rusijos pusė investavo į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą dideles investicijas, kad ji turi naujų ginklų rūšių, kad jos grėsmė tapo dar akivaizdesnė", — Bundestago posėdyje atsakė ji į deputato klausimą dėl didelių NATO biudžeto išlaidų pagrįstumo, taip pat ir pandemijos fone.

Ministrė teigė rekomenduojanti vesti derybas šiuo klausimu "su kolegomis iš Baltijos šalių, Švedijos, Vidurio ir Rytų Europos". "Jei norime pradėti nusiginklavimo derybas iš tvirtos pozicijos, turime stiprinti savo pozicijas. Tai visada buvo gera tradicinė Vokietijos užsienio politikos pozicija ir tokia turėtų išlikti ateityje", — pridūrė ji.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
grėsmė, Vokietija, Europa, Rusija
Dar šia tema
Rusija apkaltinta bandymu sugadinti Lenkijos reputaciją
Pentagono vadovas su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė "Rusijos grėsmę"