Antanas Guoga

Antanas Guoga nusprendė dirbti Seime

(atnaujinta 09:55 2020.11.13)
Politiko teigimu, raginimo dirbti Seimo nariu jis sulaukė iš šeimos, artimųjų ir naujųjų valdančiųjų konservatorių

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Buvęs Europos Parlamento narys, politikas ir verslininkas Antanas Guoga pranešė, kad dirbs naujos kadencijos Seime.

Guogos teigimu, palaikymo ir raginimo dirbti Seimo nariu jis sulaukė iš šeimos, artimųjų ir naujųjų valdančiųjų konservatorių.

"Tokio didžiulio kvietimo dirbti Lietuvai nebuvau patyręs. Tai labai įpareigoja. Eiti, dirbti ir pateisinti pasitikėjimą. Jausdamas labai didelę paramą ir atsakomybę, apsisprendžiau dirbti Seime", — ketvirtadienį Facebook'e paskelbė Guoga.

Pasak politiko, jis turi daug sumanymų ir iniciatyvų, tad Seime dirbs sunkiai.

JAV vėliava
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Visą savo Seimo nario atlyginimą atiduosiu labdarai. Kiekvieną mėnesį galėsite siūlyti, kur ją paskirti. Apie tai visada pranešiu viešai", — pranešė Guoga.

Jis taip pat pažymėjo, kad visą savo Seimo nario atlyginimą atiduos labdarai, o kiekvieną mėnesį jo siekėjai galės siūlyti, kur ją paskirti.

Guoga taip pat pabrėžė teiksiąs pasiūlymus gimstamumo didinimo, inovacijų ir tyrimų pažangos, regioninės politikos srityse.

Seimo rinkimų į rezultatai

Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.

Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.

Tegai:
Seimas, Antanas Guoga
Dar šia tema
Paaiškėjo, kas gali užimti Seimo pirmininko postą
KT atsisakė nagrinėti pareiškėjo paklausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo
Skvernelis papasakojo, į kokį postą gali pretenduoti naujajame Seime
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja paragino JAV senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui

(atnaujinta 17:11 2020.12.05)
Tichanovskaja padėkojo už dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino JAV senatą skubiai patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėsti JAV prezidento įgaliojimai įvesti sankcijas Baltarusijai.

"Mums reikia daugiau pagalbos iš JAV net ir šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu. Aš raginu JAV Kongresą nedelsiant priimti įstatymo projektą dėl "Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto" (Belarus Democracy, Human Rights, and Sovereignty Act)", —  Tikhanovskaja parašė straipsnyje, paskelbtame "The Washington Post".

Tichanovskaja padėkojo ES ir JAV už "aktyvią moralinę ir techninę paramą" ir "dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas".

Lapkričio mėnesį JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam JAV prezidentą apriboti Baltarusijos rinkimų komiteto narių ir pareigūnų, laikomų Amerikoje atsakingais už spaudimą žiniasklaidai, atvykimą. Kaip rašoma Kongreso svetainėje, įstatymo projektas taip pat išplečia pagalbos Baltarusijai galimybes ir apima pagalbą "kovojant su interneto cenzūra", paramą moterims ir politiniams pabėgėliams.

Jei jis bus patvirtintas, JAV prezidentas galės užblokuoti bet kurios užsienio valstybės piliečio, kuris yra Baltarusijos VRK narys, vyriausybės pareigūno, atsakingo už veiksmus prieš nepriklausomą žiniasklaidą, Sąjunginės valstybės pareigūno ar Rusijos fizinio asmens, aktyviai dalyvavusio veiksmuose prieš žiniasklaidą ar pažeidimus, vizą. žmogaus teisių, susijusių su padėtimi respublikoje.

Anksčiau Baltarusijos opozicijos atstovai, kurie nesutiko su prezidento rinkimų rezultatais, paskelbė apie valdžios tranzito koordinavimo tarybos sukūrimą. Opozicija mano, kad buvusi kandidatė Svetlana Tikhanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, oficialiais valstybės CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1% balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Sklaidydami veiksmus prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją
Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Tichanovskaja teigė esanti pasirengusi pereinamuoju laikotarpiu vadovauti Baltarusijai
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Baltarusijos vadovybę "liautis pažeidinėti žmogaus tieses"

(atnaujinta 16:06 2020.12.05)
Linkevičius dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nuotolinėje sesijoje pasisakęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius paragino tarptautinę bendruomenę ir toliau visapusiškai dalyvauti sprendžiant rimtus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusioje, praneša Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos tarnyba.

"Nors rugsėjo mėnesį vykusioje JT Žmogus teisių tarybos 45-oje sesijoje buvo išreikštas tarptautinės bendruomenės susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje,  smurtas prieš taikius demonstrantus, žurnalistų sulaikymai, neteisėti įkalinimai, kankinimai, priverstiniai žmonių dingimai, represijos prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę  tapo dar žiauresni", — sakė Linkevičius.

Lietuva dar kartą pareikalavo, kad Baltarusija "liautųsi pažeidinėjus žmogaus tieses, atliktų skubius, išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl Romano Bondarenko nužudymo ir kitų su protestais susijusių baltarusių civilių mirčių, o kaltus asmenis patrauktų atsakomybėn".

Baltarusijos vadovybė buvo dar kartą paraginta žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT institucijomis.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais šalies CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų Aleksandras Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką.

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Linas Linkevičius, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lietuvoje patvirtintos nemokamos vizos baltarusiams
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 15:22 2020.12.05)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metasi pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metš naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienius šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai